Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovei V. S.-G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas N. G. prašė priteisti iš atsakovės V. S.-G.12 472,95 Eur nuostolių, patirtų vykdant su akcine bendrove (toliau – AB) DNB banku 2003-08-07 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1/1722 su pakeitimais, atliktais 2005-07-25 ir 2007-03-09, atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10929-991/2015, buvo nutraukta šalių santuoka ir išspręsti visi turtiniai klausimai. Patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo nuspręsta, kad po santuokos nutraukimo pagal minėtą kreditavimo sutartį su jos pakeitimais buvę sutuoktiniai kreditorei AB DNB bankui atsakys solidariai, mokėdami kreditoriui grąžintinos paskolos dalis bei metines palūkanas iki paskolos grąžinimo momento lygiomis dalimis, tai yra atsakomybė pagal prievolę kredito davėjui paskirstoma vienodai. Ieškovo teigimu, nuo 2003-08-07 iki 2016-11-27 jis bankui sumokėjo 25 092,21 Eur (9261,62 + 12607,72 + 2627,72 + 595,15 = 25 092,21 Eur) grąžinamos paskolos ir palūkanų, o atsakovė per visą tą laikotarpį po santuokos nutraukimo ieškovui už paskolą sumokėjo tik 73,16 Eur. Kadangi tik ieškovas mokėjo įmokas bankui, jis turi teisę iš kitos bendraskolės susigrąžinti pusę nurodytos sumos, kuri, atėmus 2015-12-02 dieną į ieškovo asmeninę sąskaitą pervestus pinigus, sudaro 12 472,95 Eur (25 092,21 Eur : 2 = 12 546,11 Eur - 73,16 Eur = 12 472,95 Eur) sumą.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 907,68 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 907,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimo vykdymą – skolos ir bylinėjimosi išlaidų (iš viso 934,91 Eur) bei procesinių palūkanų mokėjimą išdėstė dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo atsakovę kas mėnesį mokėti ieškovui po 77,91 Eur su ieškovo apskaičiuotomis tai dienai procesinėmis palūkanomis, paskutinį mėnesį atsakovei ieškovui sumokėti 77,90 Eur su ieškovo apskaičiuotomis likusiomis procesinėmis palūkanomis. Kitą ieškinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti kreditą kiekvienam iš buvusių sutuoktinių atskirai atsirado tik įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-11 sprendimui, kuriuo buvo nutraukta santuoka, tai yra nuo 2015-09-11, padarė išvadą, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės iki santuokos nutraukimo bankui mokėtų sumų dalies, kadangi iki santuokos nutraukimo sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to konstatavo, jog iki santuokos nutraukimo prievoliniai santykiai (dengti vienas kito bendram šeimos ūkiui ir būstui panaudotas sumas) tarp sutuoktinių nebuvo atsiradę, todėl pripažino, kad ieškovas neįrodė, kad kreditą AB DnB bankui jis dengė iš asmeninių lėšų, o ne iš santuokos metu gautų darbo ar kitų pajamų, kurios laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą priteisti pusę bankui iki santuokos su atsakove nutraukimo sutuoktinių sumokėtų sumų kreditui dengti ir palūkanoms mokėti.Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė sutiko, jog po santuokos su ieškovu nutraukimo ji nemokėjo kredito bankui, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 907,68 Eur skolos jam iš atsakovės priteisimo už bankui sumokėto kredito dalį už laikotarpį po sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2015-09-11 iki 2016-11-27, ir ieškovui iš atsakovės už netinkamą prievolės vykdymą priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-21 sprendimo gautas ieškovo N. G. (toliau – apeliantas) apeliacinis skundas, apeliantas prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti jam iš atsakovės 12 472,95 Eur nuostolių patirtų laikotarpiu nuo 2003-08-07 iki 2016-11-27 jam vykdant su kreditore AB DNB banku 2003-08-07 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1/1722 su pakeitimais, atliktais 2005-07-25 ir 2007-03-09, atlyginimą bei 374,19 Eur žyminį mokestį, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, jog nuo pat 2003-08-07 kreditavimo sutarties sudarymo prievolę bankui vykdė tik apeliantas, nors bendraskolė taip pat buvo ir atsakovė. Ir po šalių santuokos nutraukimo atsakovė piktnaudžiauja esama padėtimi ir įsipareigojimų mokėti kreditą bankui nevykdo, todėl apeliantas, įvykdęs prievolę, turi teisę reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį. Be to, atsakovė neginčijo, jog apeliantas tiek santuokos metu, tiek nutraukus santuoką pervesdavo paskolos mokesčius iš savo asmeninės sąskaitos. Be to, pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš banko duomenų apie kredito mokėjimą laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-11-27, todėl neatskleidė bylos esmės.Teisme taip pat gautas atsakovės V. S.-G. atsiliepimas į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė pažymi, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to apelianto reikalavimas atlyginti jo nuostolius dėl santuokos metu mokėto kredito bankui yra nepagrįstas. Apeliantas turėjo pareigą pateikti, o ne bylą nagrinėjantis teismas – išreikalauti laikotarpio nuo 2015-08-11 iki 2016-11-27 banko išrašą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantas prašo priteisti iš atsakovės pusę santuokos metu bei po santuokos nutraukimo sumokėtų bankui paskolos sumų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog N. G. ir V. S.-G. 2004-05-08 sudarė santuoką, kuri nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-11 sprendimu.Tiek apeliantas, tiek atsakovė nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta vedybų sutartis, todėl turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.82 straipsnis). CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas CK 3.87 straipsnio 1 dalį yra pažymėjęs, jog CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas skirtas prioritetiškai ginti įstatymo nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2006). Nors apeliantas nurodo, jog kreditą mokėjo jis vienas, tačiau teisėjų kolegija vadovaudamasi CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įskaitant: 1) turtą, įgytą po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamas ir vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamas, gautas iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamas, gautas iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonę ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamas pajamas, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog apeliantas neįrodė, jog paskolos sumas būtų mokėjęs iš savo asmeninių lėšų, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl dalies bankui šalių santuokos metu sumokėto kredito su visomis priklausančiomis mokėti sumomis priteisimo. Teisėjų kolegija dar pažymi, jog CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog lėšos, šalių santuokos metu sumokėtos bankui dengiant kreditą ir su kreditu susijusias mokėtinas sumas, buvo sumokėtos iš asmeninių apelianto lėšų. Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Be to, taip pat pažymėtina, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Kaip minėta, apeliantas neįrodė, jog bankui grąžintiną kreditą ir su juo susijusias mokėtinas sumas mokėjo iš savo asmeninių lėšų.Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovė neginčijo ieškinio dalies dėl po šalių santuokos nutraukimo jai tenkančios prievolės bankui, t. y. 1/2 dalies pagal kredito sutartį mokėtinų sumų bankui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl apelianto po santuokos nutraukimo sumokėtos sumos dalies iš atsakovės jam priteisimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs iš banko išrašo už laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-11-27 sumokėtas pagal kredito sutartį mokėtinas sumas, neatskleidė bylos esmės. Tačiau, kaip jau minėta, bendroji įrodinėjimo taisyklė yra tokia, jog įrodyti turi ta šalis, kuri teigia (CPK 12, 178 straipsniai), o civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis), todėl teismas neturėjo pareigos už šalis atlikti jų procesinių pareigų, t. y. rinkti įrodymus. CPK aiškiai nustato atvejus, kada teismas turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. CPK 179 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl turtinių klausimų, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 12, 178 straipsniais bei 179 straipsnio 2 dalimi, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, nustatančių aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pats reikalauti įrodymų, o reikalaudamas pažeistų vienus pagrindinių civilinio proceso šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, dispozityvumo principus (CPK 6, 12, 13, 17 straipsniai), dėl to atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti banko išrašą apie laikotarpiu nuo 2015-08-11 iki 2016-11-27 sumokėtas bankui sumas.Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė DNB banko 2017-07-25 pažymą Nr. K2.51-29/1456 (b. l. 67). CPK 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas šį įrodymą teikė pirmosios instancijos teismui, taip pat nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų šį įrodymą nepagrįstai atsisakęs priimti, taip pat nenustatyta būtinybė pateikti šį įrodymą vėliau. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CPK 314 straipsnyje nustatytu ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu bei nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, jog apeliantas turėjo galimybę šį įrodymą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau neteikė, į tai, jog nenustatyta būtinybė minėtą įrodymą pateikti vėliau, atsisako priimti naują įrodymą – DNB banko 2017-07-25 pažymą Nr. K2.51-29/1456.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-22 nutartimi apeliantui buvo atidėtas 347 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas, iki apeliacinės instancijos teismas išnagrinės jo skundą dėl 2017-07-21 sprendimo apeliacine tvarka, todėl iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 347 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. 2017-11-14 pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10684 (b. l. 79) nurodyta, jog už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą advokato užmokestis yra 104 Eur. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 451 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.