Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-18 · Administracinė byla Nr. I-4525-281/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
I-4525-281/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03693-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Informatikos
Advokatai
Povilas Eigminas
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4525-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03693-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjai A. P. ir jos atstovui advokatui Povilui Eigminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. P. 2014-08-04 teismui padavė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM (toliau – ir Departamentas, IRD) direktoriaus 2014-06- 25 įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ Nr. 6TE-66 (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-11).

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su ginčijamu Įsakymu jai paskirta tarnybine nuobauda – pastaba. Paaiškino, kad ji, eidama Departamento direktoriaus pavaduotojos pareigas, Departamento direktoriaus 2011-05-09 įsakymu buvo paskirta Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos (toliau – ir Pirkimo komisija) pirmininke. Pirkimo komisija buvo sudaryta vadovaujantis Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105 „Dėl pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo patvirtinimo ir pirkimų, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus" (toliau - ir Aprašas), 13 punktu ir juo Pirkimo komisijai pavesta organizuoti ir atlikti Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų nuomos ir susijusių paslaugų pirkimą (toliau – ir Pirkimas) pagal nustatytą pirkimo užduotį bei pirkimo iniciatoriaus parengtą techninę specifikaciją. Pirkimo komisija patvirtino „Uždarojo konkurso Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo sąlygas“ (toliau - Pirkimo sąlygos), kuriose numatė, kad Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos teikėjas gali parinkti kitas vietas, nei nurodyta priedėlyje, todėl „Uždarojo konkurso vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo“ (toliau - Konkursas) dalyviams Departamentas perdavė informaciją apie Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo ryšio įrangos techninius parametrus, vidaus reikalų įstaigų naudojamus radijo dažnius, kuriai LR vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.l-1RN-5(RN) patvirtinto detaliojo paslapčių sąrašo 100 ir 101 punktais suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“. Pareiškėja teigia, kad ji, eidama Pirkimo komisijos pirmininkės pareigas, nepadarė ginčijamame Įsakyme nurodytų pažeidimų, t. y. pritardama Pirkimo komisijos 2011-06-27 dienos sprendimui prašyti patikslinti pasiūlymą, kad jis atitiktų pirkimo sąlygas, nepažeidė Pirkimo sąlygų 9.2.3 ir 9.2.6 p. ir Aprašo 40 p. reikalavimų, taip pat pritardama Pirkimo komisijos 2011-06-30 dienos sprendimui pripažinti, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus, nepažeidė Aprašo 40 p. reikalavimų. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju nėra nustatyta tariamo tarnybinio nusižengimo sudėtis ir tokį teiginį motyvuoja tuo, kad iš Departamento komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti 2014-06-06 parengtos "Išvados dėl A. P. tarnybinio nusižengimo Nr. 21" (toliau – ir Išvada), kuria remiantis priimtas Įsakymas, turinio (teiginys "...A. P., kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pažeidė...) negalima nustatyti, ar pareiškėjai nuobauda skiriama už Pirkimo komisijos pirmininkės pareigų netinkamą vykdymą ar už šios komisijos narės pareigų netinkamą vykdymą, o iš Išvados teiginio "pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimui..." neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė veika, kuri apibrėžta sąvoka „pritardama" ir kuo ji pasireiškė, todėl Išvadoje nėra nurodyta nusižengimo objektyvioji pusė. Išvadoje nėra nurodyta pareiškėjos kaltė, nepasisakyta, kokia forma (tyčia, neatsargumu) ji pasireiškė, todėl Išvadoje nėra nurodyta nusižengimo subjektyvioji pusė. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-06-30 sutartis Nr. (6-5)8RN/32-ST-l(RN) (toliau – ir Sutartis) sudaryta pareiškėjos vadovaujamai Pirkimo komisijai įvykdžius pirkimo procedūras, galioja iki šiol ir 2014-06-30 buvo pratęsta, t. y. jau skyrus pareiškėjai nuobaudą, kas, pareiškėjos manymu, leidžia teigti, jog minėta sutartis sudaryta teisėtai. Dėl tariamai netinkamo pareigų atlikimo pareiškėja paaiškino, kad Sutarties sudarymo aplinkybės (sąlygos ir tarnybos paslaptį sudaranti informacija) yra analogiškos iki jos sudarymo galiojusių dviejų sutarčių (2009 m. vasario 27 d. Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių eksploatacijos paslaugų pirkimo sutartis Nr. 6(9)-8RN-26(RN)/RN2009/01, sudaryta su UAB „Inta“, ir 2011 m. balandžio 1 d. Paslaugos teikimo sutartis Nr. LTP-8/(6-5)8RN-2(RN), sudaryta su TEO LT, AB) sudarymo aplinkybėms. Valstybės kontrolė, 2011 m. atlikusi analogiškos sutarties su UAB "Inta" auditą, kuriai baigiant galioti (2011-07-01) buvo skelbiamas naujas pirkimas ir sudaryta Sutartis, nekvestionavo šios sutarties įslaptinimo tikslingumo, todėl Departamentas pagrįstai tikėjosi, kad įslaptintas pirkimas vykdytas teisėtai ir naują to paties objekto pirkimą vykdė pagal Aprašą. Be to, dėl iškilusios grėsmės nacionaliniam saugumui, pirkimas turėjo būti įvykdytas ir Sutartis sudaryta per nustatytą maksimaliai trumpą terminą. IRD pagristai įslaptino pirkimą „Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas" (toliau –ir Pirkimas) konstatavęs, kad jam vykdyti būtina perduoti potencialiems tiekėjams detalius duomenis apie įrangos techninius parametrus ir naudojamus radijo dažnius. Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygas, perkamas paslaugas galėjo teikti daugelis elektroninių ryšių tinklų operatorių ir Pirkimo sąlygas atitiko mažiausiai trys tiekėjai, todėl IRD sudarė galimybę konkuruoti visiems galimiems tiekėjams. Pareiškėja paaiškino, kad Pirkimo komisijos veiksmai 2011-06-27 posėdžio metu prašant tiekėjo paaiškinti finansinio pasiūlymo pabaigoje pastabą Nr. 1 su nuoroda į žvaigždute pažymėtus objektus ir ištaisyti technines klaidas, buvo teisėti, nepažeidė kitų tiekėjų teisėtų interesų, o ištaisius finansinio pasiūlymo technines klaidas, pasiūlymo esmė nebuvo pakeista. Pirkimo komisijos veiksmai 2011-06-30 posėdyje pritariant Pirkimo komisijos nutarimui pripažinti, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus, taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota tarnybinių ginčų nagrinėjimo praktika ir pažymi, kad nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, tai yra, pareiškėja. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Pareiškėja nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė nepagrįstos Išvados surašymu ir jos pagrindu priimtu neteisėtu Įsakymu, ji patyrė neturtinę žalą. Patirta neturtinė žala pasireiškė dėl neteisėtos ir nepagrįstos nuobaudos paskyrimo patirtu ženkliu pareiškėjos reputacijos pablogėjimu ir stipriais emociniais išgyvenimais (stresu, pažeminimo jausmu, apmaudu dėl nuobaudos sukeltų padarinių). Pažymi, kad nepagrįstos nuobaudos paskyrimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos, kaip vadovės, reputacijos pablogėjimu, nes nuobauda paskirta būtent dėl tariamai netinkamų pareiškėjos veiksmų, atliktų vadovaujant Pirkimų komisijai. Vertinant žalos dydį yra reikšminga tai, kad pareiškėja buvo teigiamai vertinama ir skatinama jos ilgalaikės tarnybinės veiklos metu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 71-81).

Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Išvadoje pareiškėjos kaltė dėl tarnybinio nusižengimo padarymo grindžiama konkrečiais faktais, pateiktas teisinis pareiškėjos veikos įvertinimas, nurodyta kaltės forma. Pirkimo komisijos pirmininkas yra šios komisijos narys, turintis visas Pirkimo komisijos nario teises ir pareigas bei turintis papildomų teisių ir pareigų. Išvadoje aprašomas veikas, kuriomis buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, padarė Pirkimo komisijos nariai, atlikdami savo, kaip Pirkimo komisijos, narių pareigas. Išvadoje pareiškėja įvardijama, kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), siekiant tiksliai nurodyti jos užimamas pareigas Pirkimo komisijoje. Kadangi daugumoje Pirkimo komisijos protokolų, Pirkimo komisijos narių nuomonė nėra įtvirtinta atviru vardiniu balsavimu, kaip to reikalauja Pirkimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 5V-35 „Dėl Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos sudarymo, įgaliojimų jai suteikimo ir jos darbo reglamento patvirtinimo" (toliau – ir Reglamentas) 16 punktas, o nuomonės išreiškimas įvardijamas veiksmu „pritarė", atsižvelgiant į žodžio „pritarti" semantinę bei kontekstinę reikšmę pirkime, pritarimas šiuo atveju prilyginamas balsavimui už vieno ar kito sprendimo priėmimą. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Išvadoje nenurodyta jos kaltės forma, kadangi įvertinus A. P. pareigybės aprašymą, teisės aktų reikalavimus Pirkimo komisijos nariams bei pareiškėjos paaiškinimus, Išvadoje nurodyta kaltės forma yra aplaidumas. Pažymi, kad Įsakyme nurodyti teisės aktų pažeidimai, nulėmę Sutarties sudarymą su konkrečiu tiekėju, buvo patvirtinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2447-281/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-1111/2014. Todėl neteisėti veiksmai, kurių priešingumas teisei jau buvo įrodytas, nesukuria Sutarties teisėtumo prezumpcijos, o jos pratęsimo faktas savaime taip pat nepatvirtina Sutarties teisėtumo fakto. Pažymi, kad Departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos dokumentus nenustatė kad, SMRRS nepertraukiamos veiklos užtikrinimo sutrikimas būtų priskirtas grėsmėms nacionaliniam saugumui. Pirkimus, susijusius su valstybės ar tarnybos paslaptimi reglamentuojantis Aprašas nenumato, kad jo reikalavimai šiems pirkimams yra netaikomi ar taikomi nepilna apimtimi, todėl Aprašo reikalavimų nesilaikymas negali būti pateisinamas skubotumu ar kitomis abejotinomis aplinkybėmis. Departamentas mano, kad rengiant pirkimo sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl teisės aktų, kuriais vadovaujantis turi būti atliekamos pirkimo procedūros ir pažymi, kad Valstybės kontrolės 2011 m. birželio 1 d. ataskaitoje, kurioje buvo nagrinėjama Departamento sutartis su UAB „Inta“, nebuvo tikrinamos pirkimo procedūros (taip pat ir pirkimo įslaptinimo tikslingumas). Departamentas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Pirkimas įslaptintas pagrįstai ir tokį nesutikimą motyvuoja LVAT 2014-04-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A- 556-1111/2014, kuria konstatuota, kad Departamentas iš konkretaus tiekėjo įsigijo ryšio sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, todėl nepagrįstai taikė VPĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nevykdė viešojo pirkimo procedūrų. Pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, todėl viešojo administravimo subjektas privalo vykdyti teismo sprendimą nekvestionuodamas jo teisėtumo ar pagrįstumo, o pareiškėjos teiginys dėl pirkimo įslaptinimo pagrįstumo prieštarauja įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pareiškėjos pritarimo Pirkimo komisijos sprendimui prašyti tiekėjo paaiškinti pasiūlymo dalies „finansinis pasiūlymas“ pabaigoje pastabą Nr. 1 su nuoroda į žvaigždute pažymėtus objektus ir ištaisyti technines klaidas, įrašant įkainį prie šių objektų 0 litų, prieštaravimas teisės aktų reikalavimams buvo nustatytas teismo patvirtintame Valstybės kontrolės 2012-09-05 sprendime Nr. SP-16. 2011 m. birželio 7 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. S-48-V, pasirašytos tarp VĮ „Infostruktūra" ir UAB „TeleTower“ turinys patvirtina, kad pasirašius pagrindinę sutartį kiekvienas partneris atsako už savo pasiūlymo dalies tinkamą vykdymą, o pirkimo sąlyga, numatančia galimybę perkelti ryšio sistemos bazinę įrangą į kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas vietas, sudaryta prielaida įslaptinti pirkimą. Todėl UAB „TeleTower“ buvo būtina žinoti šiuos detalius suvestinius duomenis, kuriems suteikta slaptumo žyma ir vadovaujantis Pirkimo sąlygų 3.7.9 punktu ši įmonė privalėjo pateikti darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sąrašą, tačiau tai nebuvo padaryta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl Pirkimo komisija, pripažinusi Pasiūlymą atitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimus, pažeidė Aprašo 40 p. Tarnybinio tyrimo komisija, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (7.7)3- 64849 nurodyta informacija, kad 2011 m. birželio 27 dienai UAB „TeleTower“ buvo įsiskolinusi VSDF biudžetui 0,64 Lt delspinigių, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „TeleTower“ buvo skolingas VSDF biudžetui pasiūlymo pateikimo dieną, todėl neatitiko Pirkimo sąlygose numatyto kvalifikacinio reikalavimo. Todėl Pirkimo komisija, neatmetusi pasiūlymo, kurį pateikė kvalifikacinių reikalavimų neatitinkantis Tiekėjas, pažeidė Aprašo 40 p.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. P. Departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 5V-35 „Dėl Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos sudarymo, įgaliojimų jai suteikimo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ (su 2011-05-31 dienos įsakymo Nr. 5V-43 pakeitimais) buvo paskirta eiti Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisijos pirmininkės pareigas (b. l. 13-29). Minėtu įsakymu, vadovaujantis „Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105 „Dėl pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo patvirtinimo ir pirkimų, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus", 13 punktu, buvo sudaryta Vidaus reikalų radijo ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietos nuomos ir susijusių paslaugų pirkimo komisija ir jai pavesta organizuoti ir atlikti Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų nuomos ir susijusių paslaugų pirkimą pagal nustatytą pirkimo užduotį bei pirkimo iniciatoriaus parengtą techninę specifikaciją. Pirkimo komisija patvirtino „Uždarojo konkurso Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo sąlygas“, kuriose numatė, kad Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos teikėjas gali parinkti kitas vietas, nei nurodyta priedėlyje ir „Uždarojo konkurso vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų komponentų vietų ir ryšio linijų nuomos pirkimo“ dalyviams Departamentas perdavė informaciją apie Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo ryšio įrangos techninius parametrus, vidaus reikalų įstaigų naudojamus radijo dažnius, kuriems, vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.l-1RN-5(RN) patvirtinto detaliojo paslapčių sąrašo 100 ir 101 punktais, suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo, ISS“. Departamentas, vykdydamas Pirkimą, 2011 m. birželio 30 d. sudarė įslaptintą sutartį su tiekėjų grupe dėl Ryšio sistemos ir Telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusių paslaugų už 14 290 tūkst. Lt.

Valstybės kontrolė, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, įvertino informacinės sistemos, į kurios sudėtį įtraukta skaitmeninė mobiliojo radijo ryšio sistema (SMRRS), ir viešinimo paslaugų viešąjį pirkimą, sutarčių sudarymą ir jų vykdymą, ir nustatytus teisės aktų pažeidimus nurodė 2012-07-19 ataskaitoje Nr. FA-P-40-3-51 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, administracinės bylos Nr. I-2447-281/2013 medžiaga). Ataskaitos dalyje, kuri yra susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču, konstatuota, kad Vidaus reikalų ministerija be įstatymų galios turinčių teisės aktų pagrindo perdavė Telekomunikacinio tinklo administravimo funkcijas VĮ „Infostruktūra“, kas leido įmonei sudaryti tinklo, kurį faktiškai valdė ministerija ir administravo IRD, priežiūros paslaugų sutartis su konkrečiais tiekėjais neatliekant viešojo pirkimo procedūrų. IRD iš konkretaus tiekėjo VĮ „Infostruktūra“ įsigijo Skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos priežiūros paslaugų, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, taip apribojo galimybę uždarame konkurse dalyvauti daugiau tiekėjų, be to, nepagrįstai taikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., nevykdė viešojo pirkimo procedūrų, o paslaugas pirko vadovaudamasis tuo metu galiojusiu Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašu. Be to, IRD nesilaikė šio aprašo reikalavimų, nes patvirtino pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui VĮ „Infostruktūra“, taip neužtikrino galimybės tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, neatmetė VĮ „Infostruktūra“ pateikto pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo, paprašė jį patikslinti taip, kad pasiūlymas atitiktų nustatytas sąlygas, ir su ja sudarė paslaugų teikimo sutartį.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, 2012-09-05 priėmė sprendimą „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje" (toliau – ir Sprendimas) Nr. SP-16, kuriuo konstatavo, kad Valstybės kontrolė, išnagrinėjusi Vidaus reikalų ministerijoje atlikto valstybinio audito ataskaitą, nustatė, jog yra pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, ir vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1, 3, 7 punktais ir 20 straipsniu, nusprendė: 1) nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui sprendimo dėstomojoje dalyje išdėstytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; 3) nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 70 kalendorinių dienų sprendimo įvykdymo terminą ir 5 kalendorinių dienų informacijos apie sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymą pateikimo Valstybės kontrolei terminą, skaičiuojant nuo jo įvykdymo dienos (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, administracinės bylos Nr. I-2447-281/2013 medžiaga). Sprendimo dalyje, kuri yra susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču, nustatyta, kad yra pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nes: 1.1. Departamentas iš konkretaus tiekėjo įsigijo ryšio sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintą informaciją, kuri nebūtina paslaugoms teikti, dėl to nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. ir nevykdė viešojo pirkimo procedūrų. Departamentas nesilaikė Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos aprašo 7 ir 40 p., nes patvirtino pirkimo sąlygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, ir sudarė su juo paslaugų teikimo sutartį.

Vidaus reikalų ministras, nesutikdamas su Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-09-05 sprendimu Nr. SP-16, 2012-09-27 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti šio sprendimo 1 ir 2 p. tiek, kiek jie susiję su 1.1, 1.2, 1.3 p. konstatuotais pažeidimais. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2447-281/2013 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo, 2013-11-25 priėmė sprendimą, kuriuo bylos dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-09-05 sprendimo Nr. SP-16 1 p., nutraukė, o kitoje dalyje pareiškėjo Vidaus reikalų ministro skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad Valstybės kontrolės išvada dėl ginčijamo sprendimo 1.1, 1.2, 1.3 p. nustatytų pažeidimų ir ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo sprendimo 1.1 punkte nurodyto pažeidimo, nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog IRD 2011 m. vykdė pirkimą „Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktūros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas“. Pirkimas įslaptintas, konstatavus, jog jam vykdyti būtina perduoti potencialiems tiekėjams detalius suvestinius duomenis apie Vidaus reikalų radijo ryšio ir duomenų perdavimo tinklų įrangos techninius parametrus ir naudojamus radijo dažnius (kanalus). Atsakovas nekelia ginčo dėl to, ar įslaptinta informacija perduota tinkamai. Atsakovo teigimu, numačius galimybę pasiūlyti kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas nuomos vietas, sudaryta prielaida perduoti tiekėjui sutarčiai vykdyti nebūtiną įslaptintą informaciją. Nustatyta, kad vienintelis pasiūlymą pateikęs tiekėjas VĮ „Infostruktūra“ nurodė žemės sklypų ir pastatų bei kitų inžinerinių statinių plotų, ant kurių sumontuota ryšio sistemos įranga, nuomos vietas, kurios buvo numatytos techninėje specifikacijoje, nes iki pirkimo pradžios jau buvo sudaręs sutartis su vietų nuomotojais, kuriems buvo žinomi nuomojamos įrangos techniniai duomenys. Teismas sutiko su atsakovu, jog tokiu būdu sąlyga dėl kitų techninėje specifikacijoje nenumatytų nuomos vietų faktiškai nebuvo ir negalėjo būti įgyvendinta, tačiau tai sudarė prielaidą įslaptinti informaciją, dėl ko viešajam pirkimui vykdyti taikytas VPĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas. Kaip minėta, nustačius tokią sąlygą, informacija, atsakovo teigimu, įslaptinta pagrįstai, tačiau šiuo atveju kvestionuojamas minėtos sąlygos nustatymo tikslingumas. Teismas negali vertinti aplinkybių, susijusių su kitomis pirkimo sutartimis sudarymu ir vykdymu, nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas. Pareiškėjo argumentai dėl to, kad žemės sklypų nuomos sutartys buvo sudarytos vėliau, nei pasirašyta pirkimo sutartis, nepagrįsti, kadangi ginčytina pirkimo sąlyga šiuo atveju yra dėl teisės nuomotis siūlomas vietas, ne žemės sklypus, o VĮ „Infostruktūra“ iš anksto patvirtino turinti šią teisę. Darytina išvada, kad net ir kviečiant pasiūlymus teikti kitus tiekėjus, pirkimo sąlygas atitiktų vienintelė VĮ „Infostruktūra“. Tokiu būdu patvirtintos pirkimo sąlygos apribojo galimybes tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, pažeidžiant Aprašo 7 punkto nuostatas. Nustatyta, kad konkursą laimėjusios tiekėjų grupės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ji nepateikė subrangovų darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo, pasiūlyme buvo nurodyta daugiau nuomos objektų, negu prašoma pirkimo sąlygose, nepateikta dokumentų, patvirtinančių, jog partneris pagal jungtinės veiklos sutartį yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Pirkimo komisija paprašė patikslinti šį pasiūlymą, kaip skunde nurodo pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato perkančiosios organizacijos teisę ir pareigą paprašyti dalyvius paaiškinti pasiūlymus ar pašalinti aritmetines klaidas. Nagrinėjamu atveju VPĮ nuostatos apskritai neturėjo būti taikomos, kadangi pirkimas vykdytas pagal Aprašo nuostatas. Be to, VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad negalima keisti kainą arba daryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Tiekėjui patikslinus pasiūlymą tokiu būdu, jog dalis nuomos objektų, nurodytų pasiūlyme, nebuvo įtraukta į pirkimo sąlygas, nuomos kainą nurodant 0 Lt, buvo pakeista pasiūlymo vertė ir sumažintas objektų skaičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Departamento apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 22 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1111/2014, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą ir Departamento apeliacinį skundą atmetė.

Departamento direktorius 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 5V-29 „Dėl teisės pažeidimus padariusių asmenų nustatymo komisijos sudarymo" sudarė teisės pažeidimus padariusių asmenų nustatymo komisiją (toliau – ir Asmenų nustatymo komisija), kuriai pavedė iki 2014 m. balandžio 29 d. išanalizuoti Sprendimo 1.1 p. nurodytus teisės aktų pažeidimus ir nustatyti valstybės tarnautojus ar darbuotojus, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti šiame punkte nurodyti pažeidimai (b. l. 13-29). Asmenų nustatymo komisija 2014 m. balandžio 25 d. vienbalsiai nutarė patvirtinti asmenų sąrašą, kurie galimai padarė Sprendimo 1.1 p. nurodytus teisės aktų pažeidimus, šiame sąraše tarp tarnybinėn atsakomybėn trauktinų asmenų taip pat buvo nurodyta ir Departamento direktoriaus pavaduotoja A. P. (b. l.13-29). Departamento direktorius 2014 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 5V-32 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ sudarė komisiją tarnybiniams nusižengimams tirti (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisija), kuriai pavedė teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimus dėl valstybės tarnautojų galimai padarytų teisės aktų pažeidimų (b. l. 131-132).

Departamento komisija tarnybiniam nusižengimui tirti 2014-06-06 parengė "Išvadą dėl A. P. tarnybinio nusižengimo Nr. 21", kuria konstatavo, kad: 1) pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimui (2011-06-27 posėdžio protokolas Nr. 10) prašyti patikslinti pasiūlymą, kad jis atitiktų Pirkimo sąlygas, A. P., kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pažeidė pirkimo sąlygų 9.2.3 ir 9.2.6 p. bei Aprašo 40 p. reikalavimus; 2) pritardama Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 30 d. sprendimui (2011 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. 11) pripažinti, kad Tiekėjo Pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus, A. P., kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pažeidė Aprašo 40 p. reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais padarė tarnybinius nusižengimus, už kurių padarymą pasiūlyta skirti papeikimą (b. l. 13-29).

Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsniu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) 14 punktu ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2014-06-25 priėmė įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ Nr. 6TE-66, kuriuo A. P. už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., Aprašo 40 p. pažeidimus, padarytus 2011 m. birželio 27 d. ir 2011 m. birželio 30 d., skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 12).

Byloje kilęs ginčas dėl Departamento direktoriaus 2014-06-25 įsakymo Nr. 6TE-66 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja 1999 m. liepos 8 d. Valstybės tarnybos įstatymas Nr. VIII-1316.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, o pagal VTĮ 2 str. 12 d., tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pagal VTĮ 29 str. 2 ir 3 d., atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją, gali būti paskirta viena iš išvardytų tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų. VTĮ (2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o (...) atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (...) - ne vėliau kaip per du mėnesius nuo (...) tarnybinio patikrinimo užbaigimo dienos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens. (...) Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės), 14.1 p. nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą gali priimti sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą. Šių taisyklių 3 punktas nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime aprobuotu Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu, toliau – ir Apibendrinimo I dalis), prieš skiriant valstybės tarnautojui nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, o būtent – turi būti nustatyta kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena bei nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja VTĮ 30 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ patvirtinta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka (nuo 2004-12-24 – Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės) (toliau – ir Taisyklės). VTĮ 30 straipsnio bei Taisyklių nuostatų analizė duoda pagrindą daryti išvadą, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien tik formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veikos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje (Apibendrinimo I dalis, LVAT 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant konkretų VTĮ straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą (Apibendrinimo I dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. pasitarime patvirtintame „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinime (II dalis)“ (toliau – ir Apibendrinimo II dalis) pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146- 1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520- 2635/2012). Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (žr., pvz., 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Jeigu motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Taigi, sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Išvados ginčijamoje dalyje (t. y. toje dalyje, kurios pagrindu pareiškėjai Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda) nustatyta, kad: 1) pareiškėja, kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), pritardama Pirkimo komisijos 2011-06-27 dienos sprendimui (2011-06-27 posėdžio protokolas Nr. 10): „7. Prašyti Tiekėjo paaiškinti pasiūlymo dalies „Finansinis pasiūlymas" pabaigoje pateiktą pastabą Nr. 1 su nuoroda į žvaigždute pažymėtus objektus ir ištaisyti technines klaidas, įrašant įkainį prie šių objektų 0 litų" padarė Sprendimo 1.1. punkte nurodytą pažeidimą, nes pritarė Pirkimo komisijos prašymui pasiūlymą patikslinti taip, kad pasiūlymas atitiktų nustatytas sąlygas ir tokiu būdu pažeidė Pirkimo sąlygų 9.2.3. punktą: „<...> Pirkimo komisija gali prašyti, kad Tiekėjas paaiškintų savo pasiūlymą, jei tai nepakeistų pasiūlymo esmės ir pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas netaptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus" ir Pirkimo sąlygų 9.2.6. punktą: „ar pasiūlyme nurodyta bendra kaina atitinka jos sudėtinių dalių sumą; jei Pirkimo komisija pasiūlymų vertinimo metu ras pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, komisija paprašys Tiekėjo perjos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos; taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, Tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis" ir Aprašo 40 punkto reikalavimus. Išvadoje pažymėta, kad Tiekėjo pasiūlyme buvo nurodyta daugiau ryšių linijų nuomos objektų, nei buvo nurodyta Pirkimo sąlygose. Pirkimo komisija paprašė patikslinti finansinį pasiūlymą ir neįtraukti šių objektų į Pirkimo sąlygas, bet nuomos kainą nurodyti 0 Lt. Ištaisant finansinį pasiūlymą buvo pakeista (sumažinta) pasiūlymo vertė (pakeista vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbta kaina) ir sumažintas nuomos objektų skaičius; 2) pareiškėja, kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), 2011 m. birželio 30 d. Pirkimo komisijos posėdyje (Pirkimo komisijos 2011 m. birželio 30 d. posėdžio protokolas Nr. 11) pritardama Pirkimo komisijos sprendimui „1. Pripažinti, kad Tiekėjo Pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygose nustatytus bendruosius ir kvalifikacijos reikalavimus" padarė Sprendimo 1.1. punkte nurodytą pažeidimą, nes konkursą laimėjusios tiekėjų grupės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, nes ji nepateikė subrangovų darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašo; Tiekėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad partneris pagal jungtinės veiklos sutartį yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu, o Pirkimo komisijai paprašius patikslinti atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams, pateikė VĮ Registro centro 2011-06-28 pažymą Nr. 25307, kurioje nurodyta, kad partneris skolingas VSDF biudžetui, todėl tiekėjo partneris neatitiko Pirkimo sąlygose numatyto kvalifikacinio reikalavimo - būti įvykdžius įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, ir tokiais veiksmais pažeidė Aprašo 40 p. reikalavimus. Išvadoje pažymėta, kad 2011 m. birželio 7 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. S-48-V, pasirašytos tarp VĮ „Infostruktūra" ir UAB „TeleTower", ir jos priedų turinys patvirtina, kad UAB „TeleTower" buvo būtina žinoti detalius suvestinius duomenis, kuriems yra suteikta slaptumo žyma, todėl UAB „TeleTower" privalėjo pateikti darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sąrašą, tačiau ji tokių veiksmų neatliko, todėl Teikėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų. Be to, Pirkimo sąlygų 6.1 punkte buvo numatytas galutinis pasiūlymų pateikimo terminas - iki 2011 m. birželio 23 d. 10 val. 00 min. Pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas Pirkimo komisijos sprendimu iki 2011 m. birželio 27 d. 10 val. 00 min., o Pirkimo sąlygų 2.1.3 punkte buvo nurodyta, kad tiekėjas (subrangovas) turi būti įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu, o tai įrodantys dokumentai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo ar atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas (originalas) apie įsiskolinimų nebuvimą (išskyrus mokesčius, kurių mokėjimo terminas yra atidėtas ir už kuriuos nepriskaičiuotos baudos ir delspinigiai). Pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki pasiūlymų pateikimo. Pirkimų sąlygų 2.2 punktas nustatė, kad kvalifikacijos reikalavimai, išvardinti konkurso sąlygų 2.1.1-2.1.6 punktuose, yra privalomi kiekvienam Tiekėjui (subrangovui), jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančių Tiekėjų grupės nariui. Pagal Pirkimų sąlygų 2.3 punktą, vietoj lentelės 2.1.3-2.1.6 punktuose nurodytų dokumentų, išskyrus konkurso sąlygų 3 priede pateiktą deklaraciją (sąžiningumo deklaraciją), gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją, įrodantį atitinkamų kvalifikacijos reikalavimų tenkinimą. Šis dokumentas privalo būti išduotas ne anksčiau kaip 2011-06-01. Pirkimo komisijai 2011 m. birželio 27 d. buvo pateiktas jungtinis VĮ „Infostruktūra" ir UAB „TeleTower“ pasiūlymas, kuriame nebuvo duomenų apie UAB „TeleTower“ įsiskolinimą VSDF. Pirkimo komisija nusprendė kreiptis į pasiūlymą pateikusius tiekėjus prašydama patikslinti UAB „Teletower“ atitikimą pirkimo sąlygų 2.1.3 - 2.1.6 nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams. 2011 m. birželio 29 d. VĮ „Infostruktūra" raštu Nr. 32-SDI-387-(D) pateikė Valstybės įmonės registrų centro Vilniaus filialo pažymą, išduotą 2011 m. birželio 28 d., kurioje nurodyta, kad UAB „TeleTower" yra skolingas Valstybiniam socialinio draudimo biudžetui (duomenų suformavimo data 2011 m. birželio 23 d.). 2011 m. birželio 30 d. VĮ „Infostruktūra" raštu Nr. 32-SDI-388-(D) dar kartą pateikė duomenis apie UAB „TeleTower“ socialinio draudimo įmokų mokėjimą: VSDF informaciją apie tai, kad UAB „Teletower" yra atsiskaitęs su VSDF biudžetu 2011 m. birželio 30 d. Tarnybinio tyrimo komisijai nagrinėjant UAB „TeleTower" atsiskaitymą su VSDF biudžetu, iškilo klausimas dėl UAB „TeleTower“ įsiskolinimo nebuvimo/buvimo 2011 m. birželio 27 d., t. y. pasiūlymo pateikimo dienai, todėl ji 2014 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (6-l)9R-826 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydama pateikti duomenis apie UAB „TeleTower“ atsiskaitymą su VSDF biudžetu 2011 m. birželio 27 dienai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014 m. gegužės 23 d. rašte Nr. (7.7)3-64849 nurodė, kad 2011 m. birželio 27 dienai UAB „TeleTower“ buvo įsiskolinusi VSDF biudžetui 0,64 Lt delspinigių. Atsižvelgdama į tai Tarnybinio tyrimo komisija padarė išvadą, kad UAB „TeleTower“ buvo skolinga VSDF biudžetui pasiūlymo pateikimo dieną, todėl neatitiko Pirkimo sąlygose numatyto kvalifikacinio reikalavimo būti įvykdžius įsipareigojimus, susijusius su socialinio draudimo įmokų mokėjimu (b. l. 13-29). Išvadoje pažymėta, kad nevykdydama Apraše numatytų reikalavimų, A. P. nevykdė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos ir tokiu būdu padarė tarnybinius nusižengimus, užtraukiančius tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio tyrimo komisija, įvertinusi A. P. paaiškinimą ir tarnybinio tyrimo metu nustatytus faktus, padarė išvadą, kad A. P. aplaidžiai vykdė Pirkimo komisijos pirmininkės (narės) pareigas, nes galėjo ir privalėjo suvokti savo veiksmų priešingumą teisei ir tokiu būdu pažeidė Aprašo 40 p. reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju Įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir Aprašo 40 p. reikalavimų pažeidimus, padarytus Pirkimo komisijos posėdžiuose 2011 m. birželio 27 d. (pirmas atvejis) ir 2011 m. birželio 30 d. (antras atvejis) (b. l. 12). VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato valstybės tarnautojams pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pirkimo vykdymo metu Aprašo 40 punkte (LRV 2005 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1105 redakcija, galiojusi nuo 2011-05-22 iki 2011-11-22) buvo numatyta, kad perkant uždarojo konkurso būdu, vertinami tik tie pasiūlymai, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus. Komisija turi teisę prašyti tiekėjų paaiškinti, patikslinti savo pasiūlymus. Jeigu vertinama daugiau negu vienas pasiūlymas, komisija sudaro pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kuriuos pateikę tiekėjai atitiko jiems keltus kvalifikacinius ir patikimumo reikalavimus, eilę. Eilė sudaroma kainų didėjimo arba pasiūlymų naudingumo mažėjimo tvarka. Pirmuoju įrašomas pasiūlymas, kuris, vertinant pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, yra geriausias ir kurį pateikusiam tiekėjui turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį. Su tiekėju, kuriam turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį, komisija gali derėtis dėl pasiūlyme nurodytos kainos sumažinimo.

Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta remiantis Sprendimu (konkrečiai – Sprendimo 1.1 punktu, kuriame nustatyti Departamento vykdyto Pirkimo metu padaryti teisės aktų, tarp jų - ir Aprašo 40 p. - reikalavimų pažeidimai). Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1111/2014), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis, faktai, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu minėtoje administracinėje byloje, šioje byloje nebus iš naujo įrodinėjami. Nagrinėjamu atveju bus tiriama, ar Departamentas teisėtai ir pagrįstai už Sprendime nurodytų Pirkimo vykdymo metu padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimą tarnybinėn atsakomybėn patraukė pareiškėją.

Minėta, kad Departamento direktorius, vadovaudamasis Aprašo 13 p., 2011-05-09 įsakymu Nr. 5V-35 sudarė Pirkimo komisiją ir šios komisijos pirmininke paskyrė pareiškėją. Aprašo 14 punktas nustato, kad Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 fizinių asmenų; Komisijos pirmininku ir nariais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kurios slaptumo žyma yra ne žemesnė už pirkimo metu naudojamos ar sukuriamos informacijos slaptumo žymą; skiriant komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų išsimokslinimą ir patirtį organizuoti bei vykdyti pirkimus; prieš pradėdami dirbti komisijoje, komisijos nariai privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą (Aprašo 14 p.). Komisijos darbo forma yra posėdžiai. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių. Posėdžiuose, kuriuose priimamas sprendimas dėl pirkimo būdo pasirinkimo, sudaroma tiekėjų pasiūlymų eilė ir nustatomas tiekėjas, kuriam turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį, turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių (Aprašo 15 p.). Komisijos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvavusių jos narių balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu (Aprašo 16 p.).

Pirkimo komisijos darbo reglamento 3 punkte nustatyta, kad ji veikia vadovaudamasi Aprašu, šiuo reglamentu, Departamento direktoriaus rašytinėmis užduotimis bei nurodymais, remdamasi teisėtumo, demokratijos ir kolegialumo principais.

Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 5 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas bendrojoje veiklos srityje - įstaigos veiklos valdymas pagal kuruojamus administracijos padalinius, o 7.3. punktas numato, kad einantis šias pareigas valstybės tarnautojas turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų teisinę apsaugą, valstybės informacinių išteklių valdymą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą, biudžetinių įstaigų veiklą (b. l. 13-29).

Aukščiau paminėtų teisės aktų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis valstybės tarnautojas turi išmanyti tam tikras sritis (asmens duomenų teisinę apsaugą, valstybės informacinių išteklių valdymą ir pan.) reglamentuojančius teisės aktus, o Pirkimo komisijos nariais gali būti tik tie asmenys, kurie išmano pirkimus reglamentuojančius teisės aktus ir turi pirkimų organizavimo bei vykdymo patirtį. Pirkimo komisija yra kolegialus asmuo, sprendimus priimantis paprasta komisijos narių balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu, o Pirkimo komisijos nariai, atlikdami Pirkimo komisijos nario funkcijas, be kita ko, turi vadovautis Aprašu ir Pirkimo komisijos darbo reglamentu. Šiuo atveju nustatyta, kad atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimą, kiti Pirkimo komisijos nariai, kurių iš viso (kartu su pareiškėja) buvo penki, tarnybinėmis nuobaudomis nubausti nebuvo (b. l. 30-31, 32, 33-34, 35, 40-63). Aplinkybę, kodėl šiuo atveju tarnybinė nuobauda buvo paskirta tik pareiškėjai, kaip Pirkimo komisijos pirmininkei ir šios komisijos narei, atsakovas motyvuoja tuo, kad Pirkimo komisijos pirmininkas yra šios komisijos narys, turintis visas Pirkimo komisijos nario teises ir pareigas bei turintis papildomų teisių ir pareigų. Atsakovas papildomų Pirkimo komisijos pirmininko teisių ir pareigų turinio nedetalizuoja ir teigia, kad iš Išvadoje nuosekliai aprašomų veikų, kuriomis buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, akivaizdu, jog šias veikas padarė Pirkimo komisijos nariai, atlikdami savo, kaip Pirkimo komisijos narių, pareigas, ir pažymi, kad Išvadoje A. P. yra įvardijama, kaip Pirkimo komisijos pirmininkė (narė), siekiant tiksliai nurodyti jos užimamas pareigas Pirkimo komisijoje (b. l. 71-81).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tiesėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-706/2010 pažymėjo, kad iš VTĮ 2 straipsnio 12 punkte pateiktos tarnybinio nusižengimo sąvokos apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A4-678/2004, skelbtas 2006 m. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Nr. 9). Nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė. Tai – esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta tarnybinė nuobauda pripažįstama neteisėta ir nepagrįsta (2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2009 m. spalio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009).

Kaip jau minėta, pagal VTĮ 2 straipsnio 12 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti.

Iš byloje esančių pareiškėjos 2014-05-09 paaiškinimo matyti, kad ji išsamiai, pagrįsdama faktinėmis aplinkybėmis, nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais (120-124).

Teismo nuomone, išanalizavus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju pareiškėjos kaltė dėl Išvadoje konstatuotų nusižengimų – VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir Aprašo 40 punktų reikalavimų pažeidimų (viso – du epizodai), neįrodyta dėl šių priežasčių: 1) skiriant Pirkimų komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų išsimokslinimą ir patirtį organizuoti bei vykdyti pirkimus. Departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme šias pareigas einančiam asmeniui nustatyta pareiga išmanyti tam tikrą sritį (asmens duomenų teisinę apsaugą, valstybės informacinių išteklių valdymą, valstybės tarnybą, darbo santykių reguliavimą, biudžetinių įstaigų veiklą) reglamentuojančius teisės aktus turi būti aiškinama atsižvelgiant į minėtos pareigybės pagrindines funkcijas, kurios iš esmės yra susijusios su įstaigos veiklos valdymu pagal kuruojamus administracijos padalinius, todėl tiesioginės pareiškėjos pareigos nebuvo susijusios su vykdomų pirkimų procedūromis; 2) Komisija tarnybiniams nusižengimams tirti už Pirkimo komisijos veiksmus, padarytus atliekant Pirkimą, pasiūlė patraukti A. P., kaip Komisijos pirmininkę (narę), tarnybinėn atsakomybėn, o ginčijamu Įsakymu pripažinta, kad A. P., Departamento direktoriaus pavaduotoja, aplaidžiai vykdydama Pirkimo komisijos nario pareigas, padarė tarnybinius nusižengimus, nurodytus Išvadoje. Taigi, nagrinėjamu atveju yra neaišku, ar pareiškėjai ginčijamu Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta už aplaidų Pirkimo komisijos pirmininkės, ar šios komisijos nario pareigų vykdymą; 3) Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė Aprašo 40 punkto reikalavimus, pasireiškė jai "pritariant" Pirkimo komisijos sprendimams (tiek pirmu, tiek antru atveju), tačiau, kaip konkrečiai pasireiškė sąvoka „pritardama", nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra detalizuojama, nors, kaip jau buvo minėta aukščiau, Pirkimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių jos narių balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokia konkrečia veika pasireiškė pareiškėjos padaryti veiksmai, pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus, t. y., ar tai buvo kam nors duotas nurodymas veikti tam tikru būdu, balsavimas (atsisakymas balsuoti) Pirkimo komisijos posėdyje ir pan.; 4) nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra aptariami tarnybinio nusižengimo padariniai, nors bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-06-30 sutartis Nr. (6-5)8RN/32-ST-l(RN), sudaryta pareiškėjos vadovaujamai Pirkimo komisijai įvykdžius pirkimo procedūras, galioja iki šiol ir po tarnybinės nuobaudos pareiškėjai paskyrimo ji buvo pratęsta (2014-06-30) (b. l. 36, 71-81).

Apibendrinimo II dalyje pažymėta, kad tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio, todėl tokių imperatyvų nesilaikymas lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1380/2011). Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4–00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6–359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63–1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–565/2013 ir kt.). Todėl prielaidomis paremta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada lemia paskirtos nuobaudos neteisėtumą.

Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad Išvadoje yra netinkamai apibrėžtas tarnybinio nusižengimo subjektas, taip pat netinkamai apibrėžta tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė ir neįrodyta pareiškėjos kaltė dėl Išvadoje nurodytų pažeidimų. Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nuodugniai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau dėl paminėtų tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvados trūkumų, kurie LVAT praktikoje yra vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjai negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK). Vadovaujantis VTĮ 5 str. nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas CK. CK 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka asmeniui, pareiškusiam tokius reikalavimus.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Šiuo atveju valstybės valdžios institucijos, t. y. Departamento, neteisėti veiksmai pasireiškia nepagrįstos tarnybinės nuobaudos pareiškėjai skyrimu. Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą grindžia nepagrįstu tarnybinės nuobaudos skyrimu, dėl kurio buvo sugriauta jos, kaip valstybės tarnautojos ir vadovės, reputacija ir patirti stiprūs emociniai išgyvenimai, pasireiškę stresu, pažeminimo jausmu ir apmaudu. Pareiškėja, nors ir teigė, kad buvo pakenkta jos, kaip valstybės tarnautojos ir vadovės, reputacijai, tai pagrindžiančių aplinkybių byloje neįrodinėjo.

Apibendrinimo II dalyje pažymėta, kad byloje nustatytos aplinkybės gali lemti, jog tarnybinių nuobaudų panaikinimas laikomas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos satisfakcija, dėl ko papildomas neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas (2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas vertina, kad tarnybinės nuobaudos panaikinimas laikytinas pakankama valstybės tarnautojo reputacijos ir patirtų emocinių išgyvenimų satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjai nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtų išlaidų dydžio iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepagrindė, todėl toks prašymas nenagrinėjamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos A. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-06- 25 įsakymą Nr. 6TE-66 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė