- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2-973-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00504-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,CORPORA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelių mašinos“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,CORPORA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-3710-232/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelių mašinos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,CORPORA“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kelių mašinos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „CORPORA“ 105 694,24 Eur skolą, 1 437,44 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „CORPORA“ pinigines lėšas, esančias UAB „CORPORA“ kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis ir gautinas pinigines lėšas, ieškinio reikalavimo ribose – 107 131,68 Eur sumai. Nurodė, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ar kilnojamojo turto, kuris galėtų būti areštuotas skolos sumos grąžinimui užtikrinti. Atsakovė VĮ Registrų centrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2015 metus. Pagal finansinius dokumentus už 2015 metus, nuosavą ilgalaikį materialųjį turtą sudaro tik 12 006 Eur suma, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia net 167 471 Eur sumą. Atsakovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Visa tai įrodo, kad atsakovei šio ieškinio suma – 107 131,68 Eur yra labai didelė ir tai kelia grėsmę ieškovės ieškinio reikalavimo įvykdymui, jei teismas priimtų palankų ieškovei sprendimą. Taip pat iki ieškovės pretenzijos pateikimo atsakovei dienos pas atsakovę bendrovėje buvo įdarbinti du darbuotojai, tačiau kitą dieną po pretenzijos įteikimo liko įdarbintas tik vienas darbuotojas, dėl ko kyla pagrįstas pagrindas išvadai, kad atsakovė gavusi ieškovės pretenziją dėl reikalavimo grąžinti didelę pinigų sumą, pradėjo ruoštis bendrovės bankrotui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – 107 131,68 Eur areštavo atsakovei UAB „CORPORA“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškove.Teismo vertinimu, ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktą VĮ Registrų centrui paskutinį balansą už 2015 m., įmonės turtą sudaro 206 818 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas tik 12 006 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 167 471 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad įmonės ilgalaikio turto vertė yra nedidelė, didžiąją dalį įmonės turto (194 812 Eur) sudaro trumpalaikis turtas, todėl spręsti apie įmonės stabilią ir gerą finansinę padėtį nėra pagrindo. Teismo vertinimu, trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio nelaikytinas pakankamu garantu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, dėl to, ieškinio suma 107 131,68 Eur atsakovei laikytina didele ir savaime kelia grėsmę ieškovės ieškinio reikalavimo įvykdymui. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB ,, CORPORA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik įrodžius atsakovo nesąžiningumą, ketinimą slėpti turimą turtą ar pan. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Ieškovės paaiškinimai dėl didelės ieškinio sumos nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o aplinkybė, kad vienas darbuotojas neseniai paliko darbą atsakovės bendrovėje nėra niekaip susijusi su ieškovės inicijuota byla. Taigi ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. UAB ,, CORPORA“ veiklą vykdo nuo 2010 m., niekada neturėjo teisminių ginčų, kuriuose būti patraukta atsakove, bendrovei nebuvo inicijuotas bankroto bylos iškėlimas. Atsakovė sėkmingai teikia paslaugas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje nuo 2012 m. dalyvavo 62 viešuosiuose pirkimuose, iš kurių laimėjo 28 ir juos sėkmingai įvykdė. Šiuo metu atsakovė taip pat vykdo arba kviečiama pasirašyti sutartis su tiekėjais. Atsakovė negali ir negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų kontrahentams, nes dėl nepagrįstai taikyto turto arešto yra areštuota daugiau nei 55 000 Eur suma, esanti atsakovės banko sąskaitoje. Be to, išviešinti duomenys dėl atsakovės turto arešto riboja atsakovės galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ieškovės ieškinys negali lemti atsakovės ūkinės-komercinės veiklos nutrūkimą, kai byloje nėra jokių duomenų dėl atsakovės nesąžiningumo, ketinimo vengti vykdyti teismo sprendimą ieškinio tenkinimo atveju. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne užtikrina ieškinio įvykdymą, o priešingai, daro didelę žalą atsakovei. Teismas nepagrįstai nusprendė areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas. Atsakovė veikia paslaugų teikimo sektoriuje, daugiausia su komunalinės ir miško technikos pardavimu, aptarnavimu ir remontu, kur savalaikis atsiskaitymas su tiekėjais yra ypatingai svarbus. Nors teismas leido vykdyti mokėjimus darbuotojams, tačiau taikius piniginių lėšų areštą, atsakovė negali tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, tai lemia negalėjimą vykdyti esamų sutartinių įsipareigojimų. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir neekonomiškos. Ieškovė UAB ,,Kelių mašinos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovės nesąžiningumą, t. y. piktnaudžiavimą ir tikimybę vengti vykdyti sprendimą patvirtina jos elgesys, kadangi atsakovė nuo 2014 m. turėjo arba įvykdyti jai kylančias prievoles – pateikti ieškovei prekes, arba grąžinti iš ieškovės gautas lėšas, tačiau iki šiol geranoriškai neįvykdė nei vienos iš šių pareigų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas. Teismas, priimdamas nutartį, tinkamai vadovavosi proceso ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kadangi piniginių lėšų areštą taikyti leido tik tuo atveju, jeigu atsakovė neturėtų kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o areštavus pinigines lėšas, leido atsakovei atlikti būtiniausius mokėjimus. Kadangi atsakovė nuosavybės teise neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl vienintelis būdas užtikrinti galimybę ieškinio patenkinimo atveju yra areštuoti atsakovės pinigines lėšas. Taigi teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka reikalavimą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad sėkmingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, vykdo arba yra kviečiamas pasirašyti sutartis su tiekėjais, tačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai yra trikdoma jos komercinė-ūkinė veikla, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: išrašą iš juridinių asmenų registro, išrašą apie UAB ,,CORPORA“ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, 2017-03-27 UAB ,,Vilkaviškio vandenys“ pranešimo dėl kvietimo sudaryti sutartį kopiją, 2017-02-10 VĮ ,,Alytaus regiono keliai“ rašto dėl laimėto pirkimo kopiją, 2017-01-12 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 2017-01-27 UAB ,,CORPORA“ įgaliojimo pasirašyti sutartį kopiją, 2016-10-28 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, 2017-03-15 UAB ,,CORPORA“ atsiskaitomosios sąskaitos banke išrašo kopiją. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju paminėti nauji įrodymai buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu. Taigi ieškovei buvo sudarytos galimybės susipažinti su jais ir pareikšti savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Prieštaravimų dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo nepareikšta. Atsižvelgdamas į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovei bei siekdamas nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, bei nustatęs, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė ir savaime kelia grėsmę ieškovės ieškinio reikalavimo įvykdymui, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ginčija antrą sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje , yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302). Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį pirmosios instancijos teismas motyvavo išimtinai tik tuo, kad ieškiniu reikalaujama suma apeliantei yra didelė, kitokių argumentų, susijusių su teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, išskyrus ieškinio reikalavimo dydį, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį taip pat rėmėsi tik didelės ieškinio sumos prezumpcija, jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą nenurodė. Vien apelianto nurodyta aplinkybės, kad iki ieškovės pretenzijos pateikimo atsakovei dienos pas atsakovę bendrovėje buvo įdarbinti du darbuotojai, o po pretenzijos įteikimo atsakovei liko įdarbintas tik vienas darbuotojas, savaime nereiškia, kad atsakovė pradėjo ruoštis bendrovės bankrotui ir tai yra pagrindas konstatuoti atsakovę esant nesąžininga (CPK 185 str.). Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovė pateikė siūlymą ieškovei sudaryti taikos sutartį dėl skolos grąžinimo, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė vengia ar gali vengti įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Nors atsakovė atskirajame skunde nesiekia įrodyti, kad jos turtinė padėtis yra pakankamai gera, tačiau apeliantė savo finansines galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą grindžia, jog ji stabilią veiklą vykdo nuo 2010 m., o nuo 2012 m. dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir laimėtus konkursus sėkmingai įvykdė, šiuo metu taip pat vykdo arba kviečiama pasirašyti sutartis su tiekėjais ir kartu su skundu pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliantė nurodo, kad negali ir negalės vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų kontrahentams, nes dėl nepagrįstai taikyto turto arešto yra areštuota daugiau nei 55 000 Eur suma atsakovės sąskaitoje, turto areštas riboja atsakovės galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne užtikrina ieškinio įvykdymą, o priešingai, daro didelę žalą atsakovei.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, yra pasisakyta ir dėl to, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Taigi įvertinant atskirojo skundo pagrįstumą ir šios nutarties 16 punkte nurodytu aspektu, atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri gali lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą. Areštavus ieškinio sumai atitinkančią didelę dalį piniginių lėšų, kai kito areštuotino turto nėra ar jo nepakanka, galimi atsakovės ūkinės-komercinės veiklos trikdžiai, dėl kurių, atsakovės pajėgumas konkuruoti rinkoje pablogėtų arba ji taptų nemokia, dėl ko pasunkėtų ir teismo sprendimo įvykdymas ieškinio patenkino atveju.Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas. Taip pat pažymėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą ir kt. aplinkybes), neribojama ieškovės teisė kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti.
Atmesti ieškovės UAB „Kelių mašinos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB ,,CORPORA“ turto areštą.
Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.