Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-166/2012

Teisėja Aiva Survilienė Teisminio proceso Nr.1-17-1-02444-2009-5

2012 m. liepos 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir paskirta jam laisvės atėmimas 1 metams;

pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 3 d., ir paskirta 25 parų trukmės areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-29 iki 2012-03-29.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž.nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2011-12-29 apie 05.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltu išlaužęs du pastato langų rėmus, kurių vieno vertė 89,00 Lt, kito – 109,00 Lt, įsibrovė į Žemynos gimnazijos, esančios Čiobiškio g. 16, Vilniuje, patalpas, kur kaltu išlaužęs dviejų vidaus durų spynas, kurių kiekvienos vertė po 94 Lt, ir tokiu būdu iš viso sugadinęs svetimo turto, kurio vertė 386, iš valgyklos vedėjos kabineto pagrobė UAB „L.“ priklausančius 37,20 Lt ir seifą – 230 lt vertės, tokiu būdu pagrobė UAB „L.“ priklausantį 267.20 lt. vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.; 187 str. 3 d.

Skunde pabrėžiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę A. Ž. pilnai pripažino, nurodė visas nusikaltimo aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, neigiamai vertina savo poelgį, nukentėjusiajam grąžintas pavogtas seifas, kita materialinė žalajam atlyginta.

Skunde teigiama, kad teismas, padarytą veiką kvalifikuodamas kaip baigtinę, t.y. pagal LR BK 178 str. 2 d., ją kvalifikavo netinkamai. Pasak gynėjo, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. Ž. buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje - prie Žemynos gimnazijos; jo automobilis buvo pakibęs ant bortelio, taigi jis negalėjo pasišalinti iš nusikaltimo vietos. Grobiamas daiktas - nemažų gabaritų, sunkus seifas, kurį kaltinamasis vos įkėlė j automobilio bagažinę. Tokiu daiktu, negalėdamas išvažiuoti iš mokyklos teritorijos, disponuoti (pvz., bent jau paslėpti) realios galimybės A. Ž. neturėjo. Pasak gynėjo, ši nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Taip pat skunde teigiama, kad yra visos LR BK 62 str. 2 d. nustatytos sąlygos, tai yra, teismas nuosprendyje pripažino esant lengvinančią aplinkybę gailėjimąsi ir prisipažinimą; visa padaryta materialinė žala yra atlyginta; veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl teismas turėjo taikyti LR BK 62 str. 2 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Prašoma atsižvelgti į tai, kad A. Ž. turi šeimą, augina ir išlaiko mažametį vaiką, yra susiradęs darbą, todėl turėtų legalų pragyvenimo šaltinį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu nuteistajam A. Ž. paskirta bausme, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra keistinas ( BPK 328 str. 1,3 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

A. Ž. neneigia kaltės dėl padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., tačiau apeliaciniu skundu ginčija kvalifikaciją, nurodant, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., tai yra, kaip pasikėsinimas. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

LR BK 22 str. 1 d. nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. Ž., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į patalpas, prieš tai įveikdama kliūtis ir ten rastą seifą nusprendė iš nešti iš kabineto, jį pro duris stumdamas į lauką. Atbuline eiga automobiliu privažiavęs prie laiptų, A. Ž. seifą įkėlė į automobilio bagažinę, tačiau bevažiuodamas link išvažiavimo, užvažiavo ant bordiūro, ko pasėkoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Vagystės sudėtis yra materialioji. 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 52 teigiama, kad va­gys­tė lai­ko­ma baig­ta, kai kal­ti­nin­kas už­val­do sve­ti­mą tur­tą ir taip įgy­ja ga­li­my­bę ne­tei­sė­tai val­dy­ti, nau­do­tis ir dis­po­nuo­ti tur­tu pa­gal sa­vo va­lią.

Šiuo atveju, A. Ž. savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra jo automobiliui pakibus ant bortelio, dėl ko jis negalėjo pasišalinti iš nusikaltimo vietos. A. Ž. savo nuožiūra pagrobtu turtu nespėjo pasinaudoti. Pažymėtina ir tai, kad automobilis nespėjo išvažiuoti iš mokyklos teritorijos, tad A. Ž. pagrobtu turtu disponuoti realios galimybės neturėjo, todėl jo veika kvalifikuotina, kaip pasikėsinimas (BK 22 str. 1 d.).

Tai pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas A. Ž. atžvilgiu turėjo taikyti LR BK 62 str. 2 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nurodoma, kad yra visos LR BK 62 str. 2 d. nustatytos sąlygos, tai yra, teismas nuosprendyje pripažino esant lengvinančią aplinkybę gailėjimąsi ir prisipažinimą; visa padaryta materialinė žala yra atlyginta; veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, todėl jis taip pat yra atmestinas.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007, 2K-289/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad yra nustatyta viena nuteistojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau antros atsakomybę lengvinančios aplinkybės, būtinos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, nėra. Teismas įvertino ir tai, kad A. Ž. atlygino žalą. Tačiau net A. Ž. veiką perkvalifikavus, kaip pasikėsinimą, kuris yra viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose, nėra nustatytų sąlygų visumos, tai yra, nėra dviejų lengvinančių aplinkybių, kurioms esant būtų galima nuteistojo atžvilgiu paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 62 str. 2 d. nuostatas teismas gali, tačiau neprivalo. Teismas atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes, į nuteistojo asmenybę ir šiuo atveju daro išvadą, kad taikyti A. Ž. BK 62 str. 2 d. nuostatas nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde taip pat yra prašoma nuteistojo A. Ž. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Aukštesnės instancijos teismas šį prašymą vertina kritiškai ir jis taip pat yra netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė šios normos taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau šiuo atžvilgiu A. Ž. nusikalstamas veikas padarė nepraėjus pusei metų po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, praeityje teistas 6 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei. Pažymėtina, kad A. Ž. ne kartą jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui, Taigi A. Ž. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, tad pritaikius A. Ž. BK 75 str. nuostatas, paskirta bausmė neatitiks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties ir šiuo atžvilgiu BK 75 str. netaikomas.

Taip pat apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad A. Ž. turi šeimą, augina ir išlaiko mažametį vaiką, yra susiradęs darbą, todėl turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Aukštesnės teismas atsižvelgia į šias aplinkybes ir teigiamai vertina, tačiau jos yra nepakankamos, kad būtų tenkintas apeliacinis skundas.

Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendis keistinas. Nuteistojo A. Ž. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 178 str. 2 d. į BK 22 str. ir 178 str. 2 d., paliekant apylinkės teismo paskirtą bausmę aukščiau nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti.

A. Ž. veiką, dėl kurios jis pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paliekant 2012-03-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.