- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-06
- Bylos Nr.
- e2YT-61-547/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei turto bankui
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant pareiškėjos I. M. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, (1) kad V. M., miręs (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)) po M. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą bei, (2) kad pareiškėja I. M. po V. M., mirusio (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su V. M.. Santuokos metu susilaukė sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini). Dar prieš sudarant santuoką, t. y. nuo 1980 metų su sutuoktiniu, V. M. pradėjo gyventi kartu jo motinai M. M. prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę priskirtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gimus sūnui, bute gyveno keturiese: pareiškėja su vyru ir sūnumi bei anyta M. M.. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos 1991.05.28 butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 pagrindu ji, I. M., sutuoktinis, V. M. ir anyta M. M. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2669, kurios pagrindu bendrojon dalinėn nuosavybėn įgijo trijų kambarių butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties, su rūsiu 2,60 kv. m. pažymėtu R-53, kurio bendras plotas 62.94 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja savo pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos anyta, M. M.. Po jos mirties jai priklausančią turto dalį faktiniais veiksmais priėmė jos sūnus, jos sutuoktinis V. M.. Nors sutuoktinis, V. M. į notarų biurą ir nesikreipė, jis motinai priklausančią turto dalį pradėjo iškart valdyti, prižiūrėti, mokėti su jos išlaikymu susijusius mokesčius. Po anytos, M. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) su šeima ilgus metus ir toliau gyveno tame bute ir tik apie 2006 metus su vyru persikėlė laikinai gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau ir toliau išlaikė jiems priklausiusį butą, dažnai į jį grįždavo atostogų, švenčių metu. (duomenys neskelbtini) mirus jos vyrui, V. M., iškart po jo mirties ji priėmė jam priklausiusią turto dalį, pradėjo ją valdyti, mokėti mokesčius. Į notarų biurą po vyro mirties nesikreipė, nes buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę, dirbo, todėl ir praleido palikimo priėmimo terminą. Patvirtino, kad sutuoktiniui V. M. priklausiusią buto dalį naudoja ir šiandien, ją prižiūri, naudojasi po jo mirties likusiais daiktais, namų apyvokos reikmenimis, baldais.
Pareiškėja nurodė, kad mirus jos anytai M. M. liko šis jai priklausęs turtas: 1/3 dalis trijų kambarių buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties, su rūsiu 2,60 kv. m. pažymėtu R-53, kurio bendras plotas 62.94 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), keletas asmeninių daiktų bei mirus jos sutuoktiniui V. M. liko šis jam priklausęs turtas: 1/3 dalis trijų kambarių buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties, su rūsiu 2,60 kv. m. pažymėtu R-53, kurio bendras plotas 62.94 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), keletas asmeninių daiktų, namų apyvokos reikmenų, baldų.
Patvirtino, kad yra praleisti įstatymo nustatyti terminai kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl ir kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto, palikimo priėmimo, nustatymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Nijolė Raulušaitienė palaikė pareiškėjos pareiškimą prašė jį tenkinti ir nurodė, kad butą įgijo privatizavimo būdu. Visiems priklauso po 1/3 buto dalį. Mirus pareiškėjos anytai M., po kurio laiko ji su savo vyru išvyko į Jungtinę Karalystę, tačiau nežiūrint į tai, butu buvo rūpinamasi. Pareiškėjos ir jos šeimos materialinė padėtis anksčiau buvo sunki, turėjo skolų, buvo įkeistas butas, tačiau šiuo metu hipoteka išregistruota. Pareiškėjai esant išvykus, butą prižiūri kaimynė bei ji tvarko visus mokesčių reikalaus susijusius su butu. Visa tai rodo, kad butu rūpinamasi. Atstovė patvirtino, kad pareiškėjos šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu - (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėjos pareiškimui neprieštaraus, jeigu teismas išnagrinėjęs bylą įsitikins, kad V. M. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti bei prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jos sutuoktinis V. M. (miręs (duomenys neskelbtini) ) po jo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą bei, kad ji, po jos sutuoktinio V. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, patvirtina rašytiniai įrodymai.
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimų kopijomis.
Gimimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad M. M. (M.), L. buvo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina.
Santuokos liudijimu III-OK Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad V. M. ir I. M. (iki santuokos L.) susituokė (duomenys neskelbtini).
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos (toliau – Varėnos seniūnija) 2016-11-23 raštu Nr. SR7-632 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“ patvirtinama, kad I. M. nuo 1980-03-25 iki 2015-12-24 buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu(duomenys neskelbtini) bei Varėnos seniūnijos 2016-11-22 pažymoje apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi(duomenys neskelbtini), 1975-09-02 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini).
Iš Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2016-12-01 pažymos Nr. S-193 matyti, kad mirus M. M. ir V. M. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, testamentų registre palikimo priėmimo faktas neregistruotas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad V. M., M. M., I. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – po 1/3 buto su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas įgytas 1992-05-21 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2669, Lietuvos Respublikos 1991.05.28 butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 pagrindu.
Pareiškėjos I. M. bei mirusio jos sutuoktinio V. M. sūnus A. M., jam priklausiusios palikimo dalies po senelės, M. M. mirties bei po tėvo V. M. mirties, atsisakė, tai patvirtinama pareiškimais, dėl atsisakymo paveldėti pagal įstatymą priklausančią palikimo dalį, patvirtintais Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. K..
Iš pareiškėjos I. M. pateiktos elektros atsiskaitymo knygelės kopijos matyti, kad ji atsiskaitymo knygelėje yra nurodoma kaip elektros energijos objekte, (duomenys neskelbtini), vartotoja. Iš elektros atsiskaitymo knygelės kopijos matyti, kad buvo atliekami atsiskaitymai už elektros energiją. Uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos komunalinis ūkis, uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos dujos“ pažymomis patvirtinama, kad I. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini), už jų teikiamas paslaugas neskolinga.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. S., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjos šeimą pažįsta nuo 1972 m. ji gyvena name (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos šeima to pačio namo 42 bute. M. M. (M.) ir jos vyras turėjo 3 vaikus, 2 iš jų mirė dar vaikystėje. Ji dalyvavo M. laidotuvėse, tačiau neprisimena kuriais metais ji mirė. M. sirgo kepenų vėžiu. I. M. sutuoktinis V. mirė 2014 metais. Po jo mirties I. buvo labai blogai su sveikata, įtarė krūties vėžį. Nurodė, kad ji padeda pasirūpinti butu: „leidžia“ nuomininkus, moka mokesčius.
Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad V. M. (miręs (duomenys neskelbtini)) po motinos M. M. bei I. M. po vyro V. M. mirties tinkamai vykdė paveldėtojų turto savininkų pareigas, rūpinosi palikimu, mokėjo mokesčius, saugojo ir prižiūrėjo turtą, pagal savo finansines galimybes ir poreikius jį tvarkė. Tokie jų veiksmai patvirtina aplinkybes, jog V. M. visus metus po savo motinos bei vėliau pareiškėja I. M. po savo vyro mirties rūpinosi likusiu turtu, elgėsi kaip paveldimo turto savininkai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po M. M. mirties jai priklausiusią turto dalį kaip savo iškart pradėjo valdyti, naudoti ir disponuoti V. M., jis kaip pirmos eilės įpėdinis perėmė ir jo motinai, M. M. keletą po jos mirties likusių daiktų. Po V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja I. M. ir šiandien naudoja jam priklausiusią buto dalį, moka su jo išlaikymu susijusius (elektros energijos tiekimo, dujų, vandens tiekimo, komunalinius) mokesčius, prižiūri būtą, jį tvarko. Naudoja ir po vyro mirties likusius asmeninius daiktus, baldus, namų apyvokos reikmenis.
M. M. mirė dar galiojant 1964 m. redakcijos civiliniam kodeksui, kuriame palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti panašiai kaip ir dabar galiojančiame civiliniame kodekse. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalis (1964 m. redakcija) buvo nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 straipsnio 1 punktas). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50-5.51 straipsniai.). CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojos parodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad tiek pareiškėja, tiek jos miręs sutuoktinis V. M. palikimą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė, kadangi po motinos M. M. mirties ir toliau liko gyventi tame bute, kurį visi trys (I. M., V. M., M. M.) buvo įgiję bendrojon dalinėn nuosavybėn po 1/3 buto dalies.
CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po V. M. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja I. M., nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, t. y. šiuo turtu naudojasi, moka už jį visus mokesčius, išlaiko, atlieka einamąjį remontą. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra, pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio sūnus A. M. jam priklausiusios palikimo dalies po senelės, M. M. mirties bei po V. M. (jo tėvo) mirties, likusios palikimo dalies atsisakė, kitų paveldėtojų nėra.
Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais, liudytojos parodymais.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), po M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo paveldimą turtą.
Faktas nustatytas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.