Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Š. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2016-10-07 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00261, grąžinti pagal 2016-10-07 nurodymą priverstinai nurašytas lėšas, jeigu jos buvo nurašytos, ir vykdymo procesą nutraukti pasibaigus vykdymo senačiai. Nurodo, kad jis 2016-10-16 gavo antstolio 2016-10-07 vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (viso 140,81 Eur) vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00261. Šioje vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą -Nutarimą Nr. 61N-2359994-13, kurį išdavė Kauno AVPK Jonavos r. PK ir kuris išduotas 2013-02-25. Kadangi šioje vykdomojoje byloje išieškoma bauda, paskirta ATPK nustatyta tvarka, taikomos ATPK normos, reglamentuojančios nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymą. Nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją galėjo būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogišku taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Kadangi nėra duomenų apie tai, kad V. D. vengė įvykdyti nutarimą, laikytina, kad šiuo atveju yra pasibaigusi nuobaudos vykdymo senatis (2015 m.).

Antstolis A. Š. 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2013-02-25 dėl baudos išieškojimo ir buvo pateiktas vykdymui 2013-04-24 nepraleidus LR ATPK 308 str. 1 d. nustatyto termino. Priverstinio vykdymo laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2016-10-20 nepraleidus dvejų metų termino buvo atlikti vykdymo veiksmai – užklausos VSDFV ir bankams.

Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad antstolis procesinių teisės normų nepažeidė, todėl su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vykdomosios bylos Nr. 0110/13/00261 duomenimis nustatyta, kad antstolis A. Š. vykdo išieškojimą pagal Kauno AVPK Jonavos rajono PK 2013 m. vasario 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 61N-2359994-13 dėl skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos VMI naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2013-05-13, tą pačią dieną paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Vėliau, t. y. 2013-06-11 buvo padarytos užklausos viešuosiuose registruose apie skolininko draudžiamąsias pajamas (VSDFV) bei registruotas transporto priemones. 2013 m. birželio 12 d. Turto arešto aktu Nr. 1A-4099 buvo areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė – Mercedes Benz 818, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-10-07 antstolis priėmė nurodymą Nr. S-16-110-17905 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kurį skundžia pareiškėjas, bei paskaičiavo vykdymo išlaidas.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00261 esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad vykdomasis dokumentas (nutarimas Nr. 61N-2359994-13) buvo priimtas 2013-02-25, o pateiktas antstoliui vykdyti – 2013-04-24, taigi trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, nepraleistas.

Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, duomenis VSDFV apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas apie jam skiriamas socialines išmokas, o 2013 m. birželio 12 d. areštavo skolininkui priklausančią transporto priemonę. Tačiau po turto arešto surašymo (2013-06-12) iki 2016 m. spalio 7 d. antstolis šioje vykdomojoje byloje neatliko jokių veiksmų. Antstolis savo 2016-10-26 patvarkyme nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių jis visą šį laikotarpį nevykdė išieškojimo, o suvaržęs skolininko teises į jo turtą, nesiėmė jokių priemonių realizuoti šį turtą. Antstolio nurodytos aplinkybės, kad nepraleidus dvejų metų termino buvo atlikti vykdymo veiksmai, neatitinka tikrovės, todėl darytina išvada, kad antstolis be teisinio pagrindo daugiau negu trejus metus nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, todėl nuo 2015 m. birželio 13 d. jis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu.

Nors skolininko neveikimas, jo nebendradarbiavimas su antstoliu teismų praktikoje prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo ir siekimu išvengti baudos mokėjimo, tačiau konkrečiu atveju baudos išieškojimas užsitęsė dėl išieškojimą vykdančio antstolio neveikimo. Antstolis nevykdė įstatymo nustatytos pareigos imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t. y. daugiau kaip trejus metus jis nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, toks ilgas neveikimas negali būti pateisinamas, todėl antstolis yra įpareigotinas nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti visas vykdymo priemones, kurių antstolis šioje byloje ėmėsi. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomąją bylą CPK 630 str. nustatyta tvarka gali nutraukti ne teismas, o antstolis, šiuo atveju skundas yra tenkintinas iš dalies, įpareigojant antstolį atlikti įstatyme nustatytus procesinius veiksmus. 2016-10-07 antstolio nurodymo panaikinimo klausimas atskirai taip pat nėra spręstinas, nes įpareigojus antstolį nutraukti vykdomąją bylą, jis turi pareigą panaikinti visas vykdymo priemones (tarp jų ir 2016-10-07 nurodymą bei lėšų grąžinimą), kurių šioje byloje ėmėsi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. D. skundą patenkinti iš dalies, įpareigoti antstolį A. Š. CPK nustatyta tvarka nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0110/13/00261 pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui ir panaikinti visas vykdymo priemones, kurių antstolis šioje byloje ėmėsi.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.