Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo byloje Nr. 1-1047-1123/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta 2024 m. balandžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad VGTPT 2024 m. balandžio 1 d. gavo advokatės Daivos Dereškevičienės prašymą apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. B. pagal 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo darbo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir meditaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 6, 12.2.1 punktais valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 256,25 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspęsti teismo nuosprendyje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo Ž. B. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis Ž. B. bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime. Kaltinamojo Ž. B. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Daiva Dereškevičienė.

2024 m. balandžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad Ž. B. baudžiamojoje byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 256,25 Eur.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal šiuo metu galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas, priimdamas sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad Ž. B. yra faktiškai nedirbantis, suimtas kitoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta reali arešto bausmė, todėl kaltinamojo laisvė ir galimybė dirbti bei gauti pajamas yra suvaržyta, jis turi daug nesumokėtų baudų, taip pat minėtu nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamojo buvo priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala, teismas sprendžia, jog Ž. B. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteisto asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos 256,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-106 straipsniais, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nepriteisti iš nuteistojo Ž. B. 2024 m. balandžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų 256,25 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.