- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1351-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00987-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- S. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. P. pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą (materialinę paramą), mokant periodinėmis išmokomis po 250 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d., iki ieškovė mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į G. P. sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d. Ieškovė ieškinyje ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą. Vėliau ketina studijuoti. Nors yra pilnametė, tačiau mokosi dienine forma, todėl negali susirasti darbo ir pati savęs išlaikyti. Yra priklausoma nuo tėvų, nes jokių pajamų neturi. Jai padeda mama, tačiau jos pajamos nėra didelės. Kasdien reikia maisto produktų, drabužių, avalynės, higienos priemonių, mokymosi priemonių, tai sudaro apie 500 Eur per mėnesį. Tapus pilnamete, tėvas (atsakovas) išlaikymo nebeteikia.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius – 768,36 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, turi tik seną 1989 m. laidos automobilį. Teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. P. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dukros G. P. išlaikymui iki jos pilnametystės taip pat mokėjo po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sutinka ir toliau pilnametei G. P. skirti po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini), kitų pajamų neturi, geriau mokamo darbo neieško, kitos profesijos dirbti nenori. Yra dirbęs (duomenys neskelbtini), statė namus. Žiemą planuoja laikyti vairuotojo egzaminą C kategorijai įgyti.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. Dukra gyvena su ja. Ji dar augina nepilnametį sūnų, jam (duomenys neskelbtini) metų. Dukrai tapus pilnametei, atsakovas išlaikymo nebeteikia. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius, 400–500 Eur, priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus. Visos išlaidos yra apmokamos iš jos vienos sąskaitos. Dukra mokosi, turto neturi, todėl pati savęs išlaikyti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo D. P. paramą (išlaikymą) ieškovei G. P. periodinėmis išmokomis po 220 Eur, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. kovo 1 d., iki ieškovė mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į G. P. sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d. Atsakovo prašymą dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio sumažinimo teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Teismas konstatavo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo metu ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), kaip nurodė ieškovė, mokosi gerai ir ketina toliau mokytis ir įgyti specialybę. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė nors yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau šiuo metu negali savęs išlaikyti. Ji didžiąją dalį savo laiko privalo skirti mokslams. Užsiėmimai gimnazijoje trunka apie 7 valandas iki 15–16 valandos, po to reikia laiko pailsėti ir atlikti namų užduotis. Taigi, teismas nusprendė, kad pilnametės ieškovės galimybės savarankiškai gauti pajamų iš darbo veiklos šiame gyvenimo etape yra ribotos.
4.2. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovo ir trečiojo asmens gaunamas darbo užmokestis (pajamos) yra panašūs, jie kartu išlaiko nepilnametį sūnų, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas ieškovės išlaikymui iki pilnametystės kas mėnesį mokėdavo po 160 Eur išlaikymą, o jį indeksavus – po 197 Eur per mėnesį. Atsakovui yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, jis yra sveikas, darbingas, turi vairuotojo profesiją, pameistrystės būdu yra išmokęs statybininko amato, ketina įgyti teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones. Teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia atsakovo poziciją, jog jis negali teikti dukrai didesnio nei 160 Eur išlaikymo per mėnesį. Tai yra jis turi visas galimybes dirbti geriau mokamą darbą ir teikti išlaikymą.
4.3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė, be gaunamos socialinės išmokos (vaiko pinigai), kitų savarankiškų pajamų, jokio nuosavybės teise priklausančio turto neturi, savęs išlaikyti negali, nes šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), nusprendė, kad ieškovė turi būti remiama abiejų tėvų ir abu tėvai turi užtikrinti reikalingą sumą jos būtiniausiems poreikiams patenkinti.
4.4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos minimalioms išlaidoms patenkinti kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma, teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas ieškovei anksčiau teikė kasmėnesinį išlaikymą, atsižvelgęs į ieškovės amžių, į teismų praktikoje taikomą MMA dydžio išlaikymo vaikui orientacinį kriterijų, nusprendė, jog ieškovei pragyventi reikia apie 500 Eur, todėl iš atsakovo yra pagrindas priteisti paramą ieškovei po 220 Eur kas mėnesį, iki ieškovė mokysis gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d.
4.5. Teismas pažymėjo, kad Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo D. P. priteisė laikiną išlaikymą ieškovei G. P. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. gegužės 10 d.). Atsakovas prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį, motyvuodamas tuo, kad jis išgali teikti tik 160 Eur dydžio išlaikymą ieškovei. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas dėl priteisto laikino išlaikymo ieškovei sumažinimo netenkintinas, teismui nustačius, kad jis gali teikti didesnį išlaikymą ieškovei nei nustatytas laikinas išlaikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Teigia, kad atsakovas mokėti išlaikymą pilnametei G. P. periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvieną mėnesį yra materialiai nepajėgus, nes jo pajamos yra per mažos. Atsakovas D. P. dirba (duomenys neskelbtini). Jo vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra 768,36 Eur. Jis teikia išlaikymą ir nepilnamečiam vaikui G. P. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Sumokėjus išlaikymą abiem vaikams, jo išlaidoms liktų tik 388 Eur. Be to, atsakovas mano, kad skirti kas mėnesį išlaikymą vienam vaikui 220 Eur, o kitam 160 Eur būtų neteisinga vaikų atžvilgiu.
5.2. Nurodo, kad atsakovas supranta tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, tačiau priteistas išlaikymas G. P. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pernelyg didelis, neproporcingas pilnamečio asmens poreikiams, galimybėms užsidirbti ir atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovas mano, kad ieškovė, sulaukusi pilnametystės, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, gali iš dalies prisidėti prie savo poreikių tenkinimo, užsidirbdama laisvu nuo mokslo laiku ar atostogų metu.
5.3. Pažymi, kad atsakovas iki dukros G. P. pilnametystės mokėjo po 160 Eur ir dabar jis sutinka pilnametės G. P. išlaikymui skirti po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Akcentuoja, kad jo mėnesio pajamos yra mažos, jis uždirba tik šiek tiek daugiau nei minimaliąją algą, todėl mokėti daugiau neturi galimybės.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama atsakovo D. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
6.1. Teigia, kad nuo to laiko, kai jai ir broliui buvo priteistas (sutartas) išlaikymas, praėjo daugiau kaip treji metai. Prekių ir paslaugų kainos pakilo, padidėjo darbo užmokesčiai, taip pat išaugo ir jos poreikiai.
6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į visus įstatyme nustatytus kriterijus, įskaitant ir apelianto turtinę padėtį, ir juos įvertino. Ieškovė pažymi, kad atsakovas yra jauno amžiaus, jo sveikatos būklė jo neriboja dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Jis teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojo ir nerado geriau mokamo ar papildomo darbo. Ieškovė nurodo, kad, jos, turimais duomenimis, atsakovas dirba papildomus darbus, gauna pajamų, kurios nėra rodomos ir oficialiai matomos.
6.3. Akcentuoja, kad apeliantas jokiais kitais būdais – daiktais, maisto produktais, paslaugų apmokėjimu, dovanomis, dienpinigiais ar pan., nei ieškovės, nei jos brolio neremia, jokių ryšių nepalaiko, bendrauti nenori. Ieškovė nesutinka su atsakovo nuomone, kad ji, sulaukusi pilnametystės, gali prisidėti prie savo poreikių tenkinimo, užsidirbdama laisvu nuo mokslo laiku ar atostogų metu, pažymėdama, kad jos pagrindinis siekis yra gerais pažymiais baigti gimnaziją ir įgyti išsilavinimą.
6.4. Pažymi, kad ji, siekdama pasirūpinti savimi, tiek 2022 metais, tiek 2023 metais vasaros atostogų laikotarpiu buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) ir gavo pajamas – darbo užmokestį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ji dirbo laisvu nuo mokslų metu, kad užsidirbtų savo poreikiams ir padėtų mamai, nes apelianto skiriamų lėšų neužteko. Pažymi, kad pagal objektyvias galimybes ji elgėsi atsakingai ir sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiam priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė G. P. yra atsakovo D. P. ir trečiojo asmens S. P. dukra. (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnametė. 2024 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovė mokosi šios (duomenys neskelbtini) klasėje. Pateikti mokinio pusmečio pažymiai patvirtina, kad G. P. I pusmečio pažymių vidurkis – 6,85. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu D. P. įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų G. P. ir G. P. išlaikymui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam po 160 Eur nuo 2021 m. birželio 1 d. iki pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš ieškovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad per 2022 m. liepos–rugpjūčio mėnesius ji iš viso gavo 1 041,23 Eur draudžiamųjų pajamų, per 2023 m. birželio–rugpjūčio mėnesius ji iš viso gavo 1 908,83 Eur draudžiamųjų pajamų, neatskaičius mokesčių. Iš atsakovo pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad 2024 m. vasario–balandžio mėnesiais D. P. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 768,36 Eur (atskaičius mokesčius).
Dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiam asmeniui priteisimo
11. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tai yra neatsižvelgė ir neįvertino atsakovo galimybių kas mėnesį teikti 220 Eur išlaikymą pilnametei dukrai.
12. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, tai yra nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nekvestionuoja išlaikymo poreikio, tačiau nurodo, kad sutinka G. P. išlaikymui skirti po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pažymėdamas, kad jis pats uždirba tik šiek tiek daugiau nei minimaliąją algą, todėl mokėti daugiau neturi galimybės. Tokia suma, atsakovo vertinimu, būtų proporcinga jo turtinei padėčiai ir pilnamečio asmens poreikiams. Atsakovas mano, kad ieškovė gali ir pati užsidirbti laisvu nuo mokslo laiku ar atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos minimalioms išlaidoms patenkinti kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma, tačiau teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas ieškovei anksčiau teikė kasmėnesinį išlaikymą, atsižvelgęs į ieškovės amžių, į teismų praktikoje taikomą MMA dydžio išlaikymo vaikui orientacinį kriterijų, pagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovei reikalinga apie 500 Eur suma jos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytus poreikius ir jiems patenkinti būtinas sumas, nėra pagrindo su tuo nesutikti. Pažymėtina, kad teismų yra pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodė patiriamas išlaidas, jos nėra neprotingo dydžio, ieškovės būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 500 Eur, ji yra susijusi su kasdieniu pragyvenimu bei studijomis, vertintina kaip reikalinga, būtina ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo. Atsakovas, teigdamas, kad tokia suma yra per didelė, nenurodė, kuri konkrečiai ieškovės išvardytų išlaidų per mėnesį dalis yra neprotingai didelė, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo deklaratyvius teiginius.
16. Atsakovas teigia, kad ieškovė galėtų suderinti mokslą su darbu ir tokiu būdu pati pasirūpinti iš dalies sau reikalingomis pragyventi lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), sprendimo priėmimo metu – (duomenys neskelbtini) klasėje, 2024 m. mokslo metų pirmojo pusmečio vidurkis – 6,85. Šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, tiek mokydamasi pagal vidurinio ugdymo programą, tiek siekdama įgyti norimą išsilavinimą, turi dėti pastangas gauti gerus rezultatus, todėl didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, be to, įprastai po užsiėmimų laikas skiriamas atlikti namų darbus, ruoštis pamokoms ir mokytis savarankiškai. Akivaizdu, kad, esant tokiam mokymosi režimui ir siekiant gerų rezultatų, ieškovės galimybės dirbti ir save išlaikyti yra ribotos. Nors, atsakovo nuomone, ieškovė gali dirbti atostogų metu, tačiau pažymėtina, jog, esant įtemptam mokymosi grafikui, ieškovė turi tam tikrą laiką skirti ir kokybiškam poilsiui, nes kitu atveju gali nukentėti mokslų kokybė.
17. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė 2022 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais ir 2023 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais stengėsi dirbti, aukodama laiką, kurį galėtų skirti mokslui, taip pat poilsio laiką, kuris reikalingas besimokančiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, kad atsakovė deda maksimalias pastangas, siekdama užsidirbti tam, kad galėtų užtikrinti savo poreikių patenkinimą, tik patvirtina, kad gaunamas iš atsakovo 160 Eur išlaikymas nebuvo pakankamas. Juolab, kaip nurodo ieškovė atsiliepime į ieškinį, atsakovas teikiamo išlaikymo neindeksavo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas taip pat neprisidėjo prie dukters išlaikymo jokiais kitais būdais, t. y. nei daiktais, nei maisto produktais, nei paslaugų apmokėjimu ar dovanomis.
18. Visuotinai žinoma, kad mokymosi grafikas paskutinėse mokyklos klasėse yra įtemptas dėl privalomų baigiamųjų egzaminų. Pasiruošimas jiems yra svarbi baigiamoji mokymosi proceso stadija, nuo kurios didele dalimi priklauso mokinio galimybė siekti aukštojo išsilavinimo ir taip užsitikrinti geresnes materialines gyvenimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti vidurinio išsilavinimo apribojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą, o ne reikalauti užsidirbti, nors patys tėvai turi realias galimybes suteikti vaikui būtiną paramą. Apibendrinant, konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovė dėl objektyvių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis.
19. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam asmeniui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).
20. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas tinkamai neįvertino jo turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas nurodė, jog svarbus aspektas yra ieškovės tėvų turtinė padėtis, ir įvertino bylos įrodymus, susijusius su šalių turtine padėtimi. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir atsakovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario–balandžio mėnesiais jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 768,36 Eur (atskaičius mokesčius). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, turi vairuotojo profesiją, pameistrystės būdu yra išmokęs statybininko amato, ketina įgyti teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia atsakovo poziciją, jog jis negali teikti dukrai didesnio nei 160 Eur išlaikymo per mėnesį. Taigi, atsakovas, atsižvelgiant į jo profesinę patirtį, turi galimybę gauti didesnes pajamas ir užtikrinti dukros interesus (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Atsakovas, matydamas, kad jo gaunamos pajamos nėra pakankamos visiems jo paties poreikiams patenkinti, būdamas darbingo amžiaus, pats turi būti suinteresuotas užsitikrinti finansinę gerovę ir dėti maksimalias pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Pritariama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad 220 Eur per mėnesį paramos teikimas pilnamečiam vaikui nepakenks atsakovo finansiniam stabilumui ir iš esmės nepablogins jo turtinės padėties. Pažymėtina, jog būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti, jog jo turtinė padėtis yra tokia, dėl kurios negali teikti reikalingos paramos ieškovei (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista paramos suma kartu su trečiojo asmens teikiama parama užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovės poreikius. Įvertinus tai, kad ieškovei taip pat mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai), teismo priteista nurodyto dydžio parama laikytina pagrįsta, proporcinga ieškovės poreikiams ir jos tėvų turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytą paramos dydį laiko racionaliu ir proporcingu.
21. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Daroma išvada, kad šiuo atveju atsakovo apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
24. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinėje instancijoje sudaro 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, už antrinės teisinės pagalbos suteikimą iš atsakovo valstybei priteistinas 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. P. valstybei 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Priteista suma mokėtina į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.