Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-12-16 · Administracinė byla Nr. eI2-17771-776/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-12-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-02-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-16
Bylos Nr.
eI2-17771-776/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06026-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Eglė Mauricė
Pareiškėjas
V.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-17771-776/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06026-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 16 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. (V.) V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. (V.) V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 24SD24590 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 26 d. pateiktą prašymą, skundą ir paklausimą.

Skunde nurodė, kad su Migracijos departamento Sprendimu nesutinka, nes priimtas Sprendimas yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl privalo būti panaikintas.

Paaiškina, kad dėl atsakovo elgesio pareiškėjas yra atsidūręs beviltiškoje situacijoje, nes neturėdamas nei galiojančio asmens tapatybės dokumento, nei leidimo nuolat gyventi jis negali tinkamai įgyvendinti jokių savo teisių ir pareigų, negali gauti sveikatos paslaugų, nors jo sveikatos būklė yra sunki. Pareiškėjas 2024 m. liepos 26 d. prašyme, skunde ir paklausime išsamiai paaiškino savo situaciją ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Migracijos departamentas nevykdo savo pareigų ir ignoruoja bet kokius pareiškėjo prašymus bei atsisako spręsti iškilusią situaciją.

Pažymi, kad Migracijos departamentas turėjo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą, skundą ir paklausimą bei priimti objektyvius ir motyvuotus sprendimus, kuriuose būtų nurodyti tiek argumentai, tiek teisinis pagrindas, tačiau vietoje to, pareiškėjui buvo atsiųstas formalus atsakymas, kurio pareiškėjas nesupranta. Pareiškėjas nesupranta, kaip jis turi elgtis toliau ir kokius dar dokumentus turi pateikti, kad jo situacija pasikeistų, nes nuo 2018 m. Migracijos departamentas ignoravo pareiškėją ir nepadėjo jam išspręsti iškilusios situacijos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 27 d. Sprendimu pateikė pareiškėjui į jo pateiktus prašymą, skundą ir paklausimą dėl prašymo pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) atkūrimo bei dokumento, patvirtinančio užsieniečio tapatybę Lietuvos Respublikoje, išdavimo, atsakymą, kad pareiškėjo prašymas išduoti tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negali būti tenkintas.

Paaiškino, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimas nėra formalus, jame yra aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas pateiktuose pirmiau paminėtuose dokumentuose nurodė analogiškas aplinkybes ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, o į pareiškėjo keliamus klausimus dėl galimybės jam pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas jau ne kartą atsakė 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 ir 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938, ir kartu išaiškino naujo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką. 2024 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių jam patogiu laiku dėl jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėjas į Migracijos departamento kvietimus nereagavo ir į artimiausią Migracijos departamento skyrių iki šiol nebuvo atvykęs.

Mano, kad Migracijos departamentas vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87 (toliau – Taisyklės) 45 punktu pateikė pareiškėjui išsamią informaciją dėl visų jo pateiktų dokumentų ir nurodant aiškią informaciją dėl jo minėtuose dokumentuose keliamos situacijos. Tai, kad pareiškėjas ignoruoja jam Migracijos departamento siunčiamus dokumentus nereiškia, kad Migracijos departamentas tinkamai neatsako į pareiškėjo analogiškai siunčiamus pakartotinius prašymus, skundus ir paklausimus.

Pažymi, kad Migracijos departamento skundžiamas Sprendimas yra informatyvus ir jame išdėstyta visa informacija pagal pareiškėjo paduotus dokumentus, t. y., pareiškėjui išsamiai paaiškinta kaip turi būti sprendžiamas jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas ir šio klausimo išsprendimui jis privalo kuo skubiau atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių, vien tai, kad pareiškėjas ignoruoja Migracijos departamento atsakymus nėra pagrindo pripažinti Migracijos departamento skundžiamą Sprendimą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 24SD24590, kuriuo Migracijos departamentas pateikė pareiškėjui į jo pateiktus prašymą, skundą ir paklausimą dėl prašymo pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje atkūrimo bei dokumento, patvirtinančio užsieniečio tapatybę Lietuvos Respublikoje, išdavimo, atsakymą, kad pareiškėjo prašymas išduoti tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negali būti tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627 pareiškėją informavo, kad nėra galimybės išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. pateiktų prašymų pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje bei išduoti užsieniečio pasą. Aplinkybės dėl šių pareiškėjo kreipimųsi buvo nagrinėjamos teisme ir 2019 m. balandžio 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – Kauno AVPK Migracijos skyrius) buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus. 2019 m. birželio 17 d. Kauno AVPK raštu Nr. 20-S-27366(2.5) pareiškėjui pateiktas atsakymas dėl užsieniečio paso išdavimo bei leidimo nuolat gyventi pakeitimo. Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-194 nurodė, kad Kauno AVPK Migracijos skyrius, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo įpareigojimą, 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjui pateikė raštą, kuriame pateiktas atsakymas atitinka kreipimosi turinį. Taigi, 2018 m. pateikti kreipimaisi dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo ir užsieniečio paso išdavimo yra išnagrinėti, atsakymas į juos pateiktas 2019 m. birželio 17 d. Kauno AVPK raštas Nr. 20- S27366(2.5), todėl nebuvo pagrindo tenkinti reikalavimo dar kartą juos nagrinėti. Pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. paklausime pateiktas teiginys, kad Migracijos departamentas atsisako išduoti asmens dokumentus ir kad šie veiksmai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2020/1-194 pripažinti neteisėtais – neatitinka tikrovės. Pažymima, kad minėtoje pažymoje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pareiškėjo skundo dalį, susijusią su Kauno AVPK Migracijos skyriaus pareigūnų veiksmais, atmetė. Paaiškinta, kad tik atlikus papildomus tikrinimo veiksmus bei vertinimus, nustatyta, kad prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo galėtų būti priimtas nagrinėti, nepateikus galiojančio kelionės dokumento. Nuo 2019 m. lapkričio 4 d. prašymai dėl užsieniečiams teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiančių asmens dokumentų išdavimo ar pakeitimo yra teikiami elektroninėje erdvėje, tai reiškia, kad norėdamas pakeisti leidimą nuolat gyventi, pareiškėjas turėtų užpildyti naują prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą, svetainėje http://www.migracija.lt.

Užsieniečio pasas išduodamas užsienio valstybės piliečiui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 37 straipsnyje nustatytais pagrindais. Užsieniečio pasas gali būti išduodamas užsienio piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 patvirtintame aprašo „Dėl užsieniečio paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkte numatyta, kad užsieniečio pasas išduodamas ir keičiamas užsieniečio turimo galiojančio leidimo gyventi galiojimo laikotarpiui, bet ne trumpiau kaip 3 mėnesiams ir ne ilgiau kaip 5 metams, o jeigu laikinai negalima nuskaityti jokių užsieniečio pirštų atspaudų – ne ilgiau kaip 1 metams. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, prašymą dėl užsieniečio paso išdavimo pareiškėjas galėtų pateikti, kai turėtų galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 pareiškėjui paaiškino ir informavo, kad reikalavimas pateikti galiojantį kelionės dokumentą yra įtvirtintas Įstatymo bei Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo užsieniečiams tvarkos apraše, pavirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo užsieniečiams išdavimo“ (toliau – Aprašas). Leidimų nuolat gyventi išdavimo, keitimo, panaikinimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymo ir Aprašo nuostatos. Pareiga turėti galiojantį kelionės dokumentą ir pasirūpinti savalaikiu naujo kelionės dokumento gavimu, prieš pasibaigiant anksčiau turėto dokumento galiojimui, tenka pačiam užsieniečiui. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Migracijos departamento 2021 m. liepos 14 d. raštu Nr. 10K-21627 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1D-5368 pareiškėjas buvo informuotas apie veiksmus, kuriuos turi atlikti norėdamas pateikti prašymą leidimui nuolat gyventi gauti, tačiau jis neatliko rekomenduotų veiksmų. Pakartotinai pareiškėjas informuotas, kad teikdamas prašymą išduoti ir (ar) pakeisti leidimą nuolat gyventi, užsienietis, kuris yra užsienio valstybės pilietis, privalo Migracijos departamentui pateikti galiojantį užsienio valstybės išduotą kelionės dokumentą arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jis nėra tos užsienio valstybės pilietis, nes be dokumento patvirtinančio, kad užsienietis nėra šios užsienio valstybės pilietis arba be galiojančio užsienio valstybės išduoto paso, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui negali būti išduotas ir (ar) pakeistas.

Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938 pareiškėjui paaiškino, kad Migracijos departamentas 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 1D-2205 ir pakartotinai 2022 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1D-5368 informavo apie veiksmus, kuriuos pareiškėjas turi atlikti norėdamas pateikti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi gavimo, tačiau jis šių veiksmų neatliko. Informavo, kad atsižvelgus į tai ir pasikeitusią geopolitinę padėtį, Migracijos departamentas atliks pareiškėjo buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje vertinimą. Apie veiksmus, reikalaujančius įsitraukimo, pareiškėjas bus informuotas atskirai. Kartu informavo, kad Migracijos departamente nėra saugomas pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi, kurį kaip priedą buvo pridėjęs prie 2018 m. rugsėjo 3 d. prašymo „Dėl ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje keitimo be galiojančio kelionės dokumento ir pretenzijos dėl neteisėtų Kauno apskrities VPK Migracijos skyriaus veiksmų“.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2018 m. birželio 17 d. raštu Nr. 20-S- 27366(2.5) pareiškėjui išaiškino prašymų pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką, kartu nurodė, kad prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi negali būti priimtas, kadangi nepateikti visi reikiami dokumentai (nepridėtas galiojantis kelionės dokumentas ar dokumentas, patvirtinantis Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą).

Pareiškėjas 2024 m. liepos 26 d. prašymu, skundu ir paklausimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas nedelsiant jam išduoti dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo tapatybę Lietuvos Respublikos teritorijoje bei pateikti atsakymus į pareiškėjo suformuotus klausimus.

Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjas prašymuose jokių naujų aplinkybių nenurodė, o į pareiškėjo prašymuose keliamus klausimus dėl galimybės pareiškėjui pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Migracijos departamentas pareiškėjui jau buvo atsakyta minėtu 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 10K-21627, 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 23SD20260 ir 2024 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 10K-4938 ir kartu išaiškino naujo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikimo tvarką. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 14 d., 2024 m. birželio 12 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėją kvietė atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių pareiškėjui patogiu laiku dėl pareiškėjo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, tačiau dėl nežinomų priežasčių pareiškėjas į Migracijos departamento kvietimus nereagavo ir į artimiausią Migracijos departamento skyrių iki šiol neatvyko. Paaiškino, kad siekiant išspręsti pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, pareiškėjas privalo kuo skubiau atvykti į artimiausią Migracijos departamento skyrių, o pareiškėjui neatvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas negali būti sprendžiamas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra pernelyg formalus, neobjektyvus ir nepagrįstas bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, todėl privalo būti panaikintas.

Pažymėtina, jog VAĮ nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

VAĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ normomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, todėl pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas yra pernelyg formalus, neobjektyvus ir nepagrįstas bei neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, atmetamas kaip nepagrįstas.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus LVAT praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24SD24590, kuriuo pareiškėjui į jo pateiktą prašymą, skundą ir paklausimą dėl prašymo pakeisti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje atkūrimo bei dokumento, patvirtinančio užsieniečio tapatybę Lietuvos Respublikoje, išdavimo, pateikė atsakymą, kad pareiškėjo prašymas išduoti tapatybę Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą negali būti tenkintas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. (V.) V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Erminijus BaziulisGiedrė KairienėEglė Mauricė