Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis leidimą vykdyti individualią veiklą, teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžius, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas – 5 metams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 18 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 24 dienoms;

7) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme.

8) Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 20 parų;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; mokytis arba pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per įsipareigotą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 26 parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs);

11) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu, apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (nuosprendis neįsitesėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 23 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuriam nuo prekių lentynos paėmus vieną nešiojamąją saulės stotelę „JACKERY Explorer 500EU“, kurios kaina 599 eurų, nuo prekių lentynos paėmė vieną nešiojamąją saulės energijos bateriją „Anker Power House 535“, kurios kaina 649 eurų, ir pasišalino nepateikęs prekių apmokėjimui kasoje, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, 1248 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais Ž. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Skirdamas bausmę kaltinamajam Ž. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei – vagystė, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, pagrobtos prekės parduotuvei negrąžintos, todėl jų savininkui UAB (duomenys neskelbtini) padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis Ž. B. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su kitu asmeniu, tačiau šio asmens tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 4 d. nutartimi Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį pakeitė, be kitų sprendimų, panaikindama nuosprendyje pateikiamą nuorodą, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe ir tai pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pakeisdama nuosprendį šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie būtų pagrindas pripažinti M. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, – veika, padaryta veikiant bendrininkų grupe. Bendrininkavimo samprata yra pateikta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamojo kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu iš Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio matyti, kad nustatyta, jog M. R. nusikalstamą veiką padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Nuosprendyje nenustatyta, ar tas asmuo buvo pakaltinamas, ar jis sulaukė amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Dėl to BK 24 straipsnio 1 dalies normos taikymas, esant nurodytoms aplinkybėms, yra nepagrįstas (baudžiamoji byla Nr. 2K-357/2007). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamojo Ž. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį Ž. B. – jis yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, yra dirbęs praeityje, nusikalstamos veikos padarymo metu jis, paties teigimu, turėjo leidimą vykdyti individualią veiklą, tai patvirtina ir SODROS duomenys (b. l. 164), tačiau kaltinamasis nenurodė, kokią veiklą jis vykdė ir ar apskritai ją vykdė, registravosi Užimtumo tarnyboje (duomenys neskelbtini) (b. l. 167), jis teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 9 kartus, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 133-151), baustas administracine tvarka daug kartų, be kita ko, ir už smulkias vagystes, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 94-131), nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs. Nors apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis teigė, kad ketina taisytis, eis dirbti, stengsis atlyginti žalą, tačiau šiuo metu byloje nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų šių kaltinamojo teiginių nuoširdumą.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas (smulkias vagystes), kas akivaizdžiai rodo, kad ir ši Ž. B. padaryta nusikalstama veika – vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti Ž. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš griežtesnių jos sankcijoje numatytų bausmių – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį, bet artimą jam (BK 49 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. B. pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi jam paskirta arešto bausmė sumažintina trečdaliu ir paskirtina galutinė arešto bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu šiuo atveju yra priimti du neįsiteisėję sprendimai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. baudžiamasis įsakymas ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendis, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su kitais Ž. B. atžvilgiu priimtais sprendimais nebendrina. Bausmių bendrinimą bus tikslinga atlikti, kai įsiteisės visi Ž. B. atžvilgiu priimti sprendimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje baudžiamojoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 1248 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 2023 m. lapkričio 23 d. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) įvykdytos vagystės metu pagrobtų prekių vertė (b. l. 49). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą Ž. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 2023 m. lapkričio 23 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), bendrais veiksmais įvykdytos vagystės metu pagrobtų prekių bendrą vertę (1248 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad šios vagystės metu pagrobtos prekės parduotuvei nebuvo grąžintos, todėl UAB (duomenys neskelbtini) realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Pažymėtina, kad civilinį ieškinį teisme pripažino ir kaltinamasis Ž. B., kuris sutiko ir su tuo, kad už padarytą žalą yra atsakingas solidariai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas pilna apimtimi iš kaltinamojo Ž. B. UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam Ž. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 239,58 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo Ž. B. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis Ž. B. bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime. Kaltinamojo Ž. B. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Daiva Dereškevičienė.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo Ž. B. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra faktiškai nedirbantis, suimtas kitoje byloje, šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali arešto bausmė, todėl kaltinamojo laisvė ir galimybė dirbti bei gauti pajamas yra suvaržyta, jis turi daug nesumokėtų baudų, taip pat šiuo nuosprendžiu patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamojo yra priteista atlyginti jo padaryta turtinė žala. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 7 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl šioje pažymoje nurodytos išlaidos iš kaltinamojo Ž. B. nepriteistinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su bylai reikšmingais duomenimis, saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. B. 1248 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš Ž. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 7 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su bylai reikšmingais duomenimis, saugomą voke, prisegtame prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam Ž. B., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. Nr. (8 37) 452 371). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.