Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliotai atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-530-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-530-2023 (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 455 straipsnio 3 dalį, 455 straipsnio 5 dalį, 455 straipsnio 6 dalį, taikant ANK 38 straipsnį, paskiriant jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 500 Eur dydžio baudą už tai, kad (duomenys neskelbtini) vadovui 2022 m. lapkričio 29 d. buvo išsiųstas raštas Nr. V11-113, kuriame pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 2BE-32 patvirtintų Ūkio subjektų, vykdančių kelių transporto veiklą, keitimosi informacija elektroniniu būdu su Lietuvos transporto saugos administracija tvarkos aprašo 12 punktą, nurodyta įkelti į IS Vektra duomenis, perkeltus iš jo vadovaujamai bendrovei priklausančių transporto priemonių skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 16 d. išsiųstas pakartotinis prašymas Nr. 15B-7105 iki 2022 m. gruodžio 22 d. įkelti į IS Vektra duomenis, perkeltus iš visų jo vadovaujamai bendrovei priklausančių transporto priemonių skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių už laikotarpį nuo 2021 m. spalio l d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Išanalizavus raštuose Nr. V11-113 ir Nr. 15B-7105 prašomus įkelti į IS Vektra duomenis, perkeltus iš E. S. vadovaujamai bendrovei priklausančių transporto priemonių skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių, nustatyta, kad nebuvo pateikti prašomo laikotarpio duomenys iš vairuotojo M. D. vairuotojo kortelės nuo 2021 m. spalio 1 d. 0.00 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 23 val. 59 min., vairuotojo V. S. duomenys iš vairuotojo kortelės nuo 2021 m. spalio 1 d. 0.00 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 23 val. 59 min., vairuotojo S. P. duomenys iš vairuotojo kortelės nuo 2021 m. spalio 1 d. 0.00 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 23 val. 59 min., vairuotojo S. S. duomenys iš vairuotojo kortelės nuo 2021 m. spalio 1 d. 0.00 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 23 val. 59 min., vairuotojo U. H. duomenys iš vairuotojo kortelės nuo 2021 m. spalio 1 d. 0.00 val. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 23 val. 59 min. 2022 m. gruodžio 19 d. buvo pateiktos vairuotojų M. D., V. S., S. P., S. S., U. H. bendro darbo laiko ataskaitos PDF formatu (nenuskaitomos TachoScan programa), o ne privalomu DDD formatu. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nėra periodiškai perkeliami duomenys iš vairuotojų kortelių (t. y. ne rečiau kaip 28 dienos) duomenys iš vairuotojo R. S. kortelės nuskaityti po 147 dienų. Taip pat nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. du šios bendrovės vairuotojai padarė tris ar daugiau labai sunkių vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų, taip pat užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), atlikus vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmės patikrinimą, nustatyta, kad mobilieji kelių transporto darbuotojai pažeidžia Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše nurodytas darbo ir poilsio laiko trukmes. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas E. S., būdamas atsakingas už transporto veiklą, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, pateikimo, kai buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti, nesilaikė ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių turi būti perkelti skaitmeniniu tachografu užregistruoti duomenys, neužtikrino, kad būtų tinkamai organizuotas vežėjo įmonės, vežančios krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, darbas pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 ir vairuotojai nedarytų vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų ir kad būtų tinkamai organizuotas vairuotojų darbas, laikantis darbo ir poilsio laikų trukmės reikalavimų. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) E. S. pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 33 straipsnio 2 dalies, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85, 10 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, 2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 581/2010 dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių 1 straipsnio 1 dalį, 3 dalį. Skundžiamu Institucijos Nutarimu E. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 455 straipsnio 3 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje, 455 straipsnio 6 dalyje, taikant ANK 38 straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. palaikė savo skundą bei papildomai paaiškino, jog atliekant tyrimą jų įmonėje, buvo pateikti penkių vairuotojų duomenų failai, kurių Institucijos pareigūnas dėl jiems nežinomų priežasčių negalėjo atsidaryti. Esant tokiai situacijai, nežinodami, kodėl pareigūnas šių failų negali atidaryti, nes jų sistemoje jie atsidarė, jis papildomai įkėlė šių vairuotojų failus dar ir PDF formatu, todėl prašomų anksčiau paminėtų penkių vairuotojų duomenys buvo įkelti ne tik DDD formatu, bet ir pakartotinai PDF formatu. Minėti failai buvo pateikti 2022 metų gruodžio mėnesį, pradėjus jų įmonės patikrinimą. Pirminiai duomenys buvo įkelti per 3-5 dienas, o po savaitės pareigūnui pranešus, kad kai kurių vairuotojų duomenys neatsidaro, jis prašomus duomenis pakartotinai įkėlė dar ir PDF formatu. Administracinių nusižengimų tyrimą atliekantis pareigūnas bendravo su juo kelis kartus ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Institucijos pareigūnas jį informavo, kad netinkamai pateikti duomenys ir neįmanoma nuskaityti failų duomenis. Tuomet jis vėl teikė DDD formatu ir papildomai PDF formatu. Jis buvo įsitikinęs, kad pateikė abu failus tinkamu būdu. Jis pats bandė aiškintis, kodėl netinka failai, buvo nuėjęs į buhalteriją, klausė buhalterės, ar ši nusiskaito tuos duomenis, nes tai jai reikalinga tabelio tvarkymui. Buhalterė jį patikino, kad jai matomi visi failuose esantys duomenys. Jų įmonėje du kartus nuskaitomi failai ir yra dvi atskiros sistemos. Viena sistema nuskaitoma parvykus vairuotojui nuo jo Tacho kortelės, tai šie visi duomenys buvo pirminiame variante ir antras variantas buvo, kad automobiliui važiuojant, jų sekimo sistema per nuotolį nuskaito vairuotojų duomenis į kitą sistemą. Visus failus jis sukėlė į IS Vektra sistemą, ši sistema leidžia sukelti ir PDF failus. Vairuotojas gali dirbti iki 28 dienų Europoje, todėl net neįmanoma padaryti, kad jis 28 dienas nekeltų duomenų į Tacho kortelę. Jeigu automobilio tachografo duomenys nesutampa su vairuotojo tachografo duomenimis, tai irgi iš karto laikoma pažeidimu. Keliant failus į sistemą, IS Vektra leidžia pasirinkti formatus DDD, PDF ir ZIP. Institucijos pareigūno nurodymas buvo viską sukelti DDD formatu, tačiau pareigūnui jų neatsidarius, antrą kartą iš kitos duomenų bazės vėl sukėlė duomenis DDD formatu, kadangi ir šių failų pareigūnas nematė, tuomet prašomus duomenis įkėlė PDF formatu. Iš DDD formato į PDF formatą duomenys buvo pakeisti programos pagalba, jo nurodymu tai padarė buhalterė R. K. Transporto vadyboje jis dirba nuo 2013 metų, buvę atvejų, kai analogiškose situacijose tiesiog Transporto inspekcija surašydavo protokolus dėl neva nepateiktų ar netinkamai pateiktų duomenų ir minimaliai nubausdavo už duomenų nepateikimą. Nors ne visada sutiko su nutarime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau dėl laiko stokos ir dėl sąlyginai nedidelių baudų nutarimų neskųsdavo, tačiau šį kartą jokių tyčinių veiksmų neatliko, nesiekė nepateikti prašomų duomenų, priešingai išbandė visus galimus būdus pateikti prašomus DDD failus, jie į IS sistemą buvo teikti du kartus, vėliau dar išsiuntė ir PDF formatu, sistema juos taip priėmė, todėl mano, kad nepagrįstai nubaustas už duomenų nepateikimą, todėl šioje dalyje prašo bylą nutraukti.

Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog E. S. skundžia tik netinkamą duomenų pateikimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 455 straipsnio 6 dalyje. Dar atliekant administracinių nusižengimų tyrimą, buvo nustatyta, kad tuo laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. du įmonės vairuotojai padarė tris ar daugiau vairavimo ir poilsio pažeidimus, tai yra vairuotojai R. S. bei A. K. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A. K. pažeidimai nustatyti dėl mygtuko spaudimo klaidų. Pagal ANK 455 straipsnio 3 dalį pakanka, kad bent vienas vairuotojas būtų padaręs tris ar daugiau labai sunkių vairavimo ar poilsio pažeidimų. Šis nusižengimas įrodytas pakankamai, kadangi vairuotojas R. S. padarė tris labai sunkius vairavimo ir poilsio pažeidimus, kurie matomi iš ataskaitos, kuomet daromos analizės ir sistema iš karto sugeneruoja pažeidimus. Priede matomos LSP raidės, kurios reiškia, kad yra labai sunkus pažeidimas pagal Reglamentą. ANK 455 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už keleivių ar krovinių vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų mobiliesiems kelių transporto darbuotojų darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nustatytos darbo ir poilsio laiko trukmės pažeidimus. (duomenys neskelbtini) vadovui buvo išsiųstas raštas, kuriame pagal Institucijos direktoriaus įsakymą nurodyta įkelti į IS Vektra duomenis, perkeltus iš jo bendrovei priklausančių transporto priemonių skaitmeninių tachografų. Taip pat užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) atlikus vairuotojų darbo ir poilsio laiko trukmės patikrinimą, nustatyta, kad mobilieji kelių transporto darbuotojai pažeidžia darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse apraše nurodytas darbo ir poilsio trukmes (ataskaita VP-01-10-2021). Dalis informacijos buvo pateikta tinkamai. Gali būti, kad duomenis teikė du kartus, ji pati neturi prieigos prie IS Vektra, bet visą laiką bendravo su administracinių nusižengimų tyrimą atliekančiu pareigūnu, kuris ją patikino ir padarė ekrano nuotraukas, kuriose matosi, kad nors ir buvo bandyta pateikti informaciją, tačiau ji buvo pateikta netinkamai, kadangi PDF formatas negali būti tinkamai analizuojamas. PDF formatas nėra analizuojamas, todėl E. S. negalėjo teikti tokio formato ir apie tai jis buvo informuotas. Netinkamu pateikimu traktuojama tai, kad atidarius failą, nieko nemato. Negali atsakyti, ar tyrimą atlikęs pareigūnas ėmėsi papildomų veiksmų išsiaiškinti, kodėl failai yra tušti. Duomenys turi būti analizuojami per specialią jų programą, kuri atskiria pažeidimus ir juos analizuoja. PDF duomenys gali būti koreguoti, padirbti, todėl tokie failai nepriimami, o priimami tik DDD formato failai. ANK 455 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą E. S. padarė tyčiniais veiksmais, nes galimai jo teikti failai buvo tušti, galbūt jų net neturėjo, bet šis bandė pateikti. Įmanoma, kad teikiami failai būtų tušti, galbūt visai nepildyti, neteisingi, galbūt ir paties tachografo klaidos. Administracinių nusižengimų tyrimą atliko pareigūnas G. Š. Visos įmonės duomenis turi pateikti į IS Vektra. Pareigūnas tuos duomenis turi persikelti į programą ir turi juos analizuoti. Priešingu atveju duomenys negali būti įkelti ir analizuojami. E. S. buvo ne kartą informuotas, kad duomenys pateikti netinkamai. Institucijoje naudojama programa, kuri nuskaito tik DDD formato duomenis, kito formato negali nuskaityti. Prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Liudytojas G. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas pateikti reikiamus duomenis. Bendrovė turėjo pateikti duomenis, sukeliant juos DDD formatu į informacinę sistemą, tačiau buvo pateikta tik dalis duomenų. Tuomet buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas su prašymu pateikti trūkstamus duomenis, buvo nurodyta, kad duomenis turi būti įkelti DDD formatu į IS Vektra programą. Tačiau bendrovė nepateikė tų duomenų, jie pateikė failus PDF formatu. Įmonės duomenis turi pateikti ir nuskaityti skaitmeniniu būdu, nes PDF formato duomenų nenagrinėja. Institucija turi specialią programą, kur yra sukeliami ir nagrinėjami įmonių pateikti duomenys. Kadangi ši bendrovė nepateikė skaitmeninių failų, tai traktavo kaip duomenų nepateikimą. Negali atsakyti, ar jų sistema priima duomenis ir PDF formatu. Taip pat negali pasakyti, ar įmonė reikiamus duomenis siuntė el. paštu, ar kažkokiu kitu būdu, neatsakys, ar įmonė juos įkėlė į IS Vektra tuos PDF failus, bet pagal reglamentą, jie turėjo pateikti juos skaitmeniniu formatu. PDF formato duomenis galima klastoti, todėl jų naudojamas „Tachoskanas“ jų neanalizuoja, duomenys netinkami analizavimui. Būna atvejų, kai įmonės skambina dėl to, kad negali įkelti duomenų, todėl tokiais atvejais nurodo susisiekti su informacinių technologijų specialistu, duoda jo telefono numerį, nurodo, kad specialistas padės šiuos duomenis įkelti. E. S. skambino jam ir sakė, kad jam nepavyksta įkelti duomenis reikiamu formatu, tačiau jis negali atsakyti, ar jam siūlė padėti išspręsti problemą, taip pat neatsimena ar pasidalino informatiko kontaktais. E. S. pateikė duomenis PDF formatu. Patikrinimo metu jis telefonu ir el. paštu bendravo su E. S., kuriam paaiškino problemą, kad jo pateikti duomenys DDD formatu neatsidaro, buvo prašoma pateikti tinkamai reikiamus duomenis. Į IS Vektra programą yra keliama tik nuskaityti duomenys skaitmeninių tachografų iš vairuotojų kortelių. Visa kita informacija – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, važtaraščiai jiems siunčiami el. paštu. Gali būti, kad IS Vektra leidžia įkelti duomenis ir PDF formatu. Skaitmeninio tachografo duomenys nuskaitomi ir keliami į sistemą, o analoginio tachografo yra tokie lapeliai, todėl prašo, kad įmonės juos pristatytų arba gali nuskenuoti iš abiejų pusių ir atsiųsti el. paštu.

Liudytoja R. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini). Bendrovės vairuotojai pas ją nusiskaitinėja korteles su programa „Tachomat“ arba tachografu, kuris nuskaitinėja tik korteles. Jie privalo saugoti kortelių nuskaitymo DDD failus. 2022 metų gruodžio mėnesį E. S. paprašė surinkti DDD failus – daugiau kaip 100 vairuotojų tachografų duomenis. E. S. minėjo, kad Institucija nematė kažkurių vairuotojų duomenų ir prašė, kad ji pakartotinai juos atsiųstų. Kai E. S. paprašė, tada tie duomenys buvo pateikti antrą kartą, bet kadangi jų vis tiek nematė, tada juos konvertavo PDF formatu. Konvertuojant failus iš DDD formato į PDF formatą, jų negalima suklastoti. Konvertuojant nereikia nieko daryti rankiniu būdu, nes pati programa viską konvertuoja į PDF formatą. Nesupranta, kodėl Institucija nemato pateiktų duomenų, nes pas juos rodo, kad viskas yra gerai suformuota. Tokių atvejų nėra buvę per visą laiką, kiek ji dirba šį darbą. Dėl šios problemos jie patys nesikreipė į informacinių technologijų specialistą. Institucija teigė, kad failai yra suklastoti, tačiau dėl to suklastojimo nebuvo atliekamas joks tyrimas. Konvertuojant duomenis iš DDD formato, galima pasirinkti tik konvertavimą į PDF formatą.

Nutarimas iš dalies panaikinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 565¹ straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamu Institucijos Nutarimu E. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 455 straipsnio 3 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje, 455 straipsnio 6 dalyje, taikant ANK 38 straipsnio nuostatas, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S., teisminio bylos nagrinėjimo metu sukonkretinęs savo skundo reikalavimus bei argumentus, nurodė, jog sutinka su ANK 455 straipsnio 3 dalyje, 455 straipsnio 5 dalyje numatytais administraciniais nusižengimais, jų neginčija, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl ANK 455 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi jis net kelis kartus pateikė Institucijai reikalaujamus kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenis.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Pažymėtina, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

ANK 455 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta organizuoti juridinių asmenų keleivių ar krovinių vežimo veiklą, nuo 1 500 Eur iki 2 000 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S., gavęs Institucijos prašymus dėl duomenų pateikimo, nedelsdamas pateikė kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenis. Juos teikė Institucijos nurodytu DDD formatu, ir tik tuomet, kai Institucijos pareigūnas nurodė, jog jam dalies pateiktų duomenų failo programa IS Vektra neatidaro, siekdamas įvykdyti Institucijos reikalavimą, pakartotinai duomenis pateikė sistemoje galimu PDF formatu. Vertinant skundo pagrįstumą, svarbu tai, jog tiek Institucijos įgaliota atstovė, tiek liudytoju byloje apklaustas administracinių nusižengimų tyrimą atlikęs Institucijos pareigūnas G. Š., liudytoja (duomenys neskelbtini) R. K., visi šie liudytojai teisme patvirtino, jog Institucijai buvo pateikti visi reikalaujami duomenys, tačiau ne visi jie buvo pateikti reikalaujamu DDD formatu, dalis jų pateikta PDF formatu, kurie tariamai negalėjo būti analizuojami Institucijos naudojama programa. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, jog E. S., tyčia ar dėl aplaidumo, siekdamas savanaudiškų tikslų, piktybiškai ar dėl tinkamai neatliekamų pareigų neteikė Institucijai kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų. O vien tik ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelis kartus teikdamas būtinus duomenis, dalį jų pateikė ne Institucijos reikalaujamu formatu (DDD), nesudaro teisėto pagrindo neginčijamai išvadai jog pakartotinai prašomų duomenų Institucijai nepateikė iš viso. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo geranoriškai bendradarbiavo su Institucijos pareigūnais, savo iniciatyva aktyviais veiksmais siekė spręsti susidariusią problemą, tuo tarpu administracinių nusižengimų tyrimą atlikęs Institucijos pareigūnas, turėdamas nekvestionuojamą pareigą objektyviai atlikti aplinkybių tyrimą, nesiėmė jokių reikiamų veiksmų, siekiant nustatyti priežastis, dėl kokių gi aplinkybių Institucijos naudojama IS Vektra programa pareigūno kompiuteryje neatidarė E. S. reikalaujamu formatu pateiktų DDD failų, kuriuos, kaip nurodė E. S. ir liudytoja R. K., prieš siunčiant Institucijai, jie sėkmingai peržiūrėjo savo kompiuteryje ir matė visą teikiamą informaciją. Pareigūnas G. Š., apklaustas teismo posėdyje liudytoju, patvirtino, kad buvęs ne vienas atvejis, kuomet įmonės atstovai jam skambindavę dėl sistemos trikdžių ir dėl esančių problemų įkelti prašomus duomenis, todėl tokiais atvejais jis spręsdamas atsiradusias priežastis, tikrinamų įmonių atsakingiems asmenims liepdavo susisiekti su Institucijos informacinių technologijų specialistu, suteikdavo jiems kontaktinius duomenis, nurodydavo, kad informacinių technologijų specialistas padės šiuos duomenis įkelti į sistemą. Gi nagrinėjamu E. S. atveju, pareigūnas visgi patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš tikrųjų keletą kartų skambino jam ir skundėsi, kad nepavyksta įkelti prašomų duomenų reikiamu formatu, tačiau pareigūnas teismui negalėjo atsakyti, ar E. S. siūlė padėti išspręsti problemą, taip pat neatsiminė, ar pasidalino informatiko kontaktais. Todėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens E. S. neginčijamos kaltės ANK 455 straipsnio 6 dalies atžvilgiu. Nors Institucijos atstovė E. S. skundą ir jo paaiškinimus prašė vertinti kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, visgi teismas pažymi, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...> (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumo. Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar apskritai jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, kurie neginčijamai pagrįstų administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą.

Teismas sprendžia, jog tiriant šį administracinį nusižengimą, tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisme nebuvo surinkta objektyvių, neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų E. S. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 455 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, todėl, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, Institucijos Nutarimas iš dalies panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 455 straipsnio 6 dalį nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-530-2023 dalį, pagal kurią E. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 6 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. S. pagal to paties kodekso 455 straipsnio 3 dalį, 455 straipsnio 5 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Likusioje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.