Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., gimęs (duomenys neskelbtini),, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje, teistas: 1) 2006 m. lapkričio 22 d., Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., tęsti mokslą; 2) 2008 m. gruodžio 15 d., Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.; 3) 2009 m. gruodžio 10 d., Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip septynioms paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, tai yra 650 litų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoka mokant iki 2010 m. birželio 1 d. 2012 m. sausio 18 d., Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 4) 2013 m. balandžio 9 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 5) 2013 m. rugpjūčio 8 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį, paskirta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su 2013 m. balandžio 9 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų, įpareigojant dirbti arba registruotis darbo biržoje ir 20 MGL (2600 Lt) bauda. 2014 m. sausio 31 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi, bauda pakeista į 9 paras arešto; 6) 2014 m. balandžio 14 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dalį – 525 Lt. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 6.00 val., būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai V. B. padarytos turtinės žalos dalį – 525 Lt. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 8 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės apribojimo bausme bei 20 MGL (2600 Lt) bauda, dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, išskyrus jei tai susiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dalį – 525 Lt bei 20 MGL baudą; 7) 2014 m. gegužės 26 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; 8) 2014 m. rugsėjo 10 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. 2014 m. lapkričio 14 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. balandžio 14 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. 2015 m. sausio 6 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 26 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2014 m. gegužės 26 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendį. 2015 m. kovo 27 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi, 2014 m. gegužės 26 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 14 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 27 d., atliekant bausmę pataisos namuose; 9) 2015 m. balandžio 15 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 26 d., ir 2014 m. rugsėjo 10 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, pakeista Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d., nutartimi, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas nuo 2014 m. gegužės 26 d., ir 2014 m. rugpjūčio 10 d., Kauno apylinkės teismo nuosprendžius, pakeistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d., nutartimi, laikotarpis nuo 2014 m. lapkričio 27 d., iki 2015 m. balandžio 15 d., bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 15 d. 2016 m. lapkričio 29 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, paleistas lygtinai iš pataisos namų, likus 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių neatliktos bausmės, nustatant baudžiamojo poveikio priemones. 2017 m. spalio 6 d., Kauno apylinkės teismo nutartimi, panaikintas M. T., 2016 m. lapkričio 29 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti neatliktos 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo laikas skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. 2018 m. sausio 4 d., atvyko į Kauno tardymo izoliatorių, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje; 10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d., nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų metų) laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. T., 2017 m. birželio 7 d., apie 17.26 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę VW „Transporter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,45 promilės etilo alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. T., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. birželio 7 d., buvo vartojęs alkoholinius gėrimus – sidrą, apie 17.26 val., su draugais norėjo nuvažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau pavažiavus apie vieną kilometrą, sustojo, kadangi draugas norėjo nusilengvinti. Visa tai pastebėjo pareigūnai, kurie pamatė, jog jis sustojo draudžiamojoje vietoje, priėjo, paklausė ar jis yra apsvaigęs ir sulaikė, o vėliau patikrino jo girtumą alkotesteriu bei nuvežė į klinikas, kur jam paėmė kraują. Sutinka su nustatytu 2,45 promilės girtumu. Kartu su juo automobilyje važiavo V. V., K. M. ir dar vienas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, tačiau jie taip pat buvo neblaivūs. Automobilis WW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė K. M., kuris tuo metu miegojo ant galinės sėdynės. Ar M. T. pats sugalvojo vairuoti transporto priemonę ar jos savininkas to paprašė, jis neatsimena, ir nurodė, kad automobilį planavo palikti K. M. kieme, kuris gyvena nuo jo per 6-7 namus. Automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Už kiek K. nusipirko automobilį, nežino. Savo poelgį vertina blogai ir dėl to labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, nors vairuoti moka.

Išvada dėl M. T. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 7 d., patruliuojant Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), radijo ryšio šaukiniu „1881“, su kolega vyr. patruliu E. V., apie 17.00 val., pamatė priešais atvažiuojantį automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris staiga sustojo kelkraštyje ir tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – M. T., gali būti neblaivus. Paprašius M. T. pateikti dokumentus, jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nurodydamas, jog nėra įgijęs teisės vairuoti. Patikrinimo metu nuo M. T. sklido alkoholio kvapas, pastarojo kalba buvo nerišli, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, o praėjus 16 minučių po sustabdymo, patikrinus M. T. girtumą, alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, parodė 2,20 promilių girtumą. Dėl šios priežasties M. T. buvo nuvežtas į LSMUL Kauno klinikas, kur buvo paimtas jo kraujas (b. 1. 38).

Liudytojas K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 7 d., dienos metu su M. T. šventė kažkokiame name, esančiame 8 km nuo (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jis buvo stipriai apsvaigęs, nuėjo miegoti į jam priklausantį automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kur paliko savo automobilio užvedimo raktelius jis neprisimena dėl girtumo. Taip pat neprisimena ir kaip grįžo į namus, kas jį parvežė. Išsiblaivęs pamatė, kad nėra jam priklausančio automobilio ir vėliau sužinojo, kad jo automobilis policijos aikštelėje. M. T. sakė, kad vairavo jam priklausantį automobilį, kol jis miegojo ant galinės sėdynės, tačiau K. M. neprisimena, jog būtų leidęs M. T. vairuoti savo automobilį, tačiau dėl to jam jokių pretenzijų neturi (b. 1. 42–43).

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d., kartu su M. T. ir K. M. (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus, o kažkuriuo metu jiems būnant K. M. automobilyje VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis užmigo ant galinės sėdynės. Prisimena, kad tuo metu pats taip pat sėdėjo automobilio gale ir snūduriavo, o vėliau, M. T., būnant neblaiviam ir vairuojant automobilį, kažkur važiavo. Prisimena, kad M. T. vairuojamas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), Kaune ir policijos pareigūnai liepė jam eiti namo (b. 1. 47).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – KP NVRS) 2017 m. birželio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, apžiūrėtas automobilis VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu paimtas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vienas automobilio užvedimo raktelis, automobilis VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 4–8, 16–17).

Iš 2017 m. birželio 7 d., transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto Nr. 163 matyti, kad automobilis VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti Kauno AVPK (b. l. 9–10), kuris Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. birželio 12 d, nutarimu grąžintas saugojimui K. M., įpareigojant jį minėtą automobilį saugoti, nekeisti jo dabartinės būklės, neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti (b. l. 14, 18, 20).

Iš Lietuvos policijos alkotesterio „Alcotest 6810“ prietaiso Nr. ARFM-0377 išrašo, patikrinimo Nr. 3897, matyti, kad M. T. 2017 m. birželio 7 d., 17.18 val., nustatytas 2,20 promilių girtumas (b. l. 24).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2017 m. birželio 7 d., išrašo matyti, kad 2017 m. birželio 7 d., 17.26 val., apie įvykį pranešė viešosios policijos/eismo priežiūros tarnybos pareigūnas nurodydamas, kad sustabdytas automobilis VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui M. T. nustatytas vidutinis, 2,20 promilių girtumas (b. l. 25).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017 m. birželio 9 d., specialisto išvados Nr. T-A 5675/20107(01) matyti, kad M. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio (b. l. 31).

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. V. 2017 m. birželio 7 d., tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo ROIK 0117000306786 matyti, kad jame užfiksuota savo esme analogiška informacija, pateikta liudytojo A. U. apklausos metu (b. l. 32).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje 2017 m. spalio 17 d., išrašo matyti, kad automobilio VW „Transporter“ (2003-2014) T5 T5 2.5 TDI, vidutinė kaina 3215 eurai, su PVM 3890 eurų (b. l. 171).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. T. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio), 2017 m. birželio 7 d., neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas K. M. priklausantį automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Kaune, nuo (duomenys neskelbtini) apie vieną kilometrą link (duomenys neskelbtini) kaimo, ir staiga sustojo (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje, taip sukeldamas įtarimą paskui jį važiavusiems policijos pareigūnams, dėl ko pastarieji, nusprendę jį patikrinti, alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, nustatė 2,20 promilių girtumą ir sulaikę pristatė į LSMU Kauno klinikas, kraujo mėginiui paimti.

Ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims. Kaltinamasis prisipažino, o liudytojai K. M. ir V. V. patvirtino, kad minėtoje transporto priemonėje visi vartojo alkoholinius gėrimus ir juto alkoholio poveikį, kas parodo, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, tačiau tyčia, sėsdamas už automobilio vairo ir juo važiuodamas vietinės reikšmės keliu elgėsi nusikalstamai iki kol staiga sustojo (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraštyje ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus patvirtina liudytojo A. U. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, jog bendraujant su kaltinamuoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, taip pat alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0377, parodymų išrašas, kuriuo M. T. nustatytas 2,20 promilių girtumas bei specialisto išvada Nr. T-A 5675/20107(01), kurioje konstatuota, kad M. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,45 promilės etilo alkoholio ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. T. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

M. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

M. T. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, praeityje yra teistas 10 kartų, (b. l. 60–69), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d., nuosprendį, administracine tvarka baustas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 115–119), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 124), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre 2017 m. vasario 22 d., įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę, dėl asmenų, neturinčių nusiskundimų ar nustatytos diagnozės, bendro sveikatos patikrinimo ar ištyrimo (b. l. 123), pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017 m. birželio 22 d., specialisto išvadą Nr. 93TPK-592/2017, kaltinamajam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 127).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamąjį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei 3 (tris) metus uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. T. skirtina griežčiausia BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis eilę kartų teistam ir administracine tvarka baustam asmeniui, kuris iš šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks M. T., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. T. skirtina 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laiką, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė, terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d., nuosprendžiu paskirta 3 (trijų metų) laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo dalį, tai yra 3 (tris) mėnesius, nustatant, kad M. T. skiriama galutinė subendrinta 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę, subendrintą 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaityti pagal 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos 3 (trijų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,45 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių ir už transporto priemonės vairavimą neturint šios teisės, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 3 (trejų) metų terminą, kuris skaičiuotinas nuo realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią tiek analogiškų nusikaltimų, tiek panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. Paaiškėjus nusikaltimo padarymo faktui uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti yra priemonė užkirsti kelią anksčiau atgauti ar įgyti šią specialią teisę, kuria, konkrečiu atveju, faktiškai naudodamasis M. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Todėl teismo nuomone, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir M. T. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, yra būtinas. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę M. T. už šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią M. T. toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir/ar daryti nusikaltimus, jos terminą skaičiuojant nuo bausmės – terminuoto laisvės atėmimo – įvykdymo dienos. VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. T. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamojo gynėja teismo posėdžio metu prašė mažinti iš kaltinamojo išieškotino konfiskuotino turto piniginę vertę.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė M. T., buvo įvykdytas vairuojant K. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant, kuris įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miegojo ant minėto automobilio galinės keleivio sėdynės. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto (b. l. 171), automobilio VW „Transporter T5 2.5 TDI, 2003-2014 metų laidos, rinkos kaina yra 3215 eurai, o su PVM – 3890 eurų. Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas M. T. vairuotas automobilis VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, byloje nėra kitų įrodymų apie tai, kad minėto automobilio kaina, atsižvelgiant į jo susidėvėjimą, yra analogiška VšĮ „Emprekis“ rašte nurodytai automobilio vidutine rinkos vertei, todėl nėra pagrindo vertinti, jog VšĮ „Emprekis“ nurodyta 3215 eurų, ar 3 890 eurų su PVM vertė yra pagrįsta. Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcinga ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina automobilio orientacinę vidutinę rinkos vertę, nusikalstamos veikos pavojingumo lygį (automobilį vairavo ganėtinai trumpą atstumą, jokia žala kitiems asmenims ar turtui nepadaryta), kaltinamojo charakteristiką (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba) ir daro išvadą, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma yra 3 000 (trys tūkstančiai) eurų, o jai sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nustatomas 12 (dvylikos mėnesių), terminas skaičiuojant nuo terminuoto laisvės atėmimo bausmės įvykdymo dienos.

Kaltinamajam M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58–59), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisikų apribojimas netaikytas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, 357 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d., nuosprendžiu paskirta 3 (trijų metų) laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirti M. T. galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį paskirtos ir atliktos 3 (trijų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 16 d.

Skirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos, VĮ „Regitra“ pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. T. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 (tris tūkstančius) eurų.

M. T. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 000 eurų) turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo realios terminuoto laisvės atėmimo bausmės įvykdymo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti K. M., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jo žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.