- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- ATP-168-581/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00064-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. A. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutarimu R. A. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 41³ str. 1 d. ir paskyrė nuobaudą - 3000 Lt baudą, už tai, kad būdama individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė, laikotarpyje nuo 2013-11-01 07.55 iki 2014-02-03 13.30 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti pardavėju G. A., su kuriuo nebuvo sudariusi darbo sutarties, apie jo įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
R. A. apeliaciniu skundu prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad ji ir G. A. yra sutuoktiniai, o įregistruota jos vardu VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre individuali įmonė (duomenys neskelbtini) kaip ir parduotuvė (duomenys neskelbtini) yra jos ir sutuoktinio G. A. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, verslui pagal 2008-11-21 pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo Butą/Patalpą - Parduotuvę adresu: (duomenys neskelbtini), t.y. parduotuvę (duomenys neskelbtini). Teigia, kad tarp jų neegzistuoja darbo santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-DK) normos, tarp jų nebuvo sudaryta darbo sutartis, kaip tai numatyta DK 93 str. Tarp jų nėra susitarimo, kuriuo jos sutuoktinis G. A. įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o ji nepriėmė jokių įsipareigojimų suteikti jam sutartyje nustatytą darbą mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojantys LR norminiai teisės aktai nereglamentuoja reikalavimo individualios įmonės savininkui (vadovui) sudaryti darbo ar kitokią sutartį su giminaičiais ar kitais asmenimis. Šis klausimas 2005 m. lapkričio 8 d. buvo svarstomas iš LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei VDI atstovų sudarytos Koordinacinės komisijos klausimams ir problemoms, iškilusioms dėl DK taikymo spręsti, veikiančios pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 166, posėdyje. Komisijos nuomone „atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas, darbo sutartis su individualios įmonės savininko (vadovo) artimaisiais giminaičiais (t.y. tėvais, vaikais, broliais, seserimis, seneliais, vaikaičiais) bei sutuoktiniu, talkinančiais jam savanoriškai be atlygio gali būti ir nesudaroma“.
Teigia, kad ji sutuoktiniui G. A. jokio darbo užmokesčio už bendrą verslą individualiojoje įmonėje (duomenys neskelbtini) niekada nemokėjo ir jos vyras darbo užmokesčio nereikalavo, nes gautas pajamas iš jų bendro verslo naudoja bendrai. Jų darbo grafikas nenormuotas, abudu atlieka įvairiausius darbus susijusius su verslu.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkas A. Abramavičius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Apeliantė kaltinama ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido nuo 2013-11-01, apie 07.55 val. iki 2014-02-03, apie 13.30 val. dirbti nelegalų darbą G. A., nesudarius darbo sutarties ir apie įdarbinimo pradžią ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui.
Pažymėtina, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir nevisiškai tinkamai patikrino bei įvertino surinktus įrodymus.
Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis, administracinė byla Nr. N 575 -3162/2011, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis, administracinė byla Nr. ATP-767-327/2013), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, jog, vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai dėl apeliantės sutuoktinio G. A. nelegalaus darbo Įmonėje. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. A. dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), o patalpa, kurioje įrengta parduotuvė, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir nuosavybės teise priklauso R. A. ir G. A. (b.l. 41-42). Atkreiptinas dėmesys, kad individuali įmonė paprastai yra šeimos verslas, duodantis tam tikrų pajamų šeimai, ir tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, galima būtų daryti priešingą išvadą. Tačiau byloje duomenų, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis, t. y. apeliantė be kito sutuoktinio, t. y. G. A., žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, nėra. Priešingai, nagrinėjamu atveju R. A. nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo savo pasiaiškinime nurodė, kad tai yra bendras jų šeimos verslas, šias aplinkybes patvirtino ir G. A. (b.l. 11). Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad apeliantės sutuoktinis G. A. teikė apeliantės Įmonei esminę pagalbą, be kurios apeliantės Įmonė negalėtų egzistuoti, t.y. jam bendrosios nuosavybės teise priklausančiame pastate, kuriame įrengta parduotuvė dirbo ne tik pardavėju, bet ir atliko kitas funkcijas be kurių Įmonė realiai negalėtų veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. A. Į. veikė kaip lygiavertis šeimos verslo partneris, todėl neįrodyta, kad apeliantės ir G. A. santykiai turėjo darbo sutarties požymių.
Aukštesnės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad apeliantės kaltė dėl G. A. nelegalaus darbo Įmonėje nėra įrodyta neginčijamais įrodymais. Nekonstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir sprendžiama, kad nėra pagrindo apeliantės veiką dėl G. A. nelegalaus darbo kvalifikuoti pagal ATPK41³ straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla dėl G. A. nelegalaus darbo nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰str., 302¹² str. 1 d. 2 p., teismas,
nutaria:
panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja paskelbimo dieną.