- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-858-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04576-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Zita Smirnovienė, Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- K. N., T. N., A. N., A.
- Ieškovas
- I. N., D. N., G. S., Y. N., N. S., T., T. D.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. N., D. N., G. S., Y. N., N. S., T. D., atstovaujamos įstatyminio atstovo P. D., ieškinį atsakovams K. N., T. N. bei A. N. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai I. N., D. N., G. S., Y. N., N. S., T. D., atstovaujama įstatyminio atstovo P. D., 2011 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti ieškovams ir atsakovams K. N., T. N. bei A. N. naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskiriant ieškovams asmeniniam naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-7 (11,51 kv.m) bei 36-8 (18,18 kv.m), paskiriant atsakovams asmeniniam naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-4 (13,78 kv.m) bei 36-5 (12,05 kv.m), paskiriant bendram naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-1 (koridorius), 36-2 (vonia), 36-3 (tualetas), 36-6 (sandėlis), 36-9 (virtuvė) bei išieškoti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 74,55 Lt kas mėnesį nuomos mokesčio.
Ieškinyje, dublike nurodė, jog ieškovai ir atsakovai yra keturių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkiai: ieškovams priklauso bendrai sudėjus 7990/12800 dalys, atsakovams - 4810/12800 dalys šio buto. Bendras buto plotas - 82,17 kv.m, keturi gyvenamieji kambariai - 55,52 kv.m ploto, pagalbiniai kambariai - 26,62 kv.m. Atsižvelgiant į šalims priklausančias buto dalis, ieškovams priklausytų naudingo ploto 34,66 kv.m, o atsakovams – 20,86 kv.m, kitos patalpos – koridorius, virtuvė, vonios kambarys, tualetas, sandėlys (viso 26,62 kv.m ploto), turėtų būti palikti bendram naudojimui, nes reikalingi tiek ieškovams, tiek atsakovams. Kadangi ginčo butą sudaro keturi izoliuoti gyvenamieji kambariai, naudojimosi tvarką nustatyti yra visos galimybės. Ieškovai pageidavo naudotis kambariais, plane pažymėtais - 36-7 (11,51kv.m) bei 36-8 (18,18 kv.m), nes šių kambarių plotai yra didesni ir jie pagal išsidėstymą yra šalia vienas kito, kuriuos ateityje būtų galima rekonstruoti į kelias patalpas, todėl atitinkamai atsakovams liktų naudotis kambariais, plane pažymėtais - 36-4 (13,78 kv.m) bei 36-5 (l2,05 kv.m). Kadangi atsakovams tektų naudotis daugiau nei priklausytų pagal jų nuosavybėje priklausančias turto dalis, tai jiems tenka pareiga už tenkantį viršplotį (4,97 kv. m) mokėti nuomos mokestį, kuris pagal vyraujančias nuomos kainas būtų apie 15 Lt už 1 kv. m nuomojamą plotą. Tokiu būdu atsakovai solidariai ieškovams privalėtų mokėti kas mėnesį po 74,55 Lt nuomos mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovai K. N., T. N. bei A. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, jog kambarys, plane pažymėtas 36-5, 1995 m. birželio 21 d. teismo sprendimu perduotas naudotis atsakovui A. N., todėl bendram atsakovų K. N. bei T. N. naudojimui būtų paliktas tik vienas kambarys, plane pažymėtas 36-4. Tačiau tai neatitiktų tinkamų sąlygų atsakovės T. N. sūnaus (gimusio 2010 m. balandžio 11 d.) auginimui. Ieškovai ginčo bute negyvena, nes beveik visi ieškovai gyvena užsienyje, ieškovai visada galėjo bendra tvarka naudotis ginčo butu, tačiau to nedarė. Bute šiuo metu yra vienas laisvas kambarys, plane pažymėtas 36-7, o jeigu ieškovų netenkina šio kambario plotas, tai jiems gali būti pasiūlytas bet koks kitas kambarys ginčo bute. Ieškovai daugelį metų vengė mokėti mokesčius už jiems tenkančias buto dalis, dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas už butui suteiktas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nustatė butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką: paskyrė ieškovams I. N., D. N., G. S., Y. N., N. S., T. D., atstovaujamai įstatyminio atstovo P. D., asmeniniam naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-7 (11,51 kv.m) bei 36-8 (18,18 kv.m); paskyrė atsakovams K. N., T. N. ir A. N. asmeniniam naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-4 (13,78 kv.m) bei 36-5 (12,05 kv.m); paskyrė bendram naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-1 (koridorius), 36-2 (vonia), 36-3 (tualetas), 36-6 (sandėlis) bei 36-9 (virtuvė); išieškojo solidariai iš atsakovų K. N., T. N. ir A. N. ieškovų I. N., D. N., G. S., Y. N., N. S. ir T. D., atstovaujamos įstatyminio atstovo P. D., naudai 74,55 Lt kas mėnesį nuomos mokestį bei 135 Lt žyminį mokestį. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatė, kad ginčo butą sudaro keturi izoliuoti gyvenamieji kambariai ir naudojimosi tvarką šiuo atveju nustatyti yra visos galimybės. Ieškovai pageidauja naudotis kambariais, plane pažymėtais - 36-7 bei 36-8, nes šių kambarių plotai yra didesni ir jie pagal išsidėstymą yra šalia vienas kito, kuriuos ateityje būtų galima rekonstruoti į kelias patalpas, todėl atitinkamai atsakovams lieka naudotis kambariais, plane pažymėtais - 36-4 bei 36-5. Kadangi atsakovams tenka naudotis daugiau, nei priklausytų pagal jų nuosavybėje esančias turto dalis, tai jie turi pareigą už tenkantį viršplotį mokėti nuomos mokestį. Teismas pažymėjo, kad, nors atsakovai nesutiko su tokia ieškovų pasiūlyta ginčo buto naudojimosi nustatymo tvarka, tačiau priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nepateikė, be to atsakovų argumentai apie tai, jog ieškovai nemoka komunalinių mokesčių, šioje civilinėje byloje neturi esminės reikšmės. Atsakovų argumentai dėl ginčo butu naudojimosi tvarkos nustatymo negali būti pripažintini teisėtais ir pagrįstais, kadangi jie, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, neatitinka šalių nuosavybės teise valdomų dalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. N. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo butu naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovams teko naudotis kambariais, plane pažymėtais 36-4 ir 36-5, neatsižvelgė į atsakovų nurodytą aplinkybę, kad kambarys 36-5 jau yra paskirtas naudotis atsakovui A. N. 1995 m. birželio 21 d. teismo sprendimu. Teismas taip pat neatsižvelgė į atsakovų argumentus, jog ieškinys negalėjo būti tenkinamas dar ir dėl to, kad kartu su atsakove T. N. ginčo bute gyvena mažametis sūnus (gimęs 2010 m. balandžio 11 d.). Šių aplinkybių teismas sprendime nenagrinėjo, vadinasi nebuvo atskleista bylos esmė. Pagal priimtą sprendimą viename 13,78 kv. m ploto kambaryje turi gyventi apeliantas K. N., atsakovė T. N. ir jos mažametis sūnus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai I. N., D. N., G. S., Y. N., N. S., T. D., atstovaujama įstatyminio atstovo P. D., prašo sprendimą palikti galioti. Nurodo, jog atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tačiau nesiūlo jokių variantų, kaip turi būti išspręsta byla. Tokių variantų atsakovai nesiūlė ir pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bute gyvena atsakovė T. N. su savo mažamečiu sūnumi, kadangi pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir bylą išsprendė teisingai, įvertinęs teismui pateiktus reikalavimus ir šalių nuosavybės teises ginčo bute. Atsakovai patys turi galvoti, kaip jiems naudotis skirtais kambariais, kad būtų sukurtos tinkamos gyvenimui sąlygos.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naują įrodymą – atsakovo K. N. kartu su apeliaciniu skundu pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Fabijoniškių seniūnijos 2010-04-20 pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 98).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo K. N. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog ieškovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Ieškovai bei atsakovai 2000-11-20 ir 2005-09-07 paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu paveldėjo atitinkamas šio buto dalis: ieškovas I. N. - 1445/12800 dalis, ieškovas D. N. - 1445/12800 dalis, ieškovas G. S. - 255/6400 dalis (bendrai -510/12800 dalys), ieškovė Y. N. - 1445/12800 dalis, ieškovė N. S. - 425/3200 dalis (bendrai - 1700/12800 dalys), ieškovė T. D. - 1445/12800 dalis; o atsakovams nuosavybės teise priklauso tokios ginčo buto dalys - atsakovui A. N. 15/100 dalys (bendrai 1920/12800 dalys), atsakovei T. N. 1445/12800 dalys bei atsakovui K. N. 1445/12800 dalys (b.l. 2-4, 12, 16, 76-78). Ieškovai I. N., D. N., G. S., Y. N., N. S., T. D., atstovaujama įstatyminio atstovo P. D., ieškiniu prašė teismo nustatyti ieškovams ir atsakovams K. N., T. N. bei A. N. priklausančiu butu naudojimosi tvarką ir paskirti ieškovams asmeniniam naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-7 (11,51 kv.m) bei 36-8 (18,18 kv.m), o atsakovams paskirti asmeniniam naudojimui kambarius, plane pažymėtus 36-4 (13,78 kv.m) bei 36-5 (12,05 kv.m), bendram naudojimui paskirti kambarius, plane pažymėtus 36-1 (koridorius), 36-2 (vonia), 36-3 (tualetas), 36-6 (sandėlis), 36-9 (virtuvė) bei išieškoti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 74,55 Lt kas mėnesį nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, konstatavęs, jog ieškovų ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikdamas atsakovas K. N., apeliacinės instancijos teismo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos bei šios teisės įgyvendinimo principų yra nuosekliai išplėtota ir gausi. CK 4.75 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklės, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Naudojimosi butais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, kuris yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 straipsnis). Savo ruožtu CK 4.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienodą teisių apsaugą. Visa tai suponuoja poreikį, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu butu, civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo aiškinti bei taikyti taip, kad nebūtų pažeidžiamos asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau atsižvelgiant ir į tai, jog nuosavybės neliečiamumo principas, kuris yra ir civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, tokiais kaip civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos (CK 1.2 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-272/2007). Teisėju kolegija pažymi, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo praktikos dėl bendraturčių naudojimosi bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu tvarkos bei šios teisės įgyvendinimo principų laikėsi, apylinkės teismo išvados yra pagrįstos, nes paremtos byloje esančiais įrodymais, o apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.
Atsakovas K. N. apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atsakovo manymu, neatsižvelgė į dvi svarbias aplinkybes – kad kambarys 36-5 1995-06-21 teismo sprendimu priskirtas naudotis vien tik atsakovui A. N. ir kad kartu su atsakove T. N. ginčo bute gyvena mažametis jos vaikas (gimęs 2010-04-11), todėl pagal skundžiamą teismo sprendimą atsakovas K. N. turi dalintis vieną ginčo buto kambarį (36-4) su atsakove T. N. ir jos mažamečiu vaiku. Nors iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytų aplinkybių netyrė ir nenagrinėjo, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas priėmė nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Taigi esminės aplinkybės, į kurias teismas turi atsižvelgti, nagrinėdamas ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, yra tai, kokios nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso kiekvienam iš bendraturčių ir ar yra galimybė nustatyti buto naudojimosi tvarką dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto pobūdžio (ar, pavyzdžiui, butas yra dalus, ar jame yra izoliuoti kambariai ir pan.). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė: nustatęs, jog ginčo butą sudaro keturi izoliuoti kambariai, ir padaręs išvadą, jog dėl to naudojimosi tvarką ginčo butu nustatyti yra visos galimybės, teismas šią tvarką nustatė pagal ieškovų bei atsakovų turimas nuosavybėje dalis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendras ginčo buto plotas yra 82,17 kv.m, iš jų keturi gyvenamieji kambariai sudaro - 55,52 kv.m ploto, pagalbiniai kambariai - 26,65 kv.m plotą; ieškovų bendrai sudėjus asmeninės nuosavybės teise priklausančias dalis, ieškovams priklauso 34,66 kv.m naudingo ploto, o atsakovų bendrai sudėjus asmeninės nuosavybės teise priklausančias dalis, atsakovams priklauso 20,86 kv.m. Ieškovams priskirdamas naudotis konkrečiais kambariais 36-7 ir 36-8, teismas atsižvelgė į jų pageidavimą ir į jiems priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į tai, kad šie kambariai yra šalia vienas kito, todėl ateityje juos būtų galima rekonstruoti į kelias patalpas. Atsakovai byloje nors ir nesutiko su ieškovo siūloma nustatyti ginčo butu naudojimosi tvarka, tačiau jokio savo varianto ar pageidavimų dėl naudojimosi butu būdo nereiškė. Atsakovams teismas priskyrė naudotis likusiais dviem kambariais.
Kolegija pažymi, jog teismo sprendimą, pagal kurį atsakovas K. N. turi dalintis vieną ginčo buto kambarį (36-4) su atsakove T. N. ir jos mažamečiu vaiku, iš esmės lėmė atsakovų turimos nuosavybės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nei aplinkybė, kad kambarys 36-5 teismo 1995-06-21 sprendimu priskirtas naudotis vien tik atsakovui A. N., nei aplinkybė, kad kartu su atsakove T. N. ginčo bute gyvena mažametis jos vaikas (gimęs 2010-04-11), nedidina atsakovams nuosavybės teise priklausančių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl priskirti didesnio ploto kambarius ar kitus kambarius, tuo labiau atsakovams ir nereiškus tokių reikalavimų šioje byloje, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.