Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjai A. Ž., jos atstovei adv. pad. Agnei Važgytei, atsakovo atstovams Leandrui Pociui, Linai Benkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo reikalavimus. Pareiškėja paaiškino, kad sąmoningų, tyčinių veiksmų nepadarė. D. R. pažinojo iš tarnybinės veiklos, matydavo, kaip jis atvažiuodavo prie policijos komisariato. Buvo Velykos ir negalėjo vairuoti, nes buvo išgėrusi. Paklausė D. R., ar jis gali vairuoti ir paprašė pavežti. Važiavo į kaimą, ten vykstant užmigo. D. R. ją pažadino, nes pamatė policiją ir pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėja pamanė, kad neturi pasiėmęs, bet jis paaiškino, kad apskritai neturi. Kad išgėręs nežinojo, vėliau pamatė alaus skardinę. Pasitikėjo D. R.. Policininkai sustabdė automobilį, buvo patikrinta alkotesteriu. Paprašė, kad atvyktų kitas vairuotojas pristatyti automobilį į saugojimo aikštelę, bet automobilis buvo nutemptas, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Liudytojas R. M. davė parodymus, kad jis yra Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. 2015 m. balandžio mėnesį, antrą Velykų dieną dirbo Vilniaus rajono pietinėje pusėje. Ryte dirbo Rudaminoje, ties išvažiavimu į Turgelių pusę. Pamatė nuo Rudaminos atvažiuojantį automobilį HYUNDAI SANTA FE. Jame garsiai grojo muzika, tai girdėjosi už 300-400 m. Vairavo vyriškis, buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Vairuotojas pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Keleivė buvo A. Ž., kurią pažinojo iš matymo. Ji prašė, kad vairuotojo smarkiai nebaustų, parodė tarnybinį pažymėjimą, verkė, prašė bausti ją, o ne vairuotoją. Buvo paaiškinta, kad viskas bus įforminta kaip priklauso. Pareiškėja, išlipusi iš automobilio, atrodė girta, dėl to buvo patikrinta alkotesteriu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja Vilniaus VPK 2015-06-01 įsakymu Nr. 10-TE-417 atleista iš Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos pareigų Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kaip savo poelgiu pažeminusi pareigūno vardą. Iš Vilniaus VPK Vidaus tyrimų skyriaus 2015-06-01 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 10-IS-88 turinio matyti, kad kaip pareigūno vardą pažeminęs poelgis įvertinta tai, jog pareiškėja 2015-04-06 apie 9.30 val. perdavė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti neblaiviam (1,51 promilių), neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių D. R.. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne ir perduodama vairuoti transporto priemonę neblaiviam, teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui, sąmoningais, kaltais, tyčiniais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, viešai pademonstravo nepagarbą valstybei, jos institucijai, pareigūnams, viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. pažemino pareigūno vardą, o taip pat institucijos, kurioje jis dirba, ir visos sistemos autoritetą bei sulaužė policijos pareigūno priesaiką.

Vidaus tarnybos statuto (redakcijos, galiojusios iki 2016-01-01) 2 straipsnio 7 dalis pareigūno vardo pažeminimą apibrėžė kaip kaltą pareigūno veikimą ar neveikimą, susijusį ar nesusijusį su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantį vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantį pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A62–1099/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikant atleidimo iš tarnybos savo elgesiu pažeminus pareigūno vardą pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Dėl šios priežasties, sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, netaikytinos Tvarkos nuostatos, skirtos vien tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2863-12).

Tvarka (redakcija iki 2016-01-01) nustatė tarnybinių patikrinimų atlikimo dėl pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo procedūrines taisykles (1 punktas). Pagal Tvarkos 6 punktą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, gavus informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Tvarkos 10 punkte numatyta, kad gavus informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų. Tvarkos 11 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidžiantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias Tvarkos nuostatas, yra nurodęs, kad norint konstatuoti jų pažeidimą, turi būti nustatyta, kad buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad atliekant tokį vertinimą, analizuojama, ar nusikaltimo ar administracinio teisės pažeidimo požymiai reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su tais pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad jei baudžiamojoje byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, naikinti skundžiamo įsakymo vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės skundžiamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-624/2008).

Pareiškėja atleista iš tarnybos, konstatavus pareigūno vardo pažeminimą, pasireiškusį tuo, jog pareiškėja 2015-04-06 apie 9.30 val. perdavė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį HYUNDAI SANTA FE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti neblaiviam (1,51 promilių), neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių D. R.. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos atžvilgiu Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas 2015-04-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 126 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė – kad pareiškėja 2015-04-06 perdavė vairuoti automobilį D. R., kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė 2015-04-28 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pripažino, kad pareiškėja padarė ATPK 126 straipsnio 6 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą pažeidimą, 2015-04-06 perdavusi vairuoti automobilį D. R., kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir paskyrė pareiškėjai baudą. Pareiškėja šį nutarimą apskundė teismui.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad administracinio teisės pažeidimo, kurio teisena buvo pradėta, požymiai reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutapo su tais pareiškėjos veiksmais, dėl kurių ji buvo atleista iš vidaus tarnybos. T. y. pareiškėja administracinio teisės pažeidimo byloje buvo kaltinama ATPK numatyto pažeidimo padarymu, pasireiškusiu 2015-04-06 perdavimu vairuoti automobilį D. R., kuris buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o tapatūs pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti ir kaip pažeminę pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja teigė nežinojusi, kad D. R. buvo neblaivus ir neturi teisės vairuoti automobilį, tvirtino, kad važiuojant automobiliu buvo užmigusi. D. R. tarnybinio patikrinimo metu paaiškino, kad pareiškėja važiuojant automobiliu užmigo, o jis vartojęs alkoholį jai užmigus. Kadangi pareiškėjos kaltės padarius ATPK numatytą pažeidimą klausimas turėjo būti sprendžiamas jos atžvilgiu pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo įmanoma atriboti įtariamo pareigūno vardą pažeminusio elgesio esminių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nuo administracinio teisės pažeidimo požymių. Dėl šios priežasties tarnybinis patikrinimas Tvarkos 10 punkto pagrindu privalėjo būti sustabdytas ir tęsiamas tik administracinio teisės pažeidimo byloje nustačius esminius faktus ir kitas aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti pareiškėjos kaltus neteisėtus veiksmus, perduodant automobilį vairuoti neblaiviam, neturinčiam teisės vairuoti D. R.. Vilniaus VPK 2015-06-01 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-YS-88 tik formaliai nurodyta, kad šiuo atveju Tvarkos 10 punkte numatyta tarnybinio patikrinimo sustabdymo procedūra netaikytina ir kad pareiškėjos neteisėti veiksmai yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, tačiau jokių pareiškėjos veikos požymių, leidžiančių atriboti įtariamą tarnybinį nusižengimą (pareigūno vardą pažeminusį poelgį) nuo administracinio teisės pažeidimo, nenurodoma, t. y. tokia išvada nėra motyvuota.

Remiantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ta aplinkybė, kad tarnybinis patikrinimas buvo nepagrįstai nesustabdytas ir asmuo atleistas iš tarnybos, dar savaime nesudaro pagrindo vertinti pareigūno atleidimo iš tarnybos neteisėtu. Tokiu atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu turi būti sulaukiama baudžiamosios bylos (ar administracinio teisės pažeidimo bylos) teisinio rezultato ir įvertinama, ar baudžiamojoje byloje (administracinio teisės pažeidimo byloje) buvo neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2015-09-30 nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-506-276/2015.

Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutarimu Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos 2015-04-28 nutarimas, kuriuo pareiškėja nubausta už ATPK 126 straipsnio 6 dalies pažeidimą, panaikintas, veika perkvalifikuota į ATPK 128 straipsnio 3 dalį. Iš šio nutarimo matyti, kad teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nėra paneigta pareiškėjos versija, kad jai važiuojančiame automobilyje užmigus, D. R. vartojo alkoholį jai nematant, todėl nesant pakankamai įrodymų, kad ji suprato, kad D. R. yra neblaivus ir negali vairuoti, tyčia leido jam tai daryti, administracinė byla pagal ATPK 126 straipsnio 6 dalį jai turėtų būti nutraukta, nesant tam patvirtinančių nenuginčijamų objektyvių įrodymų. Šios teismo nutarimo dalies Vilniaus VPK Kelių policijos valdyba neskundė.

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-12-23 nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-27 nutarimas dalyje, kurioje pareiškėjos veika perkvalifikuota į ATPK 128 straipsnio 3 dalį, panaikintas, byla dėl šio pažeidimo padarymo nutraukta, suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Iš aptartų teismų nutarimų pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo byloje turinio matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įrodyta, kad pareiškėja padarė ATPK 126 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kitaip vertinti surinktus įrodymus ir konstatuoti, kad pareiškėja vis dėlto padarė šią veiką, negalima. Todėl teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, lėmė tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam D. R., ir ši pareiškėjos veika nepagrįstai buvo pripažinta kaip pažeminusi pareigūno vardą bei sudariusi pagrindą ją atleisti iš tarnybos.

Iš teismų nutarimų pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo byloje turinio matyti, kad pareiškėja nebuvo nubausta dėl ATPK 128 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių), kadangi suėjo ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Taigi administracinio teisės pažeidimo byloje teismas galutinių ir neginčytinų išvadų dėl šios pareiškėjos veikos nepadarė. Todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina įvertinti surinktus įrodymus ir konstatuoti, ar atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai pripažino, kad šia veika pareiškėja pažemino pareigūno vardą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne ir perduodama vairuoti transporto priemonę teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui, sąmoningais, kaltais, tyčiniais, priešingais teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veiksmais, viešai pademonstravo nepagarbą valstybei, jos institucijai, pareigūnams, viešai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. pažemino pareigūno vardą, o taip pat institucijos, kurioje jis dirba, ir visos sistemos autoritetą bei sulaužė policijos pareigūno priesaiką.

Teismas su tokia išvada nesutinka. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja žinojo, jog D. R. neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas teiginys, kad pareiškėja tyčia perdavė vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui, nepagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo pateikti duomenys, kad pareiškėja kaip pareigūnė D. R. 2015 m. vasario mėn. yra baudusi dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnio 1 dalyje (Viešosios rimties trikdymas) padarymo, neįrodo, kad pareiškėja objektyviai žinojo apie aplinkybę, kad D. R. neturi teisės vairuoti. Pareiškėja D. R. baudė už pažeidimo, nesusijusio su vairavimu, padarymą, todėl negalima teigti, kad atlikdama tarnybines funkcijas ji privalėjo išsiaiškinti D. R. teisės vairuoti transporto priemones turėjimą.

Kita vertus, Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia duoti vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Todėl pareiškėjai, prieš perduodant automobilį vairuoti kitam asmeniui, kilo pareiga įsitikinti, kad šis asmuo iš tiesų turi tokią teisę. Vadinasi, pareiškėja, perdavusi vairuoti automobilį D. R., tačiau neįsitikinusi, kad jis turi teisę vairuoti, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytos pareigos atžvilgiu. Tokia pareiškėjos veika nėra suderinama ir su tarnybinės etikos normomis. Vidaus tarnybos pareigūnas prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnis). Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 (redakcija, galiojanti nuo 2006-12-13) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14 punkte nustatyti reikalavimai policijos pareigūno elgesiui ne tarnybos metu, t. y. policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus, <...> privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija <...>. Pareigūno veiksmai, kai jis, elgdamasis nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, neįsitikinęs kito asmens teise vairuoti transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, perduoda tokiam asmeniui vairuoti transporto priemonę, neatitinka aptartų tarnybinės etikos reikalavimų.

Vis dėlto, teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeminusiais pareigūno vardą veiksmais įvardijama tai, kad pareiškėja perdavė vairuoti transporto priemonę teisės vairuoti neturinčiam asmeniui sąmoningais, kaltais, tyčiniais veiksmais, nors tokiai išvadai objektyvių duomenų nebuvo surinkta. Ta aplinkybė, kad pareiškėja, perduodama vairuoti automobilį D. R., elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertinta kaip elgesys, pažeminęs pareigūno vardą. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje neturi teisinio pagrindo keisti kaltinimo, užfiksuoto tarnybinio patikrinimo išvadoje, turinio ir spręsti, kad pareiškėja, elgdamasi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, nepatikrinusi teisės vairuoti automobilį turėjimo, pažemino pareigūno vardą.

Kartu teismas pažymi, kad tam, jog pripažinti pareigūno elgesį pažeminusiu pareigūno vardą ir sudarančiu pagrindą atleisti jį iš tarnybos, turi būti nustatyta, kad pareigūno veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja, be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt.

Kaip minėta, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkti įrodymai, kad pareiškėja, prieš perduodama automobilį, būtų žinojusi apie tai, kad D. R. neturi teisės vairuoti. Pareiškėjos kaltė pasireiškė tuo, kad ji nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir, neįsitikinusi D. R. teise vairuoti, perdavė jam savo transporto priemonę. Tačiau iš pareiškėjos, D. R. paaiškinimų matyti, kad tokį pareiškėjos elgesį įtakojo tai, kad tarp jos ir D. R. buvo susiklostę artimi santykiai, kad ji anksčiau matydavusi D. R. vairuojantį automobilį. Įvertinus šias aplinkybes, negalima pripažinti, kad pareiškėjos elgesys, dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo perdavus vairuoti automobilį tokios teisės neturinčiam asmeniui, akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjos elgesį įvertino netinkamai, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, perdavusi vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui, sąmoningais, kaltais, tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo, t. y. pažemino pareigūno vardą.

Taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėjos atleidimas iš Vilniaus VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos pareigų Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo neteisėtas. Vilniaus VPK 2015-06-01 įsakymas Nr. 10-TE-417 „Dėl vyresniosios inspektorės A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ naikintinas. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje jokie kiti pareiškėjos veiksmai (įskaitant pareiškėjos elgesys bendraujant su Kelių policijos valdybos pareigūnais, neatvykimas į tarnybą 2015-04-07) nebuvo įvertinti kaip pažeminę pareigūno vardą, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Kai teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu, nustato, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos neteisėtas, jis kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo padarinių klausimą. Kadangi Vidaus tarnybos statutas, Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A8-281/2007, kt.). Darbo kodekso 300 straipsnio 3-4 dalys numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia būti grąžinta į tarnybą. Jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad yra Darbo kodekso 300 straipsnyje numatytos priežastys jos negrąžinti į tarnybą, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, neteisėto atleidimo iš tarnybos padarinių klausimas spręstinas pareiškėją grąžinant į eitas pareigas.

Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnis (redakcija iki 2016-01-01) ir 70 straipsnis (redakcija nuo 2016-01-01) numato, kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Todėl remiantis šia nuostata ir aptartu DK 300 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, iš šios sumos minusuojant 96,85 Eur pareiškėjos gautą darbo užmokestį, jai 2015-06-15 – 2015-06-22 dirbant UAB „Senukų prekybos centras“ (pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esančius duomenis). Pagal atsakovo teismui pateiktą pažymą pareiškėjos vidutinis dienos darbo užmokestis sudaro 49,99 Eur.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos A. Ž. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. birželio 1 d. įsakymą „Dėl vyresniosios inspektorės A. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ Nr. 10-TE-417.

Grąžinti pareiškėją A. Ž. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios tyrėjos pareigas.

Priteisti pareiškėjai A. Ž. iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato po 49,99 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2015 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų), minusavus 96,85 Eur pareiškėjos gautą darbo užmokestį, 2015-06-15 – 2015-06-22 dirbant UAB „Senukų prekybos centras“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.