Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus šią bausmę iš dalies sudedant su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 24 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) mieste, nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas M. J. priklausantį motociklą „Honda PC 04”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veždamas keleivį V. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14, 20 ir 158 punktų reikalavimus, t. y.: vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,62 % (promilės) etilo alkoholio), vežė keleivį be užsegamo motociklininko šalmo, važiuodamas nereguliuojamoje sankryžoje šalutine – (duomenys neskelbtini) gatve, nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu – (duomenys neskelbtini) gatve važiavusio D. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. K., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus – V. B. sveikata, padarant jam dešinio blauzdikaulio lūžimą su poslinkiu, kairės girnelės lūžimą, odos nubrozdinimą kairio kelio sąnario srityje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo subendrinant bausmes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam A. B. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

A. B. padarė neatsargų nusikaltimą, yra nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, yra recidyvistas, nes teistas už tyčines nusikalstamas veikas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, be to, po šios nusikalstamos veikos dar padarė naujų tyčinių nusikaltimų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį, nepagrįstai vadovavosi BK 56 straipsnio nuostata, nes A. B. šioje byloje nuteistas ne už tyčinį, o už neatsargų nusikaltimą, tačiau, atsižvelgus į apelianto ankstesnių teistumų skaičių, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais A. B. paskirtos bausmės (laisvė apribojimas, areštas) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kad jis daro naujus teisės pažeidimus, po šio neatsargaus nusikaltimo padarė dar naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas Mažeikių ir Akmenės rajonų apylinkės teismų nuosprendžiais, yra pagrindas manyti, kad švelnesnėmis bausmėmis nei laisvės atėmimas nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nėra A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad atsiprašė nukentėjusiųjų, susitaikė su nukentėjusiuoju V. B., o nukentėjusysis V. K. jam pretenzijų dėl sugadinto automobilio neturi. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teismas nustatęs vieną A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgęs į kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė bausmę, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taigi, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nuteistajam paskirta bausmė už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

Tačiau A. B. skundžiamu nuosprendžiu ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės nepagrįstai subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendžiu yra nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, o skundžiamu nuosprendžiu – už neatsargų nusikaltimą, laikoma, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl bausmės nuteistajam turėjo būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, t. y. taikant bausmių apėmimą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir, bausmes subendrinus apėmimo būdu, nuteistajam skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnių nuostatų netaikė padaręs išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas paskirtai subendrintai bausmei. A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme) iš viso už 5 tyčines nusikalstamas veikas, padarytas po neatsargaus nusikaltimo padarymo. Be to, anksčiau A. B. buvo nuteistas 4 kartus už tyčines nusikalstamas veikas, padarytas iki neatsargaus nusikaltimo, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį A. B. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.