Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. Ž. ir jo atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui, atsakovės atstovei Vitalijai Rakitinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. birželio 5 d. buvo įteiktas 2018 m. birželio 1 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 13/R-3047 (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas pateikė 2018 m. birželio 5 d. paaiškinimus (reg. Nr. 2018 m. birželio 8 d. Nr. 13/R-3141)., kuriame nurodė, kad tarnybinio pažeidimo nepadarė ir visus Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, punktus įvykdė tinkamai.

Atlikusi tarnybinį patikrinimą, Tarnyba surašė 2018 m. birželio 26 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-72/R (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 27 d. 19.40 val. iki 2018 m. gegužės 28 d. 08.40 val. turėdamas vykdyti tarnybą pagal Švenčionių pasienio užkardos 2018 m. gegužės 27 d. pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. 20180527-2/5 ir būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, 2018 m. gegužės 28 d. 5.25 val., kuomet buvo atliekamas pasienio sargybos tikrinimas, savavališkai nevykdė tarnybos, nestebėjo jam priskirtos teritorijos. Kadangi pareiškėjas nepastebėjo ir negirdėjo, kai prisiartino prie tarnybinio automobilio tikrintojai, nekontroliavo jam tarnybos metu pavaldaus pareigūno A. P. (šis irgi nevykdė skirtos tarnybinės užduoties, nestebėjo jam priskirtos teritorijos), neužtikrino tikslios tarnybinės užduoties vykdymo, nepildė tarnybinės dokumentacijos, nekontroliavo pasienio teisimo režimo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos Ignalinos rinktinės vado 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 6-281 „Dėl Ignalinos rinktinės užkardų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ 6.1, 6.2, 6.3 ir 6.5 papunkčių ir Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų Tarnybos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 66 punkto ir 59.1, 62.1 ir 68.2 papunkčių reikalavimų pažeidimus, todėl jam siūlytina skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Skundžiamu Įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktais, atsižvelgiant į 2018 m. birželio 26 d. tarnybos Teisės skyriaus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-72 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pareigūnų A. Ž. ir A. P. tarnybos vykdymo“ ir Tarnybos vado 2018 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 4-102 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.26.1.1 papunkčiu, už Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos Ignalinos rinktinės vado 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 6-281 „Dėl pareigybės aprašymo tvirtinimo“ 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 papunkčių bei už Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų tarnybos vado 2012 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 59.1, 62.1 papunkčių, 66 punkto ir 68.2 papunkčio reikalavimų pažeidimus pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Statuto 33 straipsnio 7 straipsnis numato, kad kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. <...> Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką, taip pat sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 33 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas, visų pirma, teigia, kad jam buvo įteiktas netinkamas Pranešimas, kas sutrukdė pateikti tinkamą paaiškinimą dėl jam inkriminuoto jo pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimo, tuo pačiu atsakovė nesilaikė Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų.

Vadovaujantis Tvarko aprašo 23 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2018 m. birželio 1 d. Pranešimas. Šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas, kad jo atžvilgiu Tarnybos vado pavaduotojo pavedimu yra atliekamas tarnybinis nusižengimas, kadangi yra duomenų, kad pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. tikrintojams atliekant patikrinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjas kartu su A. P. netinkamai vykdė pasienio sargybą „Mobilus patrulis“ netoli Cibulskų miško, t. y. nevykdė tarnybinės užduoties pagal tarnybinio žiniaraštį, neužtikrino tarnybos metu pavaldaus pareigūno kontrolės, taip pat nebuvo pildomas tarnybinis žiniaraštis. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (nurodyti konkretūs klausimai, į kuriuos privalu atsakyti). Iš Pranešimo turinio akivaizdu, kad jis yra pakankamai tikslus ir aiškus ir pareiškėjui turėjo būti suprantama, kuo jis yra kaltinamas. Todėl teigti, kad buvo apsunkinta galimybė pasinaudoti teise pateikti paaiškinimą, nėra jokio pagrindo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise ir 2018 m. birželio 5 d. Švenčionių pasienio užkardos vadui A. A. pateikė paaiškinimus, kuriuose išdėstė savo poziciją dėl jam pareikšto įtarimo įvykdžius tarnybinį nusižengimą. Tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, Pranešime nebuvo nurodyti visi jo pareigybės aprašymo punktai, negali būti traktuojama, kad pareiškėjui nebuvo aišku, kuo jis kaltinamas. Kaip minėta, Pranešime buvo išsamiai ir tiksliai nurodyta, kokio nusižengimo padarymu yra kaltinamas, išdėstant visas konkrečias aplinkybes, nurodant pareiškėjo veiksmus, padarymo laiką ir kitas aplinkybes). Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, nepažeidžiant Tvarkos aprašo 23 punkte numatytų reikalavimų ir tinkamai informuojant jį Pranešimu. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurie apribojo pareiškėjo galimybę gintis nuo pateikto kaltinimo.

Tvarkos aprašo 26 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Tarnyba, baigusi tarnybinį patikrinimą, surašė Išvadą. Išvadoje teigiama, kad Tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos specialistas A. Ž. nuo 2018 m. gegužės 27 d. 19.40 val. iki 2018 m. gegužės 28 d. 08.40 val. turėdamas vykdyti tarnybą pagal Švenčionių pasienio užkardos 2018 m. gegužės 27 d. pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. 20180527-2/5 ir būdamas pasienio sargybos vyresniuoju, 2018 m. gegužės 28 d. 5.25 val., kai buvo atliekamas pasienio sargybos tikrinimas, savavališkai nevykdė tarnybos, nestebėjo jam priskirtos teritorijos, kadangi nepastebėjo ir negirdėjo, kai prisiartino prie tarnybinio automobilio tikrintojai, nekontroliavo jam tarnybos metu pavaldaus pareigūno A. P. (ir jis nevykdė skirtos tarnybinės užduoties, nestebėjo jam priskirtos teritorijos), neužtikrino tikslios tarnybinės užduoties vykdymo, nepildė tarnybinės dokumentacijos, nekontroliavo pasienio teisimo režimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Tarnyba tokią išvadą padarė įvertinusi tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, t. y. A. Ž. 2018 m. birželio 8 d. paaiškinimą Nr. 13IR-3141, Tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pasieniečio A. P. 2018 m. birželio 8 d. paaiškinimą Nr. 13IR-3140, Tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto J. A. 2018 m. gegužės 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13IR-2969, taip pat tikrinimo vaizdo ir garso įrašą ir foto nuotraukas. Teismas, peržiūrėjęs į bylą pateiktą garso ir vaizdo įrašą, konstatuoja, kad Tarnybos padarytos išvados yra pagrįstos. Iš garso ir vaizdo įrašo matyti, kad Sienos kontrolės skyriaus tikrintojai priėjo prie pasienio sargybos tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tarnybą vykdė Tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos specialistas A. Ž. ir tarnybos Ignalinos pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pasienietis A. P.. Kaip matyti, tikrintojams prisiartinus prie tarnybinio automobilio ir netgi tarpusavyje šnekučiuojantis, minėti pareigūnai niekaip nereagavo. Tikrintojai prie automobilio stovėjo apie kelias minutes. Jiems priėjus prie priekinio lango, matyti, kad A. P. sėdi nuleidęs galvą (tai patvirtina 01.13 vaizdo ir garso įrašo minutė), o pareiškėjas sėdi atlošęs priekinę keleivio sėdynę, užmerkęs akis (tai patvirtina 01.14 vaizdo ir garso įrašo minutė). Iš garso ir vaizdo įrašo taip pat aiškiai matyti, kad pareiškėjo porininkas A. P., pastebėjęs tikrintojus, staiga ranka pažadino A. Ž. (01.15 vaizdo ir garso įrašo minutė). Pareiškėjas, išlipęs iš automobilio, prisistatė (01.25 vaizdo ir garso įrašo minutė), tačiau paaiškinti, kodėl pasienio sargyba nestebi vietovės bei tarnybos metu miega, paaiškinti negalėjo, tik paminėjo, kad labai sunkiai vykdė tarnybą visą naktį, todėl yra pavargęs. Byloje taip pat pateiktas Švenčionių pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinis žiniaraštis 2018 m. gegužės 27 d. Nr. 20180527-2/5, kuris papildomai patvirtina, kad jis nebuvo pildomas, nes paskutinis įrašas darytas 21.40 val., tuo tarpu, kai tikrintojai atvyko apie 5.25 val. Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis netinkamai vykdė tarnybą ir pažeidė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti padarytu garso ir vaizdo įrašu, taip pat tarnybos tikrinimą atlikusių pareigūnų parodymais, kurie sutampa su atlikto tikrinimo vaizdo ir garso įrašu. Konstatuotina, kad pareiškėjas netinkamai atliko jam paskirtas tarnybinę užduotį ir savo veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos Ignalinos rinktinės vado 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 6-281 „Dėl pareigybės aprašymo tvirtinimo“, 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 papunkčių bei už Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų tarnybos vado 2012 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 59.1, 62.1 papunkčių, 66 punkto ir 68.2 papunkčio reikalavimus.

Statuto 33 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimą pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (Statuto 33 straipsnio 6 dalis). Kaip minėta, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos i) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnyje.

Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, t. y. viena iš švelnesnių tarybinių nuobaudų. Iš Išvados turinio matyti, kad siūlant pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į įvykdyto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjo teigiamą charakteristiką. Skiriant tarnybinę nuobaudą, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo medžiaga, Išvados turinys, teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Sargybų skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos Ignalinos rinktinės vado 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 6-281 „Dėl pareigybės aprašymo tvirtinimo“ 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 papunkčių bei už Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų tarnybos vado 2012 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 59.1, 62.1 papunkčių, 66 punkto ir 68.2 papunkčio reikalavimus. Įvertinus tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad įvykdytu tarnybiniu nusižengimu yra padaryta didelė žala teisės aktų saugomoms vertybėms, konstatuotina, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga įvykdyto pažeidimo sunkumui.

Teismas pažymi, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013).

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius ginčijamo Įsakymo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo A. Ž. (A. Ž.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.