- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-767-327/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. surašytas už tai, kad jis, būdamas V. G. firmos savininku, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad 2012 m. gruodžio 15 d. I. G. (duomenys neskelbtini), būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka: pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą ir pasirašius su ja darbo sutartį, t. y. leido nelegaliai dirbti. I. G. buvo rasta dirbanti darbo vietoje pardavėja-kasininke. Šiais veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu V. G. administracinę bylą pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-05-27 nutarimą ir priimti naują sprendimą – skirti pagal ATPK 41³ str. 1 d. 6500 Lt baudą. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus. Nebuvo įvertintas I. G. paaiškinimas, kad ji sutuoktinio įmonėje dirba nuo 2001 m. pardavėjos pareigose, dirba su kasos aparatu, pildo kasos žurnalą, užsako prekes, inkasuoja pinigus. Pardavėja I. V. dirba penkias darbo dienas, o I. G. likusias dienas. Sudarant darbo sutartį su I. V., kaip įmonės vadovas pasirašė I. G., o ne įmonės savininkas. Individualių įmonių įstatymo 6 str. 1 p. numatyta, kad individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad individualios įmonės savininko šeimos narių darbas, nesudarius su jais sutarties, nelaikomas nelegaliu. Skunde pažymima, kad I. G. dirbo V. G. įmonėje patvirtino ir pats įmonės savininkas bei liudytoja I. V.. Tik pati I. G. tvirtino, jog padeda savo vyrui. Skunde pažymia ir tai, kad yra panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas 2001-12-13 Nr.1511 „Dėl savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“. I. G. nors dirbo tik savaitgaliais, privalėjo sudaryti darbo sutartį. Teismas šioje byloje, netinkamai vertindamas surinktus įrodymus, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, objektyviai ir visapusiškai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Leidžiant dirbti individualioje įmonėje sutuoktiniui neįforminus darbo sutarties yra pažeidžiami ir teisingumo principai, kadangi išvengiami valstybinio socialinio draudimo mokesčiai ir suteikiama teisė nedirbančiam asmeniui naudotis privalomojo sveikatos draudimo paslaugomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N663-156/2007, N575-2791/2009). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2-5) darytina išvada, kad šioje byloje V. G. kaltinamas ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo padarymu dėl to, kad leido dirbti nelegalų darbą savo žmonai I. G., nesudarius darbo sutarties.
Protokolu ir liudytojų parodymais nustatyta, kad I. G. atliko pardavėjos ir kitas funkcijas savo vyro V. G. įmonėje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, paremta susiformavusia teismų praktika, kad individuali įmonė paprastai yra šeimos verslas, duodantis pajamų šeimai, ir tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią, ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, galima būtų daryti priešingą išvadą. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad V. G. sutuoktinė I. G. teikė jo įmonei esminę pagalbą, be kurios įmonė negalėtų verstis komercine veikla.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kaip sprendė apylinkės teismas, iš tiesų nėra įrodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai dėl V. G. sutuoktinės nelegalaus darbo įmonėje – kad I. G. dirbo paklusdama įmonėje nustatytai darbo tvarkai, kad už savo darbą gavo atlyginimą, nes ji savarankiškai sprendė kada ir kokiais atvejais padėti įmonės veiklai, nėra įrodymų, kad jai buvo nustatytas darbo laikas, darbo drausmė ir kt. Apylinkės teismas teisingai vertino V. G. ir I. G. parodymus, kad pinigai už darbą nebuvo mokami, kad šeimoje pinigai yra bendri ir jais naudojasi pagal poreikius, kad įmonėje jie veikė kaip lygiaverčiai šeimos verslo partneriai. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju nebuvo jokių darbo sutarties požymių. Šiuo atveju administracinės atsakomybės už nelegalų darbą taikymas V. G. neatitiktų ATPK 41³ str. paskirties.
Konstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai nėra įrodyti, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo V. G. veiką dėl I. G. nelegalaus darbo kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.