Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-05-05 sprendimo Nr. NĮ-20-593 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupei“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-06-29 sprendimo Nr. NĮ-2S-1498, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2022-05-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str. 3 d., 231 str. 1 d., 258 str. 2 d. , 63 str. 1,2 d. 5 d. 2 p. ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, bet bausmės atlikimo vieta nenurodyta. 2023-04-13 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu nuspręsta panaikinti Kauno apygardos teismo 2022-05-24 nuosprendžio dalis dėl G. S. pripažinimo kaltu pagal BK 231 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: G. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022-05-24 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimi, 5 d. 2 p., G. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir G. S. paskirta subendrinta bausmė. Panaikinti Kauno apygardos teismo 202205-24 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. G. S. pripažintas pavojingu recidyvistu. Kitą Kauno apygardos teismo 202205-24 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nuosprendis įsiteisėjo 2023-04-13. Pareiškėjas į Marijampolės kalėjimą atvyko 2023-05-02.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininkas 2023-05-05 sprendimu Nr. NĮ-20-593 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupei“, vadovaujantis LR BVK 36 str. 1 d., priskiria uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastajai grupei naujai atvykusius nuteistuosius – G. S. į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos 15-ą kamerą (b. l. 45).

Nesutikdamas su šiuo atsakymu ir Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-05-05 sprendimu Nr. NĮ-20-593 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupei“ pareiškėjas pateikė skundą (b. l. 8-9) Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2023-06-29 sprendimu Nr. 2S-1498 (skundžiamas aktas) nustatė, kad įstaigos administracija pareiškėjui pateikė išsamų, pagrįstą bei motyvuotą atsakymą, taip pat nurodė, kad pareiškėjui pateiktas Marijampolės kalėjimo atsakymas ir sprendimas pareiškėją paskirti į uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir atitinka galiojančias teisės aktų nuostatas.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK).

Nuo 2020-07-01 įsigaliojus BVK pakeitimo 2019-06-27 Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 65, 71 ir 90 straipsniuose ir paprastai sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija.

BVK (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 3 str. 1 d. nustatyta, kad bausmės vykdomos vadovaujantis jų vykdymo metu galiojančiais teisės aktais. Pagal BVK 30 str. 2 d., konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą kriterijus bei tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentuoja Suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąrašo bei arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų paskyrimo sąrašas, patvirtintas LKT direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-61. Sąrašo 1.1. numatyta, kad pilnamečiai vyrai, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė – į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas Pravieniškių 2-ajame, Alytaus, Marijampolės, Šiaulių kalėjimuose, o šios kategorijos vyrai, buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmą kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę, – į Šiaulių kalėjimą. Konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes.

Taigi, Bausmių vykdymo kodeksas sprendimo dėl bausmės atlikimo vietos priėmimą deleguoja laisvės atėmimo vietos įstaigai.

Pagal BVK 32 str. nuteistieji jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka uždaro, pusiau atviro ir atviro tipo bausmės atlikimo vietose.

BVK 33 str. 1 d. numatyta, pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, siunčiami į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas.

Kadangi pareiškėjui nuosprendžiu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis minėta teisės norma, jis buvo paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą ir atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastosios grupės sąlygomis Marijampolės kalėjime.

Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-52/2022 išaiškino, kad nors nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti tokios bausmės atlikimo vietos, nes ji yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme – BVK, teisės aktai nustato pareigą įvertinti 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padaryto BK 50 straipsnio pakeitimo – šio straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios – įtaką nusikalstamą veiką iki 2020 m. liepos 1 d. padariusio asmens teisinei padėčiai, t. y. jos palengvinimui ar pasunkinimui (BK 3 str.). Ši nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtis gali būti įvertinama teismui priimant nuosprendį arba, jei nuosprendyje nėra nurodyta pataisos įstaigos rūšis, Kalėjimų departamentui (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybai) vykdant pareigą kreiptis į tokį nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio patikslinimo; teismui nurodžius pataisos įstaigos rūšį – į tai atsižvelgiama skiriant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą. Dėl bausmės atlikimo vietos (pataisos įstaigos rūšies) tokiu atveju sprendžia būtent nuosprendį priėmęs bendrosios kompetencijos teismas, o nuteistojo paskyrimas į atitinkamą bausmės atlikimo vietą yra susijęs su tokio nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių.

Teismas pažymi, kad uždaro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų ir jiems taikomas bausmės atlikimo sąlygas, reglamentuoja BVK 33 straipsnis, kurio 6 dalyje nurodyta, kad į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas atlikti bausmės atvykę nuteistieji priskiriami paprastajai grupei. Taigi, esant šioms imperatyvioms nuostatoms Marijampolės kalėjimo viršininkas pagrįstai, vadovaudamasis BVK 33 str. 6 d. priėmė 2023-05-05 sprendimą Nr. NĮ-20-593 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupei“.

Atkreiptinas dėmesys, jog administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti klausimų, kurie kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių, todėl teismas šiuo atveju vertins, ar atsakovas tinkamai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir ar skundžiami administraciniai aktai ir jame nurodytos išvados motyvuotos ir atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str.).

VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p. detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 str. 5 d. 5 ir 6 p. nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 4 p. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 str. 5 p.). Objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Teismas pabrėžia, jog tam, kad administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas atitiktų aukščiau nurodytus principus, jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 str.). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Iš Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-05-05 sprendimo Nr. NĮ-20-593 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupei“ turinio matyti, kad nors jame nurodytas tik sprendimo teisinis pagrindas – pateiktos nuorodos į BVK 33 str. 6 d., tačiau iš kurio buvo galima suprasti faktinio ir teisinio pagrindų esmę. Šiuo atveju, kaip nustatyta, kad pareiškėjas, pagal LR BVK 33 str. 1 d. į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, įsiteisėjus nuosprendžiui, vadovaujantis BVK 30 str. 2 d. nuostatomis, tolimesniam bausmės atlikimui buvo paskirtas į Marijampolės kalėjimą, uždaro tipo bausmės atlikimo vietą, BVK 33 str. 6 d. nurodyta, kad į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas atlikti bausmės atvykę nuteistieji priskiriami paprastajai grupei. Taigi, esant šioms imperatyvioms nuostatoms Marijampolės kalėjimo viršininkas turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą sprendimą, aplinkybė, kad sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra reikšminga, nes šis trūkumas nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teise pasitikrinti jo teisėtumą. Šiuo atveju vien formalus sprendimo panaikinimas dėl to, kad sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų reikalavimų, pareiškėjo teisinės padėties nepakeistų.

Kaip jau anksčiau nustatyta, pareiškėjas 2023-05-16 Marijampolės kalėjimui pateikė prašymą (b. l. 15), kuriame prašė paaiškinti: kokiu būdu Marijampolės kalėjimas nusprendžia nuteistajam paskirti režimą; kaip atrenkami nuteistieji kuriems paskirtas uždaras režimas; kuo vadovaujasi Marijampolės kalėjimas skiriantis nuteistiesiems uždarą režimą; kaip Marijampolės kalėjimo viršininkas vykdo teismų nutartis, pagal kurias teismai nurodo, jog asmeniui nuteistam nėra teismo paskirtas uždaras režimas.

Atsakydamas į šį prašymą Marijampolės kalėjimo viršininkas 2023-05-17 raštu Nr. SN-20-654 (b. l. 6) informavo pareiškėją, kad pareiškėjas nuteistas 2022-05-24 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 260 str. 3 d., 231 str. 1 d., 258 str. 2 d. , 63 str. 1,2 d. 5 d. 2 p. 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2023-04-13 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį pakeistas 2022-05-24 nuosprendis ir pareiškėją nuspręsta išteisinti pagal LR BK 231 str. 1 d., 258 str. 2 d., panaikinti LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p. , BK 27 str. 2 d. 2 p. nuteisti pagal LR BK 260 str. 3 d. 12 metų laisvės atėmimo. Išaiškinta, kad nuo 2020-07-01 pasikeitė LR BK 50 str. 3 d. ir neteko galios, teismas nenurodo kur nuteistasis turi atlikti jam paskirtą bausmę. Vadovaujantis LR BVK 30 str. 2 d. konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, - ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Nusikaltimas už kurį pareiškėjas nuteistas 2022-05-24 Kauno apygardos teismo padarytas 2020-12-02. Išaiškinta, kad vadovaujantis LR BVK 33 str. 1 d. į uždaro tipo bausmės atlikimo vietas siunčiami pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją uždaras režimas parinktas teisėtai vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais.

Nesutikdamas su šiuo atsakymu ir Marijampolės kalėjimo viršininko 2023-05-05 sprendimu Nr. NĮ-20-593 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupei“ pareiškėjas pateikė skundą (b. l. 8-9) Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri, išnagrinėjusi skundą, 2023-06-29 sprendimu Nr. 2S-1498 (skundžiamas aktas) nustatė, kad įstaigos administracija pareiškėjui pateikė išsamų, pagrįstą bei motyvuotą atsakymą, kad įstaigos administracija pareiškėjui pateikė išsamų, pagrįstą bei motyvuotą atsakymą, taip pat nurodė, kad pareiškėjui pateiktas Marijampolės kalėjimo atsakymas ir sprendimas pareiškėją paskirti į uždaro tipo bausmės atlikimo vietų paprastąją grupę yra teisėtas, pagrįstas faktiniais duomenimis ir atitinka galiojančias teisės aktų nuostatas. Sprendime nurodė, kokiais teisės aktais vadovaujantis pareiškėjas buvo paskirtas tolimesniam bausmės atlikimui į Marijampolės kalėjimą uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę, informavo apie šio sprendimo apskundimo tvarką.

Teismas, įvertinęs Lietuvos kalėjimų tarnybos skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad jis atitinka VAĮ 10 str. numatytus administraciniam sprendimui keliamus bendruosius reikalavimus, jame nurodytos aktualios faktinės aplinkybės, motyvai bei teisės normos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, teismas nenustatė pagrindų skundžiamą sprendimą laikyti nepagrįstu ir jį panaikinti.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė teisingai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir tuo pagrindu teisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė pagrįstus bei teisėtus procesinius sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl jų panaikinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje M. S. prieš Armėniją (pareiškimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34085/09), § 40, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), § 55). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.