Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4046-913/2020 pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovas nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Spręsdamas dėl negrąžintos skolos priteisimo, teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradine kreditore būtų atsiskaitęs, vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovui iš atsakovo priteisė 2415,47 Eur nesumokėtos finansavimo sumos ir 25,00 Eur transportavimo išlaidų.

6. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 918,01 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, teismas sprendė, kad atsižvelgus į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į tai, kad nutraukus sutartį, kreditorius turi teisę reikalauti negautų pajamų atlyginimo, ieškovo prašymas dėl negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų) priteisimo tenkintinas.

7. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl 48 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 3 d. (t. y. Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), teismas vertino, kad iš ieškinio ir Sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovas negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 48,00 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus sutartį kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų (CPK 185 straipsnis), ir sprendė, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų, atitinkančių sutartyje nurodytas pelno palūkanas, priteisimo.

11. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, o teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), tačiau atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl UAB „mogo LT“ sutartį 2019 m. vasario 1 d. nutraukė. Ieškovas, įgijęs reikalavimo teisę į atsakovą reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, kreipėsi į teismą, prašydamas, be kita ko, priteisti iš atsakovo 2415,47 Eur nesumokėtą finansavimo sumą, 918,01 Eur negautas pajamas, kaip negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, bei 48 procentų metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 3 d. (t. y. Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių reikalavimo dalį dėl 48 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 3 d. (t. y. Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atmetė. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 48,00 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas, kai pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus sutartį kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali, ir sprendė, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

14. Apeliantas su tokiu sprendimu už akių dėl 48 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, nepriteisimo nesutinka ir nurodo, kad egzistuoja visi kriterijai, būtini negautų pajamų atsiradimo faktui konstatuoti, t. y. sudarant Sutartį kreditorius pagristai, realiai ir nehipotetiškai numatė ne tik atgauti finansavimo sumą, bet ir gauti Sutartyje sulygtas pajamas (pelno palūkanas), kas ir būtu įvykę, jeigu atsakovas būtu vykdęs tinkamai savo sutartinius įsipareigojimus (mokėjęs sutarties grafike numatytas įmokas). Taip pat teigia, kad nors negautų pajamų suma nėra apibrėžta konkrečia suma, tačiau pagrista racionaliu, aiškiu ir paprastu paskaičiavimu, o teismų praktikoje nėra nurodyta, jog negautos pajamos turi būti išreikštos tik absoliučia suma. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies ir sprendžia, kad, visų pirma, svarbu pasisakyti dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas mokėjimo palūkanų išraiška teisėtumo.

15. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio ir jo argumentacijos, ieškovas prašo priteisti 48 procentų dydžio metines palūkanas, skirtas kompensuoti ieškovo negautas pajamas, paskaičiuotas iki Sutarties termino pabaigos, t. y. prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, nes, pasak ieškovo, atsakovui sutartį vykdant tinkamai, mokėjimo palūkanas jis būtų gavęs iki pat sutarties termino pabaigos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

17. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, paskaičiuotų iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, be kita ko, sprendė, kad toks reikalavimas neatitinka minėtoje kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateikto išaiškinimo, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas nebegali reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo, tačiau tuo pačiu pats priteisė ieškovui iš atsakovo 918,01 Eur negautas pajamas, kaip negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas jau po sutarties nutraukimo (apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui).

18. Nors ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas procentine išraiška, tapačia Sutartyje nurodytoms mokėjimo palūkanoms, iš esmės gali klaidinti teismą, juo labiau kad negautų pajamų (pagal sutartį sutartų mokėjimo palūkanų) sumą galima aiškiai apskaičiuoti ir pateikti ją teismui, be kita ko, sumokant nuo šios sumos ir žyminį mokestį, remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą, nagrinėjamu atveju, išperkamosios nuomos, sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimas priteisti palūkanas kaip negautas pajamas, paskaičiuotas iki sutarties termino pabaigos, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams dėl palūkanų skaičiavimo. Be to, net ieškovui ir nenurodžius konkrečios negautų pajamų sumos, tai negali būti pagrindas atmesti tokį reikalavimą, kaip nepagrįstą, kadangi nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 48 procentų metines palūkanas, kaip negautas pajamas, paskaičiuotas iki Sutarties termino pabaigos, privalėjo įvertinti ne tik tokio reikalavimo teisėtumą, bet ir pagrįstumą. Nors skundžiamame sprendime už akių nurodoma, kad ieškovas neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, iš esmės ieškovo prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo, nurodęs, kad ieškovas negali reikalauti mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo, teismas nevertino.

20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

21. Kaip matyti iš lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkto, lizingo termino pabaiga nustatyta dviem terminais, t. y. 2020 m. birželio 3 d. arba 2025 m. rugsėjo 3 d. Antrasis (pavyzdinis) lizingo terminas yra pažymėtas kaip speciali sąlyga, kur paaiškinama, kad šis terminas taikomas tokiu atveju, jei lizingo gavėjas, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje nustatytam lizingo terminui, toliau naudojasi finansavimu sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Grafikas, pagal kurį turėjo būti mokamos lizingo įmokos, suskirstytas į dvi dalis – į pagrindinę, kurios terminas nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2020 m. birželio 3 d., ir pavyzdinę, kurios terminas nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 3 d. Pagal pagrindinių nuostatų ypatingųjų sąlygų 16.2 punktą, šalys susitarė, kad UAB ,,mogo LT“ sutarties bendrųjų nuostatų 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka garantuojama lizingo gavėjui, jog, pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje nustatytam lizingo terminui ir įvykdžius visus įsipareigojimus pagal sutartį, lizingo gavėjas galės toliau naudotis finansavimu ne mažiau palankesnėmis sąlygomis, nei nurodytos grafiko pavyzdinėje dalyje. Lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 1 punkte įtvirtinta grafiko sąvoka – tai pagrindinėse nuostatose nurodytas transporto priemonės lizingo (išperkamosios nuomos) ir lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų grafikas. Grafiką sudaro dvi dalys. Pagrindinėje dalyje nurodomos lizingo gavėjo pagal šią sutartį mokėtinos lizingo (išperkamosios nuomos) įmokos. Pavyzdinėje dalyje pateikiamos informacinio pobūdžio (UAB ,,mogo LT“ neprivalomos) sąlygos, kuriomis lizingo gavėjas, atitinkantis mokumo reikalavimus, galės toliau naudotis finansavimu sutartyje nustatytais atvejais. Lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 12.8. nurodoma, kad, kai pasibaigus grafiko pagrindinėje dalyje nurodytam lizingo terminui lizingo gavėjas neišsiperka transporto priemonės, bet išreiškia valią (prašymą) toliau naudotis transporto priemone bei ją valdyti, lizingo davėjas, įvertinęs lizingo gavėjo mokumą, gali suteikti naują finansavimą, be kita ko, naująjį finansavimą suteikdamas ne mažiau palankesnėmis sąlygomis, nei nustatytos sutartimi ir išdėstytos kaip informacinės nuostatos grafiko pavyzdinėje dalyje.

22. Šios ginčo šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties tiek pagrindinės, tiek bendrosios nuostatos reiškia, kad šalys susitarė tik dėl pagrindinės grafiko dalies ir jame numatytų įmokų dydžio bei jų mokėjimo pabaigos termino – 2020 m. birželio 3 d., o pavyzdinė grafiko dalis būtų galėjusi įsigalioti tik tuo atveju, jeigu lizingo gavėjas būtų išreiškęs valią toliau, po pagrindinio grafiko pabaigos, naudotis transporto priemone ir gauti finansavimą bei atitiktų kriterijus, nurodytus sutartyje. Tik tokiu atveju šalys būtų susitarusios, kad įmokos toliau bus mokamos pagal pavyzdinę grafiko dalį iki 2025 m. rugsėjo 3 d.

23. Kadangi nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta dar 2019 m. vasario 1 d., t. y. iki pagrindinio lizingo termino pabaigos (2020 m. birželio 3 d.), akivaizdu, kad nei atsakovas išreiškė valią toliau naudotis finansavimu pagal pavyzdinę grafiko dalį, nei jis apskritai atitiko kriterijus, numatytus sutartyje tokio finansavimo tęsimo galimybei. Todėl teigti, kad šalys susitarė, jog 48 procentų mokėjimo palūkanos bus mokamos iki 2025 m. rugsėjo 3 d., šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo. Šalys 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarytoje Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė tik dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki pagrindinės dalies grafike nurodytos dienos pabaigos, t. y. 2020 m. birželio 3 d., ir ieškovas, kaip naujasis kreditorius, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, t. y. negali tikėtis gauti daugiau, nei buvo sutarusios Sutarties šalys – pradinis kreditorius ir atsakovas. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 918,01 Eur negautas pajamas (negautas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas), apskaičiuotas iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, t. y. 2020 m. liepos 30 d., ieškovui priteisė iš esmės visas jo negautas pajamas, kurių jis galėjo tikėtis pagal Sutartį ir joje numatytą pagrindinį grafiką.

24. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad apeliantas negalėjo pagrįstai tikėtis gauti to, dėl ko nebuvo susitaręs pradinis kreditorius, todėl ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas kaip mokėjimo palūkanas iki 2025 m. rugsėjo 3 d., t. y. iki pavyzdinio (informacinio) grafiko pabaigos, yra nepagrįstas – ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė prašomų priteisti nuostolių, negautų pajamų forma, realumo.

25. Apibendrinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2025 m. rugsėjo 3 d., priteisimo, yra iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismui atmetus skundo argumentus dėl negautų pajamų priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar priteisti apeliantui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.