- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1393/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- D. N., A. S.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2084-881/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį dėl skolos ir nuostolių priteisimo, pareikštą atsakovams D. N. ir A. S. , trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Trio Trans“ bei pagal atsakovo D. N. priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pareikštą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą ir prašė solidariai priteisti iš atsakovų D. N. ir A. S. 14794,56 Lt skolą, 297301,67 Lt patirtų nuostolių, iš viso – 312096,23 Lt, taip pat 5 procentų metines palūkanas ir lygiomis dalimis 7121 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB ,,Trio Trans“ sudarė lizingo sutartis: 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartis Nr. LT057802 (1 t., 5-8), 2007 m. rugpjūčio 23 d. sutartis Nr. LT058810 (1 t., 16-19 l.), 2007 m. spalio 4 d. sutartis Nr. LT061547 (1 t., 28-32 l.), 2007 m. spalio 4 d. sutartis Nr. LT061595 (1 t., 40-43 l.), 2007 m. lapkričio 15 d. sutartis Nr. 064148 (1 t., 52-54 l.) ir 2007 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. LT064295 (1 t., 63-66 l.), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Tinkamo trečiojo asmens prievolių pagal lizingo sutartis vykdymo užtikrinimui su atsakovu D. N. buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartis Nr. LT057802/L (1 t., 9-10), 2007 m. rugpjūčio 23 d. sutartis Nr. LT058810/L (1 t., 20-21 l.), 2007 m. spalio 4 d. sutartis Nr. LT061547/L (1 t., 33-34 l.), 2007 m. spalio 4 d. sutartis Nr. LT061595/L (1 t., 44-45 l.), 2007 m. lapkričio 15 d. sutartis Nr. LT064148/L (1 t., 55-56 l.), 2007 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. LT064295/L (1 t., 67-68 l.). Taip pat su atsakovu A. S. buvo sudarytos laidavimo sutartys: 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutartis Nr. LT057802/L (1 t., 11-12 l.), 2007 m. rugpjūčio 23 d. sutartis Nr. LT058810/L (1 t., 22-23 l.), 2007 m. spalio 4 d. sutartis Nr. LT061547/L (1 t., 35-36), 2007 m. spalio 4 d. sutartis Nr. LT061595/L (1 t., 46-47 l.), 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. LT064148/L (1 t., 57-58 l.), 2007 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. LT064295/L (1 t., 69-70 l.). Taip pat nurodė, jog trečiasis asmuo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir nemokėjo įmokų pagal sutartis, todėl ieškovas 2009 m. kovo 3 d. išsiuntė jam pretenziją Nr. 01-20-17953 ir reikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų, bei įspėjo trečiąjį asmenį, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartys bus vienašališkai nutrauktos (1 t., 74 l.).Trečiasis asmuo per nustatytą terminą ieškovo reikalavimo sumokėti skolą neįvykdė, todėl ieškovas 2009 m. birelio 16 d. pranešimu Nr. 3045 vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą (75-76 l.). Trečiasis asmuo turtą pagal sutartis grąžino, bet susidariusio 14794,56 Lt įsiskolinimo nepadengė. Be to, pardavęs lizingo sutarčių dalyku buvusį turtą, ieškovas patyrė 297301,67 Lt nuostolį.
Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas D. N. pateikė priešieškinį, kuriuo ginčijo laidavimo sutarčių teisėtumą ir prašė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 7 d. Nr. LT057802/L, 2007 m. rugpjūčio 23 d. Nr. LT058810/L, 2007 m. spalio 4 d. Nr. LT061547/L, 2007 m. spalio 4 d. Nr. LT061595/L, 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. LT064148/L, 2007 m. lapkričio 19 d. Nr. LT064295 laidavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 121-127 l.). Nurodė, kad laidavimo sutartis sudarė dėl suklydimo arba apgaulės, nes, būdamas UAB ,,Trio Trans“ direktoriumi ir vykdydamas savo pareigas, ieškovo pasiūlymą užtikrinti lizingo sutarčių vykdymą laidavimu suprato kaip būsiantį UAB ,,Trio Trans“ akcininko laidavimą, o sutartyje nurodytus D. N. rekvizitus suprato kaip UAB ,,Trio Trans“ akcininko rekvizitus. Tvirtino, jog pats asmeniškai niekada nebūtų sutikęs laiduoti už įmonę, kuriai vadovavo, nes ką tik buvo sukūręs šeimą, todėl nebūtų rizikavęs šeimos gerove. Teigė, jog prieš pasirašant ginčo sandorius, nebuvo supažindintas su sutarčių turiniu, ieškovas neperskaitė sutarčių ir nesusipažino su sandorių esme ir galimomis pasekmėmis. Pasirašydamas laidavimo sutartis, atsakovas manė, kad davė sutikimą kaip akcininkas UAB ,,Trio Trans“ sudaryti lizingo sutartis. Taip pat buvo įsitikinęs, kad pasirašomos laidavimo sutartys nebuvo susijusios ir neturėjo įtakos jo atsakomybei už juridinio asmens – UAB ,,Trio Trans“ prisiimtas turtines prievoles ieškovo atžvilgiu, nes pagal CK 2.50 straipsnio 1 dalį, atsakomybė kilo bendrovei šios turto ribose. Formalus sutarčių pasirašymas visiškai neatitiko atsakovo tikrosios valios, nes tokio pobūdžio įsipareigojimai būtų pažeidę jo nepilnamečių vaikų interesus. Be to, atsakovo nuomone, tokių sandorių sudarymui buvo būtinas teismo leidimas. Atsakovas taip pat nurodė, jog nesuprato laidavimo esmės, suklydo sudarydamas laidavimo sutartis. Pasak atsakovo, laidavimo sutartys buvo negaliojančios, kadangi suklydimas buvo esminis. Atsakovas taip pat tvirtino, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes 2009 m. balandžio 15 d. ieškovui vienašališkai nutraukus lizingo sutartis, pastarasis į teismą dėl skolos ir nuostolių priteisimo iš laiduotojų privalėjo kreiptis per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas. Teigė, kad šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, nes juo buvo užtikrinta terminuota prievolė. Atsakovas laikė laidavimą pasibaigusiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad trečiajam asmeniui UAB ,,Trio Trans“ iškėlus bankroto bylą, turėjo būti nutrauktas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas. Atsakovas taip pat ginčijo netesybų dydį, nes už kiekvieną pradelstą dieną trečiasis asmuo UAB ,,Trio Trans“ įsipareigojo mokėti ieškovui 0.2 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo neapmokėtos sumos. Atsakovams priskaičiuoti delspinigiai negalėjo būti laikomi minimaliais ieškovo nuostoliais, dėl kurių šalys susitarė sudarydamos sutartis ir kurių ieškovui nereikėjo įrodinėti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių nuostolių dydį, atsiradusį dėl neatsiskaitymo laiku. Ieškovas taip pat nenurodė, iš ko susidarė nuostolis dėl turto pardavimo, be to, turtą pardavė už nepagrįstai mažą kainą, nors tuo metu rinkos kainos buvo aukštesnės.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo D. N. priešieškinį ir prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., 166-174 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė solidariai iš atsakovų D. N. ir A. S. ieškovui 14794,56 Lt skolą ir 297301,67 Lt nuostolių, iš viso – 312096,23 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 312096,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis iš atsakovų D. N. ir A. S. 7121 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo D. N. priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog atsakovai D. N. ir A. S. pasirašydami neterminuoto laidavimo sutartis, kurios įsigaliojo nuo jų pasirašymo ir galiojo iki visiško lizingo sutarčių sąlygų įvykdymo, tapo solidariaisiais bendraskoliais ieškovo atžvilgiu. Laidavimo sutartims esant neterminuotoms, teismas atmetė atsakovo D. N. priešieškinyje nurodytus argumentus, susijusius su ieškinio senaties taikymu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, jog trečiasis asmuo UAB ,,Trio trans“ liko skolingas ieškovui 14794,56 Lt mokėjimų pagal sudarytas lizingo sutartis (t. 1, 78 l.). Kadangi atsakovai skolos dydžio neginčijo, iš jų kaip iš laiduotojų solidariai priteisė 14794,56 Lt nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo sutartis.
Teismas nurodė, jog trečiajam asmeniui ir atsakovams tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir ieškovui šiuo pagrindu nutraukus finansinio lizingo sutartis, ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš trečiojo asmens tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu trečiasis asmuo būtų tinkamai įvykdęs sutartis. Teismas įvertinęs byloje esančias pirkimo – pardavimo sutartis bei pažymas, patvirtinančias nuostolių dydį, nustatė, jog ieškovas, nutraukęs finansinio lizingo sutartis ir susigrąžinęs turtą, patyrė 297301,67 Lt nuostolių dėl lizingo sutarčių dalyko pardavimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovai nepateikė teismui duomenų dėl potencialių pirkėjų pasiūlymų, taip pat kitų įrodymų, patvirtinančių galimybę realizuoti minėtą turtą už didesnę kainą, nei tai padarė ieškovas. Todėl nelaikė, jog ieškovo veiksmai, nustatant turto pardavimo kainą ir jį realizuojant, neatitiko ekonomiškumo kriterijaus. Be to, teismas nurodė, jog reali turto pardavimo kaina priklausė ne nuo atlikto turto vertinimo, bet nuo realių konkretaus turto vieneto pirkėjų ir tikroji turto rinkos kaina galėjo būti nustatyta tik sudarius pirkimo-pardavimo sandorį. Todėl realūs ieškovo patirti nuostoliai paaiškėjo atsiradus lizinguoto turto pirkėjui ir sudarius turto pirkimo-pardavimo sandorius. Neatsiradus turto pirkėjams, kurie sutiktų turtą įsigyti už didesnę kainą, turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims už pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas kainas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog 297301,76 Lt suma kaip nuostoliai, kuriuos ieškovas patyrė dėl vienašališko finansinio lizingo sutarčių nutraukimo, buvo pagrįsti, todėl solidariai priteisė 297301,76 Lt iš atsakovų D. N. ir A. S. .
Atsakovas D. N. ginčijo laidavimo sutarčių teisėtumą ir prašė pripažinti 2007 m. rugpjūčio 7 d. Nr. LT057802/L, 2007 m. rugpjūčio 23 d. Nr. LT058810/L, 2007 m. spalio 4 d. Nr. LT061547/L, 2007 m. spalio 4 d. Nr. LT061595/L, 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. LT064148/L, 2007 m. lapkričio 19 d. Nr. LT064295 laidavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip sudarytas dėl suklydimo arba apgaulės. Teismas atmetė atsakovo D. N. argumentus, jog pastarasis laidavimo sutartis sudarė dėl suklydimo arba apgaulės, nes nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip sudarytas dėl suklydimo arba apgaulės. Teismas nurodė, jog laidavimo sutarties tekstas buvo visiškai aiškus, suprantamas, atitiko tipinės laidavimo sutarties formą, todėl teksto suvokimui nebuvo nereikalingos specialios teisinės žinios. Pats atsakovas, būdamas verslininku, prieš sudarydamas laidavimo sutartis, privalėjo atidžiai įvertinti savo finansines galimybes, sutarčių turinį, sąlygas, sukeliamas teisines pasekmes ir sutartis sudaryti tik tuo atveju, jei galės įvykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus. Jei atsakovas nusprendė sudaryti laidavimo sutartis gerai neįsigilinęs į visas jų sąlygas ar jam nepriimtinomis sąlygomis, tai atsakovas elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, todėl privalėjo prisiimti tokio elgesio sukeltas teisines pasekmes. Teismas taip pat nurodė, jog atsakovas, UAB „Trio Trans“ akcininkas ir direktorius, turėjo derybinių įgūdžių, o taip pat galimybę pasikonsultuoti su teisininku, prieš pasirašydamas laidavimo sutartį. Be to, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo apribotos galimybės susipažinti su pasirašomų sutarčių turtiniu ar šios sutartys iki pasirašymo ar pasirašymo metu nuo jo buvo slepiamos. Pats atsakovas pripažino, kad sutartis pasirašė neperskaitęs ir nesusipažinęs su jų turiniu, todėl pripažino, kad jis sutartis pasirašė suklydęs, suklydimas negalėjo būti laikomas esminiu, nes šalis suklydo dėl savo pačios didelio aplaidumo. Be to, atsakovas laidavimą ginčijo praėjus keturiems metams nuo jo pasirašymo, t. y. tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl prievolių, užtikrintų laidavimu, nevykdymo. Teismas darė išvadą, jog atsakovas tikėjosi apskritai išvengti atsakomybės pagal laidavimo sutartis, ir ėmėsi aktyviai ginti savo teises tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme. Atsakovas taip pat nepagrindė ir nenurodė nei vieno ieškovo atlikto veiksmo, kuris galėtų būti kvalifikuojamas kaip apgaulė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas D. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., 41-46 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas iki galo neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bei pažeidė CPK 329 straipsnio normas. Teismas ignoravo aplinkybę, jog atsakovui buvo atimta galimybė turtą parduoti didesnėmis kainomis. Ieškovo pasiūlytos kainos buvo žymiai mažesnės už rinkos kainą. Surengus aukcioną turto kaina būtų kur kas aukštesnė.
2. Ieškinys pareikštas pavėluotai, praleidus 3 mėnesių terminą, nes turi būti taikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas. Atsakovų suteiktas laidavimas yra pasibaigęs ir ieškovas pareiškė reikalavimus laiduotojams po laidavimo pabaigos. Šalys susitarė dėl terminuoto laidavimo, nes juo užtikrinta terminuota prievolė.
3. Teismas visiškai nevertino, o ieškovas nepagrindė, pagal ką susidarė 14794,56 Lt skola, 297301,67 Lt dydžio nuostoliai, papildomos išlaidos. Ieškovas privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Tuo tarpu, teismas pažeidė CPK 178 straipsnio, 185 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes rėmėsi išimtinai ieškovo įrodymais.
4. Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien tik ieškovo pateiktais argumentais, todėl netinkamai taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tačiau teismas nurodė, jog atsakovas nesuklydo, nes sutiko tenkinti ieškovo reikalavimus pirmumo tvarka. Be to, teismas nevertino aplinkybių, jog suklydimas buvo esminis.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 93-99 l.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl 14794,56 Lt skolos ir 297301,67 Lt nuostolių priteisimo
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 14794,56 Lt skolą ir 297301,67 Lt nuostolių, iš viso – 312096,23 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 312096,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. N. ir A. S. 7121 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apelianto D. N. priešieškinį atmetė. Apeliantas D. N. nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas - tai civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatinanti skolininką prievolę įvykdyti tinkamai. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu prievolės ar jos dalies neįvykdo pagrindinis skolininkas (CK 6.76 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT057802 (1 t., 5-8), 2007 m. rugpjūčio 23 d. lizingo sutartį Nr. LT058810 (1 t., 16-19 l.), 2007 m. spalio 4 d. lizingo sutartį Nr. LT061547 (1 t., 28-32 l.), 2007 m. spalio 4 d. lizingo sutartį Nr. LT061595 (1 t., 40-43 l.), 2007 m. lapkričio 15 d. lizingo sutartį Nr. 064148 (1 t., 52-54 l.) ir 2007 m. lapkričio 19 d. lizingo sutartį Nr. LT064295 (1 t., 63-66 l.), pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Tinkamo trečiojo asmens prievolių pagal lizingo sutartis vykdymo užtikrinimui ieškovas su apeliantu sudarė 2007 m. rugpjūčio 7 d. laidavimo sutartį Nr. LT057802/L (1 t., 9-10), 2007 m. rugpjūčio 23 d. laidavimo sutartį Nr. LT058810/L (1 t., 20-21 l.), 2007 m. spalio 4 d. laidavimo sutartį Nr. LT061547/L (1 t., 33-34 l.), 2007 m. spalio 4 d. laidavimo sutartį Nr. LT061595/L (1 t., 44-45 l.), 2007 m. lapkričio 15 d. laidavimo sutartį Nr. LT064148/L (1 t., 55-56 l.), 2007 m. lapkričio 19 d. sutartį Nr. LT064295/L (1 t., 67-68 l.). Laidavimo sutartimis apeliantas įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens įsipareigojimų netinkamą vykdymą kaip solidarią prievolę turintis bendraskolis, taip pat už trečiojo asmens įsipareigojimų netinkamą vykdymą apeliantas įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip trečiasis asmuo (laidavimo sutarties 3, 4 punktai).
Kaip jau minėta, pagal CK 6.76 ir 6.81 straipsnių nuostatas, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Solidariosios atsakomybės esmė ta, kad visi bendraskoliai atsako visa skolos suma (CK 6.6. str. 6 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstą darė išvadą, kad apeliantas kaip laiduotojas, tapo solidariu bendraskoliu, privalančiu atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutikdamas su priimtu sprendimu ginčija priteistą skolą ir nuostolių dydį. Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).
Byloje esanti 2011 m. spalio 18 d. pažyma apie įsiskolinimą patvirtina, jog trečiasis asmuo liko skolingas ieškovui 14794,56 Lt skolą (1 t., 79 l.). Taip pat iš 2011 m. spalio 18 d. pažymos dėl nuostolių iš turto pardavimo paskaičiavimo matyti, jog ieškovas, nutraukęs lizingo sutartis ir susigrąžinęs turtą, patyrė 297301,67 Lt nuostolių dėl lizingo sutarčių dalyko pardavimo (1 t., 80 l.). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, nuginčijančių minėtos skolos ir nuostolių dydį. Nors apeliantas nurodo, jog pastarajam buvo atimta galimybė transporto priemones parduoti didesnėmis kainomis, jog ieškovo pasiūlytos kainos buvo žymei mažesnės už rinkos kainą, tačiau ieškovo nurodytų kainų dydžio nenuginčijo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pasisakymai dėl transporto priemonių kainos dydžio laikytini deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, apelianto argumentus, jog ieškovas neįrodė 14794,56 Lt skolos ir 297301,67 Lt dydžio nuostolių, laiko nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas CPK 329 straipsnio nuostatų, pagrįstai iš apelianto ieškovui priteisė solidariai 14794,56 Lt skolą ir 297301,67 Lt nuostolių.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir apelianto sudarytų laidavimo sutarčių 21 punktuose nedviprasmiškai ir aiškiai buvo nustatyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Tuo tarpu, apeliantas, vadovaudamasis CK 6.88 straipsnio 1 dalimi, laiko laidavimą pasibaigusiu, o ieškinį pareikštu praleidus 3 mėnesių terminą.
Kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.88 straipsnio nuostatos yra taikomos terminuotam laidavimui. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir apelianto buvo sudarytos neterminuotos laidavimo sutartys, kadangi šalys susitarė, jog laidavimo sutarčių galiojimas pasibaigs tik tuomet, kai baigsis juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai laidavimo sutartis laiko terminuotomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
Kaip minėta, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė priešieškinį dėl 2007 m. rugpjūčio 7 d. Nr. LT057802/L, 2007 m. rugpjūčio 23 d. Nr. LT058810/L, 2007 m. spalio 4 d. Nr. LT061547/L, 2007 m. spalio 4 d. Nr. LT061595/L, 2007 m. lapkričio 15 d. Nr. LT064148/L, 2007 m. lapkričio 19 d. Nr. LT064295 laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, kaip sudarytas dėl suklydimo arba apgaulės. Pirmosios instancijos teismas apelianto priešieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Apeliantas apeliaciniam skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK 1.90 straipsnio nuostatas, nevertino aplinkybių, jog suklydimas buvo esminis. Vadinasi, laidavimo sutartis apeliantas ginčijo kaip sudarytas iš esmės suklydus (CK 1.90 straipsnis). Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl CK 1.90 straipsnio taikymo ir vertinant, ar buvo suklysta, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
Apeliantas, sudarydamas ginčo sutartis, buvo UAB ,,Trio Trans“ vadovu ir akcininku, todėl privalėjo atidžiai įvertinti savo finansines galimybes, sutarčių turinį, sąlygas, sukeliamas teisines pasekmes ir numatyti priimtų įsipareigojimų įvykdymo perspektyvas bei neįvykdymo teisines pasekmes, esant reikalui konsultuotis su teisininkais. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog apeliantui buvo užkirstas kelias susipažinti su pasirašomų sutarčių turtiniu ar šios sutartys iki pasirašymo ar pasirašymo metu nuo jo buvo slepiamos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto suklydimo nelaikė esminiu, apelianto elgesį sudarant ginčo sutartis pagrįstai vertino neapdairiu ir nerūpestingu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog laidavimo sutartys buvo pasirašytos 2007 metais, ieškovas apeliantui reikalavimą dėl prievolių, užtikrintų laidavimu nevykdymo, pateikė 2009 m. (1 t., 77 l.), į teismą ieškovas dėl skolos ir nuostolių priteisimo pagal laidavimo sutartis kreipėsi tik 2011 metais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog apeliantas tikėjosi apskritai išvengti atsakomybės pagal laidavimo sutartis, ir ėmėsi aktyviai ginti savo teises tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai atmetė apelianto priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė nei bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei jas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.