Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-706-559/2018 pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Lrytas“ dėl įpareigojimo paskelbti paneigimą, trečiasis asmuo - A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. L. patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Lrytas“ prašė įpareigoti atsakovę paneigti 2017 m. lapkričio 2 d. interneto svetainėje (nuoroda (duomenys neskelbtini), kuri, ieškovo nuomone, neatitinka tikrovės ir žemina jo orumą. Pradinis ieškinys buvo pareikštas atsakovei UAB „Lietuvos rytas“. Ieškovas 2017 m. lapkričio 6 d. išsiuntė UAB „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriui T. M. prašymą išspausdinti aukščiau nurodytoje publikacijoje minėtos informacijos paneigimą ir patalpinti jį internete bei dienraštyje. Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra ieškinyje nurodyto portalo, kuriame buvo paskelbtas straipsnis, valdytoja, t. y. jų dienraštyje nebuvo publikuojamas ieškinyje nurodytas straipsnis. Ieškovas 2018 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą pakeisti šalį šioje byloje. Teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pradinė atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ buvo pakeista į atsakovę UAB „Lrytas“.Atsakovė UAB „Lrytas“ savo atsiliepime į ieškinį bei jos atstovė parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis kreipėsi į atsakovę UAB „Lrytas“ su prašymu paneigti atitinkamą informaciją, o atsakovė nėra gavusi jokių ieškovo laiškų šia tema.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Lrytas“ dėl įpareigojimo paskelbti paneigimą paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1-4 dalys nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Tačiau asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. konkrečiu atveju įstatymas nustato privalomą išankstinę neteisminę bylos nagrinėjimo tvarką.Jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos atsakovės UAB „Lrytas“ atžvilgiu ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas 2018 m. vasario 26 d. pateikė teismui įrodymus, kad jis išsiuntė prašymą paneigti ieškinyje nurodomą informaciją www.lrytas.lt vyriausiajam redaktoriui T. M.. Tuo tarpu UAB „Lietuvos rytas“ vyriausias redaktorius yra G. V.. Tiek UAB „Lietuvos rytas“, tiek UAB „Lrytas“ internete nurodo neteisingą informaciją, kad turi svetainę www.lrytas.lt. Faktiškai interneto svetainę turi tik UAB „Lrytas“. Teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, kadangi byloje yra įrodymai, jog ieškovas į atsakovę kreipėsi teisingai ir nėra duomenų, kad ieškovas būtų siuntęs laišką UAB „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriui G. V.. Tiek UAB „Lietuvos rytas“, tiek UAB „Lrytas“ adresas yra tas pats – (duomenys neskelbtini), bendrovės turi tas pačias patalpas ir tą patį atstovą – A. I.. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kad T. M. tyčia slepia faktą, jog jis gavo ieškovo 2017 m. lapkričio 6 d. išsiųstą registruotą laišką, nes ieškovui registruotas laiškas nebuvo grąžintas. Tai, kad ieškovas suklydo nurodydamas atsakovę, nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu. Kadangi ieškovas prašymą paneigti informaciją išsiuntė vyriausiam redaktoriui T. M., laikytina, kad ieškovas tinkamai kreipėsi į atsakovę.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Lrytas“ prašo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Įstatymas numato tokio pobūdžio ginčams spręsti ikiteisminę stadiją (CK 2.24 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad kreipėsi su prašymu paneigti informaciją į atsakovę UAB „Lrytas“, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas pateikė pašto kvitą, kuriame nurodyta, kad kažkokio turinio laiškas buvo išsiųstas kitam juridiniam asmeniui – UAB „Lietuvos rytas“. Atsakovė nurodo, kad trys juridiniai asmenys valdo tris skirtingas visuomenės informavimo priemones – UAB „Lietuvos rytas“, valdanti dienraštį „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“, valdanti naujienų portalą www.lrytas.lt, ir UAB „Lietuvos ryto“ televizija. Nors visos bendrovės yra tuo pačiu adresu (ar naudojasi to pateis advokato paslaugomis), tai nereiškia, kad siunčiant laišką vienai iš šių bendrovių, nurodžius kitos bendrovės adresą, laiškas pasieks teisingą adresatą. Minėtos bendrovės dirba savarankiškai, turi skirtingus valdymo organus, naudojasi skirtingomis patalpomis, todėl ieškovo laiškas, adresuotas UAB „Lietuvos rytas“, greičiausiai ir buvo gautas toje bendrovėje. Įstatymas nenumato pareigos bendrovėms atlikti pašto funkcijų ir siuntinėti suinteresuotų asmenų laiškus viena kitai.Ieškovo teiginiai, kad jis siuntė laišką UAB „Lrytas“ vyriausiajam redaktoriui T. M. atmestini, kadangi įstatymas numato kreipimąsi ne į fizinį asmenį, o į juridinį asmenį, t. y. į visuomenės informavimo priemonę. T. M. nedalyvavo procese, nes jis asmeniškai į bylos nagrinėjimą nėra įtrauktas, o atsakovę UAB „Lrytas“ teisme atstovavo advokatė. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis atsakovo buvo suklaidintas paskelbiant neteisingą informaciją internete, nes portalo www.lrytas.lt pagrindinio puslapio apačioje pateikta išsami ir aiški informacija, jog portalą valdo UAB „Lrytas“. Perskaitęs ginčo publikaciją, ieškovas tame pačiame puslapyje galėjo matyti visuomenės informavimo priemonės valdytoją – atsakovę UAB „Lrytas“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, pastarajam nepasinaudojus CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstine tokio pobūdžio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).Bylos duomenimis, ieškovas A. L. 2017 m. lapkričio 6 d. išsiuntė „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriui T. M. adresu (duomenys neskelbtini), prašymą išspausdinti interneto svetainėje (nuoroda (duomenys neskelbtini) paneigimą, kadangi ši informacija, ieškovo nuomone, neatitinka tikrovės ir žemina jo orumą. Praėjus mėnesiui po prašymo įteikimo dienos ir ieškovo nurodytam asmeniui nepaneigus prašomos informacijos bei negavus duomenų dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ paskelbti paneigimą 2017 m. lapkričio 2 d. interneto svetainėje (nuoroda (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-44).Atsakovė UAB „Lietuvos rytas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji nėra ieškinyje nurodyto portalo, kuriame buvo paskelbtas straipsnis, valdytoja, ir neturi interneto svetainės. Ieškinyje minimas straipsnis buvo paskelbtas naujienų portale www.lrytas.lt, kurio valdytoja yra UAB „Lrytas“. Dėl šios priežasties, esant ieškovo prašymui, teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi pakeitė pradinę atsakovę UAB „Lietuvos rytas“ tinkama šalimi–atsakove UAB „Lrytas“, tačiau nustatęs, kad ieškovas nepasinaudojo CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstine tokio pobūdžio ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir iki ieškinio padavimo neprašė atsakovės UAB „Lrytas“ paneigti minėtame portale išspausdintos informacijos, teismas skundžiama 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą. Apeliantas nurodo, jog abu atsakovai yra tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), be to, jis adresavo korespondenciją vyr. redaktoriui T. M., kuris yra būtent UAB „Lrytas“ vyr. redaktorius, todėl mano, jog ieškovo prašymą dėl informacijos paneigimo gavo tinkamas subjektas.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka priklauso nuo ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo (keliamų reikalavimų) ir asmens, kuriam ieškovas reiškia savo reikalavimus (atsakovo). Jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu, jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma. Toks teisinis reguliavimas logiškai išplaukia iš pačios replikos teisės esmės ir paskirties, nes tokia teisė – tai galimybė ne teismo tvarka pašalinti asmens teisės pažeidimą, padarytą būtent visuomenės informavimo priemonės: tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Remdamasis šio nutarties 13–14, 16–17 punktuose nustatytomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo išaiškinimais, teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad apelianto prašymas dėl tikrovės neatitinkančios informacijos buvo įteiktas tinkamam subjektui. Nors ieškovo nurodytos bendrovės UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ veikia tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tai nereiškia, kad jos kompetentingos spręsti klausimus, už kuriuos kiekviena bendrovė yra atsakinga asmeniškai. Nagrinėjamu atveju portalo www.lrytas.lt, kuriame buvo išspausdintas ginčo straipsnis, pagrindinio puslapio apačioje yra pateikta išsami informacija apie jo valdytoją – UAB „Lrytas“, nurodytas tikslus buveinės adresas, juridinio asmens kodas. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad apeliantas, perskaitęs ginčo publikaciją, turėjo galimybę matyti ir nustatyti asmenį, kuris kompetentingas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau tinkamai to nepadarė. Tai reiškia, kad ieškovas nepasinaudojo CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta privaloma išankstine tokio pobūdžio ginčų sprendimo ne teisme tvarka dėl savo nerūpestingumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti ieškovo teises.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2018 m. balandžio 19 d. teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.