Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir jis nuteistas: pagal BK 178 str. 2 d. 40 (keturiasdešimt) parų areštu, pagal BK 178 str. 4 d. 20 (dvidešimt) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 63 str. 9 d., 65 str. paskirtos bausmės pakeistos ir subendrintos su bausme paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė K. G. paskirta 80 (aštuoniasdešimt) parų areštas, bausmę atliekant areštinėje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. J. pagal BK 178 str. 2 d. 30 (trisdešimt) parų areštu, pagal BK 178 str. 4 d. 10 (dešimt) parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. J. paskirta 30 (trisdešimt) parų areštas. M. J. nuosprendžio neapskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio mėn., nakties metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su M. J. iš Z. L. gyvenamosios sodybos kieme pastatyto traktoriaus „MTZ 80“, kuro bako pagrobė 22 Lt vertės 10 litrų dažyto dyzelinio kuro ir iš traktoriaus „MTZ 82“ kuro bako pagrobė 132 Lt vertės 60 litrų dažyto dyzelinio kuro, tuo padarydami Z. L. 154 Lt turtinę žalą.

K. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio mėn. nakties metu iš 21 į 22 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su M. J. iš A. K. gyvenamosios sodybos kieme pastatytos metalinės talpos pagrobė 220 Lt vertės 100 litrų dažyto dyzelinio kuro, tuo padarydami A. K. 220 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius K. G. ir M. J. kaltais dėl nuosprendyje aptartų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės neginčija ir pats apeliantas, o M. J. nuosprendžio neapskundė. K. G. ir M. J. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje įvykdė vagystę įsibrovę į saugyklą. Pirmosios instancijos teismas saugykla pripažino traktoriaus kuro baką iš kurio nuteistieji pagrobė 154 LT vertės 70 litrų dyzelinio kuro. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad saugykla – tai objektas, specialiai įrengtas ir skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių nelaimių ir pan.), saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla - seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.). Taip pat saugykla yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Kaip įsibrovimas į saugyklą laikomas ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, tačiau jei ji pagal savo funkcinę paskirtį yra pripažįstama saugykla.

Nustatyta, kad nuteistieji pagrobė dažyto dyzelinio kuro iš Z. L. traktorių „MTZ 80“ ir „MTZ 82“ kuro bakų. Kuro bakas yra traktoriaus sudėtinė dalis, kaip ir kitos traktoriaus dalys, be kurių traktorius negalėtų funkcionuoti, atlikti savo paskirties. Byloje nebuvo nustatyta, kad traktoriaus kuro bakas buvo apsaugotas nuo kuro vagystės fizinėmis, mechaninėmis ar kitomis priemonėmis. Traktoriaus kuro bakas buvo su dangteliu, kurio paskirtis apsaugoti nuo kuro išsiliejimo ar nugaravimo. Nenustatyta, kad kuro bako dangtelis buvo sugadintas ar pažeistas. Paminėtos aplinkybės rodo, kad tam, kad iš traktoriaus kuro bako pagrobti dyzelinio kuro, nereikėjo įveikti jokių specialių kliūčių. Atsižvelgiant į šias bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog traktoriaus kuro bakas nelaikytinas saugykla. Kuras į traktoriaus kuro baką supilamas ne saugojimui, o tam, kad transporto priemonė galėtų judėti ir atlikti kitus darbus, atitinkančius jos paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatęs K. G. ir M. J. nusikalstamoje veikoje kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į saugyklą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 178 str. 2 d. Įvertinus tai, kad nenustatyta vagystės kitų kvalifikuojančių požymių, pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas, nuteistųjų bendrininkų nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 str. 4 d. sudėtį, nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 d. 1 p.). Nors nuteistasis M. J. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė, tačiau aptartas nuosprendžio švelninimo pagrindas turi būti taikomas ir jam. Todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d. nuosprendis keistinas ir nuteistojo M. J. atžvilgiu.

K. G. pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo vertinti jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. K. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino esmines savo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, nukentėjusiesiems atlygino dalį žalos. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad K. G. pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl savo elgesio, tačiau šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nenurodydamas jokių motyvų padarė išvadą, kad K. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Su tokia apylinkės teismo išvada kolegija negali sutikti, kadangi nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiesiems atlygino dalį padarytos žalos, todėl teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. nuostatas, o nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant minėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų.

Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmės rūšį. Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo K. G. klausimą, nurodė, kad atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, tačiau šių aplinkybių nekonkretizavo, atsižvelgė tik į tai, kad K. G. administracine tvarka nebaustas, vieną kartą teistas ir skyrė už baudžiamąjį nusižengimą 10 parų areštą. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Taigi įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, K. G., kuris nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, neatsižvelgė į jo asmenybę, kad mokosi, gerai charakterizuojamas, už baudžiamąjį nusižengimą paskyrė areštą, todėl nuosprendis keistinas, parenkant K. G. švelnesnę bausmės rūšį.

Perkvalifikavus veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d. ir nustačius K. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, spręstinas bausmių skyrimo klausimas. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d. padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmes.

Skiriant K. G. bausmes atsižvelgiama į tai, kad padarė du baudžiamuosius nusižengimus, pagrobto turto vertė nežymiai viršija 1 MGL, į nuteistojo asmenybę - mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje, teigiamai charakterizuojamas, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems turtinę žalą. Nors K. G. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu buvo nuteistas, tačiau už nusikaltimus padarytus 2011 m. birželio mėnesį, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas padarytas 2010 m. sausio mėnesį. Todėl nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas. K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes K. G. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Pažymėtina, kad pagal BK 48 str. 4 d asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, kadangi K. G. nusikalstamas veikas padarė nakties metu, todėl skirtinas įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose (BK 48 str. 6 d. 1 p.).

Paskyrus K. G. bausmes iš naujo sprendžiamas ir bausmių bendrinimo klausimas. Kadangi K. G. šiuo nuosprendžiu nuteisiamas už baudžiamuosius nusižengimus, o Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-30 nuosprendžiu nuteistas už apysunkius nusikaltimus, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., bendrinama apimant paskirtas bausmes ankstesniu nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme.

Perkvalifikavus M. J. nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d. (Z. L. kuro pagrobimas) iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad M. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, pagrobto turto vertė nežymiai viršija 1 MGL, neteistas, tačiau 2011-07-21 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą. Nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnamečiu, mokosi. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. M. J. skirtina arešto bausmė artima minimaliam šios bausmės dydžiui. M. J. paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. Byloje yra M. J. prašymas pakeisti paskirto arešto atlikimo tvarką, atliekant jį poilsio dienomis. (b. l. 96). Šis nuteistojo prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti nuteistojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Nuteistojo K. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d. (Z. L. kuro pagrobimas) ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

pagal BK 178 str. 4 d. (A. K. kuro pagrobimas) K. G. paskirtą bausmę pakeisti į laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir galutinę subendrintą bausmę K. G. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendį.

Nuteistojo M. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 4 d. (Z. L. kuro pagrobimas) ir paskirti areštą 10 (dešimt) parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. (A. K. kuro pagrobimas) paskirtą 10 (dešimt) parų arešto bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę areštą 15 (penkiolika) parų. Bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.