Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2A-745-212/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2A-745-212/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
F. V.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-745-212/2014

Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06641-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-186-812/2014 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei F. V. g. 2-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos narių pakartotinio susirinkimo ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2013-07-24 F. V. g. 2-ojo namo savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo sušaukimą, patį susirinkimą ir jame įformintus sprendimus, kuriais nutarta: remontuoti II ir III laiptinių lauko aukšteles, teismo išlaidas apmokėti iš kaupiamųjų lėšų, papildomai ieškovui dokumentų nepateikti. Prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-24 pakartotinis bendrijos narių susirinkimas yra neteisėtas, nes V. O. neturėjo teisės sušaukti susirinkimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino negaliojančiais F. V. g. 2-ojo namo savininkų bendrijos 2013-07-24 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimus: teismo išlaidas apmokėti iš kaupiamųjų lėšų; papildomai A. S. jokių dokumentų nepateikti dalyje dėl ieškovo A. S. 2013-07-24 pareikalavimo punkto Nr. 6 pateikti visą bendrijos turimą dokumentaciją už 2011 m. iki susirinkimo dienos 2013-07-24. Priteisė ieškovui iš atsakovės 76 Lt kuratoriaus darbo apmokėjimo išlaidų ir valstybei iš ieškovo 22,04 Lt, o iš atsakovės 35,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nustatė, kad ieškovas yra (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos narys. 2012-10-01 duomenimis F. V. g. 2 gyvenamojo namo savininkų bendrija vienija 55 narius. F. V. g 2-ojo namo savininkų bendrijos įstatai įregistruoti 2001-09-12. Ginčijamo susirinkimo metu bendrijos įstatai nebuvo suderinti su nauja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – DNSBĮ) redakcija. Suderinimas atliktas ir įregistruotas tik 2013-11-28, todėl teismas, vadovavosi DNSBĮ nuostatomis, galiojančiomis nuo 2012-07-01.

Bendrijos pirmininkė V. O. 2013-06-25 sušaukė visuotinį bendrijos susirinkimą 2013-07-09, kuris neįvyko. Bendrijos pirmininkė V. O. 2013-07-10 sušaukė pakartotinį visuotinį bendrijos susirinkimą bei nurodė šaukiamo susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas sušauktas laikantis DNSBĮ 11 straipsnio 1, 5 dalyse numatytų terminų ir tinkamo subjekto. V. O. bendrijos valdybos pirmininke išrinkta 2013-03-27 bendrijos susirinkimo metu. Susirinkimų šaukimo metu 2013-06-25, 2013-07-10 bei ginčijamo susirinkimo vykimo metu 2013-07-24 nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl V. O. išrinkimo bendrijos pirmininke pripažinimo negaliojančiu.

2013-07-24 susirinkime dalyvavo bendrijos nariai – S. V. (35 butas), S. O. (49 butas), V. P. (5 butas), O. S. (7 butas), R. N. (24 butas), Ž. N. (54 butas), I. L. G. (51 butas), A. M. (48 butas), V.V. O. (46 butas), A. S. (15 butas). A. Š. (52 butas) atstovavo bendrijos narį sutuoktinį G. Š. pagal rašytinį įgaliojimą. E. N. atstovavo bendrijos narį sutuoktinį M. S. N. pagal rašytinį įgaliojimą (20 butas). P. B. atstovavo bendrijos narį sūnų R. B. pagal rašytinį įgaliojimą (25 butas). J. M. atstovavo bendrijos narę dukterį K. M. (3 butas) pagal rašytinį notaro patvirtintą įgaliojimą. Atsakovės pateiktame bendrijos narių sąraše ranka yra prierašas, nurodantis, kad S. M. yra užsienyje, butas nuomojamas. Atsakovei nepateikus S. M. dalyvavimo susirinkime ar jos teisėto atstovavimo įrodymų teismas pripažino, kad S. M. 2013-07-24 susirinkime nedalyvavo, nors prie jos pavardės ir yra asmens parašas. Bendrijos narių pakartotiniame susirinkime dalyvavo 14 asmenų, kas sudaro ¼ dalį bendrijos narių, todėl ieškinio argumentą, kad nebuvo 2013-07-24 bendrijos narių pakartotinio susirinkimo kvorumo atmetė kaip nepagrįstą.

2013-07-24 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtas sprendimas remontuoti II ir III laiptinių lauko aikšteles. Remontuotinų aikštelių stovis buvo blogas – judėjo blokai, laiptai ir aikštelės ištrupėję, išlindusi armatūra, klausimas dėl lauko aikštelių remonto buvo keliamas bendrijos susirinkimuose ne vieną kartą, tačiau darbai nebuvo atliekami dėl lėšų trūkumo. Lauko aikštelės pakopos įrengimo bei sutvirtinimo darbai nėra priskiriami prie namo nuolatinės techninės priežiūros darbų. Buvo atliktas II ir III laiptinės aikštelių ir pakopų betonavimas, III aikštelės šaligatvio dalinis remontas. Minėti darbai savo apimtimi, sudėtingumu viršijo STR 1.12.05:2010 priedo 12 punkte numatytus darbus, kuriuos privalo atlikti gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas (...įėjimo į Namą, laiptų ir tarpaukštinių laiptų pakopų ir aikštelių ištrupėjusių vietų užtaisymas...). Vien ieškovo nurodyta aplinkybė, kad minėti remonto darbai nebuvo įtraukti į namo metinių ir/ar ilgalaikių bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų planus, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad II ir III laiptinės lauko aikštelių remonto darbus turėjo atlikti namo techninis prižiūrėtojas savo lėšomis. Bendrija iš viso nesudarinėjo metinių ir/ar ilgalaikių namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų planų. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamos lėšos naudojamos pastato ar jo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. II ir III laiptinės lauko aikštelių remontas buvo atliktas ir bendrijai kainavo 1 458,09 Lt, bendrijos susirinkime žodžiu nurodyta galima darbų sąmata 1 900 Lt nebuvo viršyta, remonto išlaidos apmokėtos iš bendrijos kaupiamųjų lėšų pagrįstai ir teisėtai. Kvorumas klausimui dėl remonto atlikimo priimti buvo.

2013-07-24 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtas sprendimas teismo išlaidas apmokėti iš kaupiamųjų lėšų. Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6109-400/2012 tenkino A. S. ieškinį bei priteisė jam iš atsakovės 142 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose, iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų draudžiama išieškoti pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles. Todėl ieškinio reikalavimą tenkino, 2013-07-24 F. V. g. 2-ojo namo savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo sprendimą teismo išlaidas apmokėti iš kaupiamųjų lėšų pripažino negaliojančiu.

2013-07-24 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu priimtas sprendimas papildomai A. S. jokių dokumentų nepateikti pagal jo pareikalavimą. Bendrija atsisako vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą Nr. 2-38-812/2013, kuriuo bendrija buvo įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovui sprendime nurodytus dokumentus už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2011m. Ginčijamas susirinkimo nutarimas priimtas 2013-07-24, t. y. neįsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo išspręstas kilęs ginčas dėl dokumentų pateikimo, todėl ieškovo argumentą dėl dokumentų nepateikimo pagal priimtą teismo sprendimą atmetė kaip nepagrįstą. Vykstant ginčui teisme, bendrijai nesutinkant su ieškovo argumentais ir nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, teismas pripažino, kad bendrija neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo prašymą pateikti bendrijos veiklos dokumentus už 2004 m.-2011 m., todėl ieškinio reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovo prašymas pateikti jam kaip bendrijos nariui ir revizoriui visą bendrijos turimą dokumentaciją už 2011 m. iki 2013-07-24 atmestas nepagrįstai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui buvo pateikti jo prašomi dokumentai, kuriuos jis turi teisę gauti, todėl ieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkino, 2013-07-24 F. V. g. 2-ojo namo savininkų bendrijos narių pakartotinio susirinkimo sprendimą pripažino negaliojančiu. Ieškovo prašymus pateikti įvairius bendrijos veiklos dokumentus įvairiu laiku - 2012-02-06, 2012-11-12, 2013-03-28, 2013-09-25, 2013-10-07 nesusiję su ieškinio dalyku ir pagrindu, todėl teismas jų nevertino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti negaliojančiu 2013-07-24 F. V. 2-ojo namo savininkų bendrijos narių susirinkimą kaip neteisėtą ir jo metu priimtus nutarimus; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas turėjo išankstines nuostatas bei buvo objektyviai šališkas, nes nurodė, jog V. O. susirinkimo metu buvo bendrijos valdybos pirmininkė, išrinkta 2013-03-27 bendrijos susirinkimo metu. Teismo išvados dėl V. O. yra neteisėtos, nes 2013-03-27 bendrijos susirinkime buvo pasiūlyta V. O. likti pareigose, kurios bendrijoje neegzistavo, byloje nėra pateikta valdybos protokolo, iš kurio būtų matyti, jog V. O. buvo išrinkta valdybos pirmininke. Be to, V. O. net nebuvo išrinkta į valdybą. Bendrijos narių susirinkimas negalėjo spręsti klausimą dėl II ir III laiptinių lauko aikšteles remonto sąmatos, nes to nenumato nei įstatymas nei bendrijos įstatai. Todėl sprendimas įtraukti į darbotvarkę II ir III laiptinių lauko aikšteles remonto sąmatos aptarimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Nesutinka su teismo išvada, jog įstatymas nenumato, kad bendrijos narių išduodami įgaliojimai atstovauti bendrijos susirinkime turi būti patvirtinti notaro, nes tai prieštarauja CK normoms (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.). A. Š., E. N., P. B. atstovavo bendrijos narius susirinkime neteisėtai, nes neturėjo notaro patvirtintų įgaliojimų. Atsižvelgiant į CK 2.82 str. 4 d., bei į tai, jog susirinkime dalyvavo atstovaujantys narius asmenys, neturintys imperatyviai įstatymų nustatyto notaro patvirtinto įgaliojimo, tuo pačiu neturintys teisės dalyvauti ir balsuoti tokiame susirinkime, todėl toks susirinkimas negali būti teisėtas. Be to, Panevėžio savivaldybės administracija savo išvadoje pripažino, jog atstovauti bendrijos narius visuotiniame narių susirinkime galima tik su notariškai patvirtintais įgaliojimais, nes tai numatyta DNSBĮ 21 str. 4 d. 9 p. ir CK 2.138 str. 1 d. 2 p. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog susirinkime dalyvavo tik 11 bendrijos narių, t. y. susirinkime nebuvo kvorumo, todėl sprendimas pripažintinas neteisėtu. Be to, asmenys, kurie dalyvavo susirinkime pagal paprastus įgaliojimus, nebuvo suteiktos teisė balsuoti bendrijos narių susirinkimuose ir tokia teisė nebuvo patvirtinta notaro, todėl jų dalyvavimas susirinkime ir balsavimas yra neteisėtas.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog bendrijoje yra 55 nariai, nes name yra 60 butų, atsakovė neveda bendrijos narių apskaitos. Iš pateikto bendrijos sąrašo matyti, jog 6 buto savininkai yra mirę, kas juos paveldėjo – nėra žinoma. Be to, vienas butas priklauso Panevėžio miesto savivaldybei, tačiau ji į bendrijos narių sąrašą nėra įtraukta, todėl atsakovės pateiktas bendrijos narių sąrašas neatspindi tikrovės, yra tik spėjimas apie galimus bendrijos narius. Kadangi nėra bendrijos narių registravimo knygos, neįmanoma nustatyti kiek į visuotinį narių susirinkimą turi susirinkti bendrijos narių, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti. Teismas nepagrįstai nurodė, jog II ir III laiptinių lauko aikšteles remonto išlaidos iš bendrijos kaupiamų lėšų buvo apmokėtos teisėtai. Atskiros lauko aikštelės, kaip atskiro bendro naudojimo objekto remontas negali pažeisti visų to gyvenamojo namo savininkų interesų, t. y. jie negali būti prievarta verčiami apmokėti remonto objekto, kuriuo naudojasi tik dalis to namo savininkų, kurie nori pagerinti savo bendrosios nuosavybės dalies esantį vaizdą ar aplinkos sąlygas negu tai yra numatyta statybos projekte. Todėl sprendimas apmokėti iš bendrų lėšų – pažeidžia kitų laiptinių butų savininkų teises, taip pat ir apelianto teises, nes jo įėjimas į butą yra per I laiptinės lauko aikštelę. Remiantis DNSBĮ 12 str. 2 d., II ir III laiptinių lauko aikšteles remonto ir jo finansavimo klausimus turėjo spręsti tik tų laiptinių savininkai, o ne visuotinis bendrijos susirinkimas. Mano, jog laiptinių lauko aikštelių apmokėjimas turėjo vykti techninei priežiūrai skirtų lėšų.

Teismas nepagrįstai pripažino, jog 15,50 Lt dokumentų kopijų darymo išlaidos nėra bylos nagrinėjimo išlaidos, nes apeliantas buvo priverstas darytis atsakovo procesinių dokumentų priedų kopijas, kurios buvo pateiktos tik teismui. Mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė bei nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių, todėl teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d., 18:30 val. įvyko pakartotinis F. V. 2 namo gyventojų bendrijos susirinkimas, kuris svarstė dienotvarkėje paskelbtus 4 klausimus ir priėmė atitinkamus nutarimus. Minėtame susirinkime, iš 55 bendrijos narių, dalyvavo 15 narių. Apie pakartotinį susirinkimą paskelbta tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (t. 1, b. l. 7-10).

Apeliantas A. S. nesutinka, kad F. V. 2 namo savininkų bendrija turi 55 bendrijos narius. Jo nuomone, jei name yra 60 butų, tai ir bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 60 narių.

Apelianto argumentas nepagrįstas. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 21 straipsnio 4 dalis nustato butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises, viena iš jų yra teisė įstoti į bendriją (DNSBĮ 21 str. 4 d. 2 p.). Tai reiškia, kad buto savininkas netampa bendrijos narių tol, kol nepateikia atitinkamo prašymo įstoti į bendriją. Bylos duomenys patvirtina, kad F. V. g. 2 gyvenamojo namo savininkų bendrijoje yra 55 nariai (t. 1, b. l. 33) ir šių duomenų apeliantas nenuginčijo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad Panevėžio miesto savivaldybė, kuriai priklauso butas Nr. 18, pateikė prašymą būti bendrijos narių ir buvo priimta. Iš esamo bendrijos narių sąrašo matyti, kad 3 bendrijos nariai yra mirę, tačiau duomenų, kad butai, kurių savininkai mirė, yra paveldėti ir paveldėtojai pateikė prašymus įstoti į bendriją, taip pat nepateikta.

DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Bendrijos visuotiniame susirinkime kiekvienas bendrijos narys turi po vieną balsą (DNSBĮ 11 straipsnio 6, 9 dalys).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-07-24 susirinkime dalyvavo 14 asmenys, nes sąraše įrašyta S. M. yra užsienyje ir dalyvauti susirinkime negalėjo. Su šiais argumentais ir išvada, teisėjų kolegija visiškai sutinka. Susirinkimas laikomas įvykusiu, nes jame dalyvavo daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (55:4=13,75).

Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo bendrijos narių atstovavimo. Pagal DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį ir šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Taigi, apeliantas teisingai nurodo, kad DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 9 punktas numato, kad išduoti įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro, tačiau apeliantas neatsižvelgė į tai, kad minėtą įstatymo norma nustato tokią teisę butų ir kitų patalpų savininkams, bet ne bendrijos nariams.

Pagal atsakovo įstatus bendrijos narys fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą). Įstatai nereikalauja, kad įgaliojime būtų konkrečiai nurodytos atstovaujamajam suteikiamas teises. Bendrijos įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje, jo nuostatos dėl įgaliojimų suteikimo nepakeistos. Analogiškai šis klausimas išspręstas ir naujuose bendrijos įstatuose (t. 1, b. l. 17-19, p. 10, b. l. 96-104, p. 22). Apeliantas neneigia fakto, jog susirinkime dalyvavo arba patys bendrijos nariai, arba bendrijos narių sutuoktiniai, arba artimieji. Byloje nėra duomenų, kad asmenys, kurių vardu susirinkimuose dalyvavo bei balsavo jų sutuoktiniai ar artimieji, šeimos nariai, būtų išreiškę pretenzijas dėl pastarųjų asmenų veikimo jų vardu. Taigi, bendrijos narių V. L., R. B., L. G., A. K., R. P. M. S. N., G. Š. įgaliojimai, duoti šeimos nariui atstovauti juos bendrijos susirinkimuose, neprieštarauja įstatymui ir bendrijos įstatams.

Įstatymas reglamentuoja, kad aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia visuotinis susirinkimas (DNSBĮ 9 str. 1, 2 d., 14 str. 2 d., įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2012-07-01, įstatų VIII skyrius, t. 1, b. l. 102). Byloje pateiktas 2013-03-27 bendrijos susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad dienotvarkėje buvo svarstomas klausimas dėl pirmininko ir valdybos rinkimų. Bendrijos nariai, dalyvavę šiame susirinkime nutarė, kad valdyba paliekama ta pati, o pirmininke išrinkta V. O. (t. 1, b. l. 114-116). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad A. S. ginčijo F. V. 2-ojo namo savininkų bendrijos narių 2013-03-27 susirinkimo metu priimtus nutarimus, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-03-19 sprendimu ieškinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismas 2014-07-04 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Esant šioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad V. O. ginčijamo susirinkimo metu nebuvo bendrijos pirmininkė, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl II ir III laiptinių lauko aikštelių remonto išlaidos apmokėtos iš bendrijos kaupiamųjų lėšų pagrįstai ir teisėtai. Jo manymu šį klausimą turėjo spręsti visuotinis namo savininkų susirinkimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. DNSBĮ 10 straipsnis nustato visuotinio susirinkimo kompetencija. Įstatymas reglamentuoja, kad visuotinis susirinkimas, be kita ko, tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. Šalių ginčo nagrinėjimo metu bendrijos įstatai nebuvo suderinti su nauja Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, todėl ginčui spręsti vadovaujamasi DNSBĮ, įsigaliojusiu nuo2012-07-01. Pagal DNSBĮ 12 straipsnio nuostatas sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-06-27 įsakymo Nr. D1-549 (nuo 2012 m. liepos 1 d.), laiptinių lauko aikštelės nepriskiriamos prie bendrojo naudojimo objektų. Taip pat, šios aikštelės nepriskiriamo techninės priežiūros pagrindiniams darbams (žiūrėti STR 1.12..05:2010 priedą). Atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad II ir III laiptinių lauko aikštelės nėra bendrojo naudojimo objektai, kad patvirtinti jų remonto sąmatą ir apmokėjimą, visuotinio susirinkimo šaukti nereikia. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remonto išlaidos apmokėtos iš bendrijos kaupiamųjų lėšų pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė