Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo TOO „BRIG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-781/2015 pagal ieškovo TOO „Brig“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė ,,BIG TRANS“, akcinė bendrovė ,,Nacionalinė kompanija ,,Kazakstan temir žoly“, uždaroji akcinė bendrovė ,,LDZ Cargo“, SIA ,,LATLIGA“, dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės 72 772,22 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. ieškovo nurodytu adresu geležinkeliu atvyko krovinys, kuris ieškovo užsakymu buvo vežamas iš Latvijos. Pirminio muitinės patikrinimo metu buvo atlikta būtina ir įprastinė procedūra – vagono svėrimas. Atlikus procedūrą buvo nustatyta, kad atvykusio vagono svoris yra mažesnis, nei nurodyta važtaraštyje. Nedelsiant buvo informuotas vežėjas – trečiasis asmuo UAB ,,BIG TRANS“. Vežėjas informavo atsakovę apie nustatytą krovinio trūkumą, kadangi vežėjas UAB ,,BIG TRANS‘‘ priimtą krovinį pervežimui apdraudė. Krovinys buvo priimamas dalyvaujant tiek gavėjo atstovams, tiek policijos, geležinkelio, muitinės, muitinės sandėlio bei draudiko (atsakovės) atstovams. Krovinio priėmimo metu nustatyta, kad vagonas neturi išorinių pažeidimų, bet atvyko su pažeistomis plombomis, t. y. patikrinus plombas nustatyta, jog plombos 9169231LDZ viduje įkaltas metalinis strypas, ant durų ašies, kur buvo plomba, matosi virinimo pėdsakai. Kitos plombos 9169233LDZ patrumpintas troso galas. Šie plombų pažeidimai buvo užfiksuoti tiek geležinkelio komerciniame akte Nr. 711637, tiek atsakovės atstovo – nepriklausomų ekspertų biuro ,,RusSurvey“ akte Nr. 1101277-1PLS. Krovinio priėmimo metu buvo nustatyta, kad krovinys atvyko su pažeistomis plombomis, dalis krovinio dingo, o dalis buvo sugadinta. Patikrinus krovinį ekspertai nustatė, kad iš vagono faktiškai iškrauta 2 417 dėžių, t. y. 23 270 buteliai su alkoholiniais gėrimais, o tai 1 828 dėžėmis ir 17 622 buteliais mažiau, negu nurodyta krovinio tiekėjo sąskaitoje faktūroje. Taip pat buvo trūko ir 94 vienetų marškinėlių. Ieškovas nurodė, kad netekto bei sugadinto krovinio vertė 72 772, 22 EUR.

Atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, savo 2012 m. sausio 19 d. rašte Nr. 1211298 nurodydamas, kad nei ,,RusServey“ ekspertams, nei teisėsaugos organams nepapavyko nustatyti krovinio dalies trūkumų priežasčių, o vagystės faktas nėra užfiksuotas, baudžiamoji byla dėl vagystės nėra iškelta. Ieškovas su šiuo atsakovės 2012 m. sausio 19 d. sprendimu nemokėti draudimo išmokos nesutiko, nurodydamas, kad atsakovė ignoravo akivaizdžius krovinio priėmimo metu nustatytus faktus, kurie patvirtina vagono plombų pažeidimą, tai pagal atsakovės Krovinių draudimo taisyklių nuostatas laikytina vagyste. Atsakovės atstovų – nepriklausomų ekspertų biuro ,,RusSurvey“ ataskaitoje nurodytos aplinkybės apie plombų pažeidimus yra pakankamos išvadai, kad priimant krovinį nustatyti įsilaužimo į vagoną pėdsakus, tai visiškai atitinka vagystės sąvokos turinį, todėl atsisakymas iškelti baudžiamąją bylą negali būti laikomas pagrindu teigti, jog vagystės nebuvo. Tiek krovinio trūkumas, tiek dalies krovinio sugadinimas yra vagystės pasekmė, nes dėžių pasislinkimas, kritimas ir butelių dužimas atsirado dėl atsiradusios viduje vagono tuštumos. Atsižvelgiant į tai, kad buvo kraunamas pilnas vagonas, papildomo palečių sutvirtinimo nereikėjo, nes paletės negalėjo judėti. Ieškovas įsitikinęs, jog krovinio siuntėjas užtikrino krovinio stabilumą ir tvirtumą. Ieškovo nuomone, vagystė ir jos pasekmės yra draudiminis įvykis, todėl draudimo išmoka turi būti išmokėta.

Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi buvo nustatyta, jog įvykis yra nedraudžiamasis, be to, pateiktas reikalavimas dėl nuostolių dydžio yra didesnis, nei yra nustatytas krovinio trūkumas. Atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį.

Dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju įvykiu, atsakovė nurodė, kad CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ Krovinių draudimo taisyklių Nr. 24 (toliau –Taisyklės) II d. 1.34 punktas apibrėžia, kaip pagal draudimo sutarties sąlygas yra nustatoma, kada įvyko vagystė: ,,vagystė – krovinio trūkumas esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) <...> kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose <..>“. Kadangi nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta įsilaužimo pėdsakų, nėra praplėšto tento, nuplėštos plombos, pažeisto transporto priemonės korpuso, nėra padaryti ir kitokie transporto priemonės apgadinimai, kai per tokių pažeidimų vietą būtų galima išimti trūkstamą krovinį. ,,RusSurvey“ surašytame ekspertų patikrinimo akte Nr. M1101277-1PLS yra užfiksuota, kad 2011-09-29 geležinkelio vagonui Nr. 21538335 atvykus į Aktobės geležinkelio stotį, jokie pažeidimai neaptikti, siuntėjo plombos buvo nepažeistos. Dėl vienos plombos kilo įtarimų, tačiau nebuvo nustatyta, kad ji pažeista ar nuimta. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškovas rėmėsi prielaidomis ir teorijomis, kad krovinys galėjo būti pavogtas dėl nustatytų plombos pažeidimų, tačiau ,,RusServey“ tokių aplinkybių nenustatė, atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad plombos buvo nuplėštos ar kitaip pažeistos. Nurodė, kad vagyste gali būti pripažįstamas tik atvejis, kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Nesutiko, jog nepriklausomų draudimo ekspertų biuro ,,RusSurvey“ patikrinimo aktas Nr. M1101277-1PLS turi būti naudojamas vietoje važtaraščio ar konosamento. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis numato, jog draudimo taisyklės yra draudimo sutarties standartinės sąlygos, o CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Todėl nesant krovinio trūkumo užfiksavimo važtaraščiuose ar konosamentuose, atsakovė sprendė, jog įvykis negali būti pripažįstamas vagyste pagal Taisyklių II d. 1.34 punktą.

Dėl ieškinio reikalavimo dydžio, atsakovė nesutiko su pareikšto reikalavimo dydžiu, kadangi ,,RusSurvey“ ekspertas aiškiai nurodė, kad į nuostolius yra įskaičiuoti: prekių trūkumas ir pažeistos / brokuotos prekės ir duženos vertė. Atsakovė nurodė, kad pažeistų / brokuotų prekių ir duženų atsiradimas niekaip negali būti sietinas su krovinio trūkumu. ,,RusSurvey“ sudarytoje ataskaitoje, ekspertas nurodė, kad ,,šios rūšies krovinio įpakavimas buvo nepakankamas. Suformuotas transportinis paketas iš vidaus nebuvo pakankamai sutvirtintas ir nebuvo stipriai pritvirtintas prie medinio padėklo. Todėl pakuotė dėl įprastos inercinės jėgos, atsiradusios gabenant geležinkelio transportu, poveikio iširo. Dėžės / atskiros pakuotės pagamintos iš plono kartono, dėžės viduje nebuvo įdėklo“. Galiausiai pažymėjo, kad ,,taip sudėti krovinį neleistina“. Remiantis GOST 26653-90 ,,Generalinių krovinių paruošimas. Bendrieji reikalavimai“ krovinio siuntėjas atsako už pasekmes dėl taros ir krovinio vidinės pakuotės trūkumų, taip pat už krovinio savybių, masės arba nustatytų standartų neatitinkančios taros ir pakuotės panaudojimą. Ieškovo pateiktame Krovinio inspektavimo akte nurodyta, jog ,,90 proc. ,,Martini Bianco“ pakuočių neteko savo savybių, jas būtina sutvirtinti. RAB ,,LATLIGA“ sandėlio darbuotojai įrišo ir lipnia juosta sutvirtino pakuotes“. Atsakovės nuomone, šios aplinkybės reiškia, kad siuntėjas siuntimo metu jau matė pakuočių pažeidimus ir ekspertas juos užfiksavo, nurodydamas priemones, kurių ėmėsi darbininkai kroviniui sutvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nurodė, kad atsakovės su trečiuoju asmeniu UAB ,,BIG TRANS“ 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašyta draudimo sutartis. Sutarties dalyku buvo UAB ,,BIG TRANS“ gabenamas krovinys, priklausantis nuosavybės teise ieškovui. Šia draudimo sutartimi naudos gavėjas buvo nurodytas ieškovas. Kadangi ieškovas teigė, jog įvyko krovinio dalies vagystė, o dalis krovinio dingo, o atsakovė atsisakė šį įvykį pripažinti draudiminiu, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, remiantis Krovinių draudimo taisyklėmis, būtina išsiaiškinti, kokiais atvejais, krovinio dingimas laikomas vagyste. Taisyklų II dalies 1.34 punkte vagystė apibrėžiama kaip krovinio trūkumas, esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), konteinerį (nuplėšta plomba nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), dėžę (pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius norminius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Todėl teismas, nustatydamas, ar ginčo įvykis gali būti laikomas vagyste, rėmėsi teismui pateiktais ekspertų apžiūros aktais.

Teismas, remdamasis, nepriklausomų draudimo ekspertų biuras ,,RusSurvey“ ekspertų apžiūros aktu Nr. M 1101277-1PLS nustatė, kad pradinės apžiūros metu kilo įtarimų dėl plombos 9169231 LDZ. Nurodyta, kad į plombavimo lyno angą buvo įkaltas metalinis strypas, ant durų ąselės, kur buvo plomba, rastas šviežio suvirinimo pėdsakas. Taip pat buvo užfiksuotas sutrumpintas plombos 9169233 LDZ lyno galas. Aktobės stoties 2011 m. spalio 6 d. komerciniame akte Nr. 711637/19 nustatyta, kad vienoje vagono pusėje ant durų ąsos rasta seno suvirinimo pėdsakų. Taip pat nurodyta, kad Plombų Nr. 9169231, 9169233 korpuso viduje matosi įvarytas strypas, susukimo nėra. Šonų ir lubų angų dangčiai uždaryti aklinai. Aktiubinsko srities Prekybos ir pramonės rūmų RAB ,,Aktobė – Ekspertiza“ ekspertizės akte Nr. 404 nurodyta, kad plombos su atspaudu 9169232 lyno viela ant plombos sutrumpinta, ant ąsos, kur buvo plomba 9169232, seno suvirinimo pėdsakai. Nurodė, kad kitoje durų angtarpio pusėje yra dvi siuntėjo plombos Sprut 777LDZ su atspaudais: „9169233“, ,,9169232“ – šių plombų lyno viela sutrumpinta, į plombų angą įvaryti metaliniai strypai. Atsižvelgdamas į šias išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vagystės fakto, pagal Taisyklių 1.34 punktą nebuvo. Teismas taip pat pažymėjo, kad nebuvo nustatyti jokie transporto priemonės korpuso pažeidimai, jog per pažeidimo vietą buvo galima išimti krovinį. Be to, teismo posėdžio metu niekas neginčijo ekspertų išvadų, todėl teismas jomis ir vadovavosi. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas turėjo laikytis ir kitos Taisyklių II dalyje 1.34 punkte numatytų taisyklių, t. y. krovinio trūkumo faktą ir kiekį užfiksuoti važtaraštyje ar konosamente. Kadangi krovinio trūkumo kiekis nebuvo įformintas pagal Taisyklėse nustatytą tvarką bei teismui nenustačius vagystės požymių pagal Taisyklėse numatytą vagystės sampratą, teismas sprendė, jog šis įvykis yra nedraudžiamasis ir nėra pagrindo atlyginti ieškovui nuostolius už dingusią krovinio dalį.

Dėl pažeistų prekių nuostolių atlyginimo teismas konstatavo, kad prekės buvo pažeistos ne tik dėl krovinio trūkumo, bet ir dėl krovinio siuntėjo aplaidumo, nes krovinys siuntėjo nebuvo tinkamai paruoštas vežti. Kadangi ekspertų apžiūros akte buvo aiškiai nurodyta, kad atsakomybę už krovinio netinkamą paruošimą turi prisiimti siuntėjas, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką šioje reikalavimų dalyje.

Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nurodė, kad nors ieškovas teigia, kad apie atsakovės atsisakymą išmokėti draudimo išmoką sužinojo tik 2012 m. vasario 7 d., tačiau iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, jog ieškovas apie atsakovės atsisakymą mokėti išmoką sužinojo jau 2012 m. sausio 19 d. Kadangi ieškinys Vilniaus apygardos teismui išsiųstas buvo 2013 m. sausio 25 d., teismas sprendė, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl ieškinį taip pat atmetė ir šiuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atsakovės atstovų ekspertų biurui „Rus Survey“ suteikė eksperto statusą, nors „RusSurvey“ pateiktos licencijos nepatvirtina šio biuro ekspertų kompetencijos nustatyti, ar konstatuojami akte plombų ir kiti vagono pažeidimai atsirado dėl to, kad buvo patekta į vagono vidų, ar nebuvo galimybės patekti į vagoną, nors plombos yra pažeistos. Be to, teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog ši ekspertizė buvo atlikta atsakovės užsakymu. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo atstovai tirtų galimybę patekti į vagoną ir išimti dalį krovinio, esant akte konstatuotiems plombų pažeidimams.

2. Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su sprendimu nemokėti draudimo išmokos. Tačiau atsakovė jokių naujų įrodymų nepateikė, o teismas iš byloje esančių įrodymų negalėjo padaryti išvados, kad į vagoną nebuvo patekta ir krovinys nebuvo išimtas.

3. Apeliantas nesutinka ir su kita teismo išvada, kad krovinys buvo apgadintas, kadangi nebuvo tinkamai pritvirtintas. Byloje yra kitų įrodymų (UAB „Big Trans“ atstovų krovinio metu surašytas Krovinio inspekcijos aktas Nr. LV.11.110), kurie paneigia šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nes krovinys buvo tinkamai pakrautas ir sutvirtintas naudojant lipnią juostą.

4. Teismas nepagrįstai įvykį pripažino nedraudiminiu, nurodydamas, jog atsakovė nesilaikė Taisyklių II dalies 1.34 punkte nustatytų reikalavimų, nes nepažymėjo krovinio trūkumo fakto važtaraštyje arba konosamente. Teismas neatsižvelgė į Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies normos nuostatas, sutarties pažeidimą prilygindamas nedraudžiamajam įvykiui. Be to, atsakovės Taisyklių II dalies 4 dalyje tarp nurodytų nedraudiminių įvykių, nėra numatyto atvejo, kai krovinio trūkumo arba apgadinimo faktas nėra nurodytas konosamente arba važtaraštyje.

5. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes tai, kad ieškovui 2012 m. sausio 19 d. tapo žinoma, jog atsakovė nemokės draudiminės išmokos, yra pagrįsta prielaidomis. Ieškovas negalėjo gauti 2012-01-19 16.54 val. siųsto elektroninio laiško, nes tarp Lietuvos ir Kazachstano yra 4 valandų laiko skirtumas. Jeigu ieškovas būtų gavęs atsakovės pranešimą, tuomet atsakovei nebūtų reikėję siųsti pakartotinio elektroninio laiško 2012 m. vasario 7 d. Be to, apelianto nuomone, klausimas, ar toks pranešimo būdas, t. y. elektroniniu būdu yra tinkamas.

Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovė atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Šalys susitarė, kad draudimo išmoka bus mokama tik tokiu atveju, jei bus nustatyta tam tikrų aplinkybių visuma, t. y. yra įsilaužimo į transporto priemonę požymiai; per transporto priemonės pažeidimo vietą galima išimti krovinį; krovinio trūkumas užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Tik esant šių aplinkybių visumai būtų galima daryti išvadą, jog buvo vagystė ir atsakovė turėtų atlyginti ieškovui nuostolius, o nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iš būtinųjų vagystės sąlygų.

2. Nagrinėjamuoju atveju nebuvo nustatytas įsilaužimo į transporto priemonę faktas, o byloje esančiuose įrodymuose nėra užfiksuota, jog plombų nebūtų, ar kad jos būtų nuplėštos, tai yra būtina sąlyga pagal draudimo Taisyklių II dalies 1.34 punkte nurodytą vagystės sąvoką. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertams įtarimų kėlė tik viena plomba, t. y., kad ji galėjo būti šviežiai suvirinta, tačiau vienos plombos sugadinimas, neleistų patekti ar išimti iš vagono daiktų dėl kitų plombų.

3. Atsakovė pažymi, kad siekiant gauti draudimo išmoką, ieškovas turėjo krovinio trūkumus užfiksuoti važtaraščiuose arba konosamentuose. Ši aplinkybė yra viena iš būtinųjų vagystės sąvokos sąlygų, todėl jai nesant, net jei būtų kitos, įvykio pripažinti vagyste pagal sudarytą draudimo sutartį nebūtų galima.

4. Atsakovė atsisakė atlyginti nuostolius už sugadintą krovinio dalį todėl, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas. Nors apeliantas teigė, jog vagone buvo rasta lipnios juostos likučių, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog krovinys buvo tinkamai supakuotas. Priešingai, iš Krovinio inspektavimo akto matyti, jog pakuotės nebuvo sutvirtintos.

5. Atsakovė nurodė, kad draudimo apsauga kroviniui buvo suteikta laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. spalio 15 d. Kadangi krovinio pakrovimas vyko 2011 m. rugsėjo 12-13 dienomis, tuomet draudiminė apsauga dar nebuvo suteikta, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti nuostolių.

6. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ypač ekspertų išvadas. Atsakovė nurodo, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ekspertų pateiktas išvadas. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir ekspertų nešališkumu, o atsakovė, kaip draudimo bendrovė elgėsi maksimaliai rūpestingai ir dėjo visas pastangas, kad surinktų įrodymus, kurie leistų tinkamai ištirti šį įvykį.

7. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, kadangi ieškovas 2012 m. sausio 19 d. sužinojo apie savo pažeistas teises, o ieškinį teismui išsiuntė tik 2013 m. sausio 25 d.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl dingusio krovinio dalies

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė sudarė krovinių draudimo sutartį su trečiuoju asmeniu UAB ,,BIG TRANS‘‘. Krovinio draudimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. rugsėjo 16 d., krovinys buvo pakrautas 2011 m. rugsėjo 12 ir 13 dienomis. Krovinys buvo išsiųstas maršrutu Daugpilis (Latvija) – Aktobė (Kazachstanas), išsiuntimo Nr. 00426765, krovinys gabenamas vagone, geležinkeliu. 2011 m. rugsėjo 26 d. ieškovo nurodytu adresu geležinkeliu atvyko krovinys, kuris ieškovo užsakymu buvo vežamas iš Latvijos. Atlikus įprastinę patikrinimo procedūrą, buvo nustatyta, kad atvykusio vagono svoris yra mažesnis, nei nurodyta važtaraštyje. UAB ,,BIG TRANS“, nustatyta tvarka 2011 m. rugsėjo 28 d. informavo atsakovę apie nustatytą krovinio trūkumą. Nepriklausomų draudimo ekspertų biuras ,,RusSurvey“ atsakovės užsakymu 2011 m. spalio 3-4 d. atliko vagono apžiūrą. Buvo nustatyta, kad jokie vagono išorės pažeidimai neaptikti. Penkios plombos 9169231, 9169232, 9169234, 9169233, AD 211066, AD 211068 sutapo su plombomis, nurodytomis geležinkelio važtaraštyje, tačiau pradinės apžiūros metu kilo įtarimų dėl kai kurių plombų. Atidarius vagoną ir jį apžiūrėjus ekspertams buvo konstatuota, kad dalis krovinio yra dingusi, o dalis yra sugadinta. Atsakovė atsisakė atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, nurodydama, kadangi nebuvo draudžiamojo įvykio.

Tarp šalių kilo ginčas, ar dingusi krovinio dalis gali būti laikoma pavogta pagal Taisyklių II dalies 1.34 punkte nurodytą vagystės sąvoką. Minėtuose Taisyklėse vagystė apibrėžiama kaip krovinio trūkumas esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), konteinerį (nuplėšta plomba nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), dėžę (pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius norminius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Taigi, pagal šalių pasirašytą draudimo sutartį, ne bet koks krovinio dingimas yra laikomas vagyste, tačiau turi būti nustatyti privalomi požymiai, t. y., kad buvo akivaizdus įsilaužimas; per transporto priemonės pažeidimo vietą galima išimti krovinį; krovinio trūkumas užfiksuotas važtaraščiuose ar konosamentuose.

Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nei vieno iš būtinų vagystės požymių, kurie yra būtini pagal Taisyklių II dalies 1.34 punktą, siekiant draudimo įvykį pripažinti draudiminiu. Nors apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, tačiau apeliaciniu skundu nepaneigė teismo pagrįstų išvadų. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ekspertų išvadose buvo konstatuoti tik plombų pažeidimo atvejai, bet ne jų visiški nuėmimas ar sunaikinimas. Nepriklausomų draudimo ekspertų biuras ,,RusSurvey“ ekspertų apžiūros aktu Nr. M 1101277-1PLS nustatė, kad pradinės apžiūros metu kilo įtarimų dėl plombos 9169231 LDZ. Nurodyta, kad į plombavimo lyno angą buvo įkaltas metalinis strypas, ant durų ąselės, kur buvo plomba, rastas šviežio suvirinimo pėdsakas; taip pat buvo užfiksuotas sutrumpintas plombos 9169233 LDZ lyno galas (t. 1, b. l. 32). Aktobės stoties 2011 m. spalio 6 d. Komerciniame akte Nr. 711637/19 nustatyta, kad vienoje vagono pusėje ant durų ąsos rasta seno suvirinimo pėdsakų; taip pat nurodyta, kad Plombų Nr. 9169231, 9169233 korpuso viduje matosi įvarytas strypas, susukimo nėra, šonų ir lubų angų dangčiai uždaryti aklinai (t. 1, b. l. 235). Aktiubinsko srities Prekybos ir pramonės rūmų RAB ,,Aktobė – Ekspertiza“ ekspertizės akte Nr. 404 nurodyta, kad plombos su atspaudu 9169232 lyno viela ant plombos sutrumpinta, ant ąsos, kur buvo plomba 9169232, matyti seno suvirinimo pėdsakai. Nurodė, kad kitoje durų angtarpio pusėje yra dvi siuntėjo plombos Sprut 777LDZ su atspaudais: „9169233“, ,,9169232“ – šių plombų lyno viela sutrumpinta, į plombų angą įvaryti metaliniai strypai (t. 1, b. l. 241). Taigi, visose trijose ekspertizėse buvo nustatyti plombų pažeidimai, tačiau ne jų nuplėšimas. Tai, kad plombos yra likusios savo vietoje ir nebuvo nuplėštos patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (t. 2, b. l. 51). Kadangi plombos nebuvo nuimtos, tai leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, jog į konteinerį, nors ir per pažeistas plombas, patekti buvo neįmanoma, o juolab iš jų išimti krovinį. Šią išvadą taip pat patvirtina ir byloje esantis trečiojo asmens AB Nacionalinė kompanija „Kazakstan temir žoly“ atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog 2011 m. spalio 3 d. Akte dėl vagono techninės būklės Nr. 7 buvo konstatuota, jog jeigu ant durų ąsos yra suvirinimas, vagonas yra techniškai tvarkingas ir prarasti krovinį yra neįmanoma (t. 2, b. l. 158-171). Tai rodo, kad nežymūs plombų pakitimai, negalėjo lemti krovinio praradimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykis yra nedraudžiamasis, nes apdraustojo krovinio trūkumas negali būti pripažįstamas vagyste, pagal Taisyklių II d. 1.34 punkte nurodytą vagystės apibrėžimą.

Aplinkybę, kad įvykis nėra draudiminis, patvirtina ir tai, jog krovinio trūkumo faktas bei kiekis nebuvo nustatyti važtaraščiuose ar konosamentuose, kaip to reikalauja Taisyklių II d. 1.34 punktas. Kadangi minėtos Taisyklės imperatyviai reikalauja, jog krovinio trūkumo faktas ir kiekis būtų užfiksuoti važtaraščiuose ar konosamentuose, o ieškovui neįvykdžius šios Draudimo sutarties sąlygas, įvykis negalėjo būti pripažintas draudiminiu. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas Draudimo sutarties taisyklių pažeidimą prilygino nedraudžiamajam įvykiui, kadangi teismas ieškinį atmetė nustatęs, kad nėra nė vienos aplinkybės, kurios yra būtinos, siekiant nuostolių atlyginimo dėl krovinio praradimo.

Dėl sugadinto krovinio dalies

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl krovinio dalies sugadinimo. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog priešinga išvada byloje nėra galima. Pažymėtina, Standarte GOST 2665-90 „Generalinių krovinių paruošimas transportavimui. Bendrieji reikalavimai“ nustatyta, jog krovinys transportavimui turi būti paruoštas, atsižvelgiant į gaminių standartų reikalavimus, krovinių gabenimo taisykles, taikomas atitinkamų rūšių transportui ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutartį (SMGS). Krovinį ruošiant transportavimui turi būti atsižvelgta į dinamines apkrovas, veikiančias atitinkamų rūšių transportą; transporto priemonių dydžius ir būtinumą krovinį tvirtinti. Nepriklausomų draudimo ekspertų biuro „RusSurvey“ ekspertų apžiūros akte buvo konstatuota, kad šios krovinio rūšies, t. y. alkoholio butelių įpakavimas nebuvo pakankamas. Suformuotas transportinis paketas (padėklas) iš vidaus nebuvo pakankamai sutvirtintas ir nebuvo stipriai pritvirtintas prie medinio padėklo. Todėl pakuotė veikiama inercinės jėgos, atsiradusios judant vagonui geležinkeliu, neatlaikė ir iširo. Be to, ekspertai nustatė, jog dėžės buvo pagamintos iš plono kartono, jų viduje nebuvo jokio įdėklo, todėl tara galėjo liestis (t. 1, b. l. 36). Šias išvados taip pat buvo patvirtintos ir RAB „ISLEB“ Ekspertų apžiūros akte Nr. M 1101277-1PLS (t. 1, 239-242) bei Aktobės stoties Tarptautiniame keleivių ir krovinių vežimo geležinkelio transportu Komerciniame akte (t. 1, b .l. 235). Nors apeliantas teigia, kad krovinys buvo tinkamai pakrautas ir sutvirtintas, naudojant lipnią juostelę, nepaneigia ekspertų išvadų, jog tai buvo nepakankamas krovinio sutvirtintinas, krovinys supakuotas plono kartono dėžėse. Todėl atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakomybė už krovinio pažeidimą tenka pačiam siuntėjui, nes įpakavimo būdas nebuvo pakankamas ir stiprus, kad garantuotų saugų stiklinių butelių su gėrimais transportavimą geležinkeliu. Be to, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad draudimo apsauga kroviniui prasidėjo tik nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. ir galiojo iki 2011 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 62). Kadangi krovinys buvo pakrautas rugsėjo 12-13 dienomis, tai rodo, kad tuo metu jam draudiminė apsauga net negaliojo, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui nuostolius už sugadintą krovinį.

Dėl įrodymų vertinimo

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Nepriklausomų draudimo ekspertų biuro „RusSurvey“ ekspertų apžiūros aktu, nes tai nebuvo teismo paskirtų nepriklausomų ekspertų išvada. Apeliantas taip pat nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl šių ekspertų išvados nešališkumo, kadangi ji buvo atlikta atsakovės užsakymu.

Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik minėtu ekspertų biuro „RusSurvey“ apžiūros aktu (t. 1, b. l. 28-42), bet ir kitais byloje buvusiais įrodymais, kartu ir Aktiubinsko srities Prekybos ir pramonės rūmų ekspertizės aktu Nr. 404 (t. 1, b. l. 239-247) bei Tarptautinių keleivių ir krovinių vežimo geležinkelio transportu Komerciniu aktu E 711637/19 (t.1, b. l. 232-238). Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą vertino ne tik nurodytus ekspertų aktus bei išvadas, bet rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje, įvertinusi visą bylos medžiagą ir ginčijamo sprendimo išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą ir tai neleidžia daryti išvados, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, ar kad jame yra prieštaravimų.

Teisėjų kolegija nenustatė ir jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog Nepriklausomų draudimo ekspertų biuro „RusSurvey“ ekspertų apžiūros aktas yra šališkas. Pažymėtina, kad šiame akte nurodytas aplinkybės neprieštarauja iš esmės kitų ekspertų išvadoms. Kadangi atsakovė negalėjo savo jėgomis surinkti ir operatyviai ištirti visus įvykius, kurie vyko kitoje valstybėje, ji turėjo kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir užsakyti iš jų tyrimą, kad žinotų visas detales apie įvykusį įvykį ir galėtų priimti objektyvų sprendimą dėl įvykio pripažinimo (ne) draudiminiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas nekėlė klausimo dėl byloje esančių ekspertų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, jų neginčijo, neprašė teismo skirti papildomų ekspertizių.

Apelianto teigimu, byloje taip ir nebuvo tirta patekimo į vagoną galimybė, kai plombos yra pažeistos, t. y., ar esant ekspertų nustatytiems plombų pažeidimams buvo galimybė patekti į vagono vidų ir išimti dalį krovinio, nors būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su sprendimu nemokėti draudimo išmokos. Teisėjų kolegija su tokia apelianto nuomone nesutinka ir pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Todėl remiantis Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalimi (pagal įvykio metu galiojusio Draudimo įstatymo redakcijos 82 straipsniu) draudimo kompanija, siekdama atsisakyti mokėti draudimo išmoką, privalo įrodyti, jog įvyko nedraudžiamasis įvykis, tai nagrinėjamu atveju atsakovė ir įrodė. Pareigą įrodyti aplinkybes, kokiu būdu dingo krovinys, kai plombos galimai buvo pažeistos, bet nėra akivaizdžių įsibrovimo požymių, turi ieškovas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o ginčijamą sprendimą priėmė išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus.

Dėl ieškinio senaties taikymo

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas būtent iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra atmestinas ir todėl, jog buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė 2012 m. sausio 19 d. išsiuntė elektroniniu paštu ieškovui pranešimą apie priimtą sprendimą dėl draudimo išmokos (t. 1, b. l. 60). Ieškovas ieškinį teismui išsiuntė 2013 m. sausio 22 d. (t. 1, b. l. 44). Tai rodo, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamuoju atveju buvo praleistas. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutiko pažymėdamas, jog jis 2012 m. sausio 19 d. siųsto atsakovės pranešimo negavo, be to, tokie pranešimai neturėtų būti siunčiami elektroniniu paštu. Teisėjų kolegija su šia atsakovės pozicija nesutinka ir nurodo, kad šalys iki to laiko bendravo elektroniniais laiškais, todėl atsakovė pagrįstai savo Sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo išsiuntė elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 66, 67). Be to, šis dokumentas buvo išsiųstas dar ir paštu bei pakartotinai 2012 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu (t. 1, b .l. 60). Taigi, apeliantas savo argumentais nepaneigė teismo išvados, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo atmestas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, o ieškinio senaties termino praleidimas buvo tik dar viena aplinkybė, lėmusi teismo sprendimą – ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 – 333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.