- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- 2-288-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03393-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- R. V.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,
trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. Ž. nedalyvaujant
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. (buvusi Valentienė) ieškinį atsakovui R. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų G. Ž. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo - išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti atsakovo R. V. bendravimo su vaikais - D. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant, kad tol kol atlieka laisvės atėmimo bausmę, R. V. su vaikais galėtų bendrauti tokia tvarka: telefoninių pokalbių metu pirmadieniais nuo 18.30 val. iki 18.45 val. trečiadieniais nuo 18.30 val. iki 18.45 val. ir penktadieniais nuo 18.30 val. iki 18.45 val.; atlikęs laisvės atėmimo bausmę, atsakovas galėtų bendrauti su vaikais tokia tvarka: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, susitinkant ir bendraujant vaikų žaidimų kambaryje arba esant geram orui parke, nuo šeštadienio 11.00 val. iki 13.00 val. Taip pat priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka su atsakovu nutraukta 2019-02-14 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką, vaikų - D. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o iš atsakovo vaikams priteistas materialinis išlaikymas po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nutraukiant santuoką nebuvo aptartas klausimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nes nebuvo kilę ginčų. Tačiau pastaruoju metu atsakovas su vaikais nebendrauja, jie nesimatę jau beveik du metai, tarp tėvo ir vaikų nelikę ryšio, tačiau mano, kad tėvas turėtų dalyvauti vaikų auklėjime ir bendravime. Ji vaikams yra pasakiusi, kad tėvas išvykęs dirbti į užsienį, todėl jie nežino, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pasielgė dėl to, kad vaikams nesukelti traumos ir gėdos dėl tėvo. Visą šį laiką atsakovas vaikams išlaikymo neteikia. Tokią bendravimo tvarką prašo nustatyti pereinamuoju laikotarpiu dėl to, kad vaikai nuo tėvo atpratę, atitolę, tėvas nežino vaikų poreikių, be to R. V. yra daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, yra agresyvus, dažnai vartoja alkoholį, daro nusikaltimus, todėl bendrauti su nakvyne vaikams būtų nesaugu. Todėl kol vaikai atkurs su tėvu emocinį ryšį, jie gali bendrauti be nakvynių dienos metu, viešoje vietoje. O kai grįš, bus aišku ar jis negirtaus, ar dirbs, tuomet ji sutinka kad bendravimo tvarka būtų maksimalesnė. Atsakovas prieš patenkant į laisvės atėmimo įstaigą, susidėjęs gyveno su sugyventine G, kuri taip pat girtauja, jos šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, ji šiuo metu gyvena atsakovo dviejų kambarių bute bendrabutyje (duomenys neskelbtini) g. Sūnus D tėvo bijo, nes yra patyręs jo smurtą, yra buvę atvejų, kai vaikai liko pas tėvą, bet dėl jo girtavimo ir garsaus muzikos klausymo buvo iškviesta policija, ji naktį turėjo eiti pasiimti vaikų, D išsigandęs pabėgo ir jo teko ieškoti. Nurodo, kad jos siūloma bendravimo tvarka nesudarytų jokių papildomų nepatogumų nei vaikams, nei atsakovui, o jei atsakovas pakeis savo elgesį ir gyvenimo būdą, ji sutinka ir dėl laisvesnės bendravimo tvarkos.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad jis iki šių metų liepos mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau netrukus turėtų išeiti į laisvę. Su vaikais jau beveik du metai nebendravo, jiems išlaikymo neteikė, nes neturi pajamų, tačiau jų santykiai geri, vaikai tikrai nebijo. Ypač mažieji nori su juo bendrauti. Jis iki laisvės atėmimo bausmės gyveno su sugyventine savo motinos dviejų kambarių bute, bet problemų dėl alkoholio turėjo ne tik jis, bet ir ieškovė. Jis išlaikymo dabar vaikams neteikia, tačiau grįžęs teiks. Kol jis yra pataisos namuose, telefonu bendrauti su vaikais negalės, nes labai trumpas laikas ir mano, kad toks bendravimas nenaudingas. O kai grįš į laisvę, pageidauja vaikus pasiimti su nakvyne pas save kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Tokią tvarką ir prašo tvirtinti. Jo sugyventinė G dabar gyvena su vaiku jo dviejų kambarių bute, jokių problemų dėl alkoholio vartojimo nėra. Jo buities sąlygos bute yra geros.
Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė J. M. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka šiuo pereinamuoju laikotarpiu po ilgo nebendravimo ir atsakovo įkalinimo, atitinka vaikų interesus. Vėliau kai atsakovas su vaikais atkurs emocinį ryšį, galima bendravimo tvarką ir keisti, įvesti nakvynes bei pan. Vaikas D turi specialių poreikių, todėl juos reikia įvertinti. Kiti vaikai dar yra maži, todėl pasilikti su nakvyne jiems gali būti nesaugu. Atsakovo sugyventinės šeima vaiko teisių apsaugos specialistams taip pat žinoma, buvo įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, vaikas gyveno su tėvu, bet šiuo metu vaikas sugrąžintas motinai, girtavimo atvejų nenustatyta. Atstovė nurodė, kad ieškovo ryšį su vaikais būtina atkurti, todėl Skyrius mano, kad pirmiausia turi būti nustatyta ieškovės nurodyta bendravimo tvarka, o tik po to nustatoma maksimalesnė bendravimo tvarka. Labai svarbu bus nustatyti koks atsakovo gyvenimo būdas bus vedamas, ar šeimoje negirtaujama ar atsakovas turės darbą. Vaikai turi turėti saugias ir sveikas sąlygas pas tėvą, kad tėvo ar kitų asmenų elgesys nesukeltų jiems grėsmės.
Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepimo nepateikė, gavusi teismo šaukimą, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl atvykusių asmenų sutikimu, byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės bylos aplinkybės
Nustatyta, jog ieškovė L. M. ir R. V. yra D. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l.7-9)
Šalių santuoka nutraukta 2019-02-14 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, vaikams iš tėvo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (b.l.3-6).
Nutraukiant santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bendravimo tvarka nustatyta nebuvo, tarp tėvų ginčo dėl bendravimo tvarkos tuo metu nekilo.
Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (b.l.52).
Pagal pateiktą VTAS informaciją, atsakovas 8 kartus baustas už administracinius nusižengimus – policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jų įžeidimą, viešosios tvarkos pažeidimus, girtavimą viešoje vietoje, smurtą artimoje aplinkoje ir kt. Dažniausiai pažeidimus padarė būdamas neblaivus. Paskutinis pažeidimas padarytas 2019-04-12, kai savo bute būdamas girtas garsiai klausėsi muzikos, įžeidė policijos pareigūnus ir kt. (b.l.21 antra pusė – 25)
Atsakovas teistas keletą kartų už įvairius nusikaltimus, tame tarpe 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už nusikaltimą numatytą BK 140 str. 3 d. Kaip nustatyta iš įsiteisėjusio nuosprendžio, atsakovas R. V. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir mažamečiams asmenims, o būtent: 2018 m. gegužės 17 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, t. y. kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytas 2.41 promilių girtumas), tyčia suėmė mažametei M. V., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų ir tempė į vaikų kambarį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai M. V. sukėlė fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, virtuvėje mažamečiui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į nugaros sritį bei vieną kartą delnu sudavė į kaklo sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam D. V. sukėlė fizinį skausmą, po to L. V. tyčia ranka suėmė už kaklo srities ir spaudė bei laikydamas ranka už kaklo stūmė, dėl ko ji virtuvės patalpoje nugaros sritimi trenkėsi į durų staktą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai L. V. sukėlė fizinį skausmą (b.l. 42-52, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007).
Ieškovė prašo nustatyti minimalią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką atsižvelgiant į tai, kad R. V. su vaikais beveik du metai nebendravęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę, daug kartų teistas ir baustas dėl girtavimo, viešosios tvarkos pažeidimų, smurtavimo prieš vaikus ir šeimos narius. Todėl pereinamuoju laikotarpiu, kol grįžęs iš pataisos namų atkurs su vaikais prarastą emocinį ryšį, pakeis gyvenimo būdą ir elgesį, prašo leisti bendrauti be nakvynių, dienos metu, viešose vietose. Vėliau sutiktų ir su maksimalesne bendravimo tvarka. Teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka, nes mano, kad š.m. liepos mėn. grįžus iš įkalinimo įstaigos, turės sąlygas su vaikais bendrauti savo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį su nakvyne nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro. Patvirtino, kad išlaikymo vaikams neteikia dėl sunkios turtinės padėties. Tačiau iš esmės sutiko, kad pereinamasis laikotarpis reikalingas.
Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus, susipažinęs su pateiktais įrodymais, valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, sprendžia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas linkęs į teisės pažeidimus, kuriuos padaro būdamas neblaivus, yra smurtavęs prieš šeimos narius, sūnų D, dėl ko netgi buvo nuteistas. Valstybinės vaiko teisių apsaugos specialistų apklausti vaikai patvirtino, kad pas tėtę likti su nakvyne nenori, nes tėvas dažnai geria alkoholį, tada būna piktas, pykstasi su policijos pareigūnais, keikiasi ir pan. Sūnus D tėvo bijo, o mažieji vaikai net neprisimena, kada paskutinį kartą su tėvu bendravo (b.l. 17). Be to, atsakovas jau daugiau kaip metai atlieka laisvės atėmimo bausmę patisos namuose ir ieškovės teigimu apie du metus su vaikais nebendravęs. Todėl tos atsakovo elgesys ir vedamas gyvenimo būdas turi įtakos santykiams tarp nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo.
Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos byloje išvados, atstovės paaiškinimų, būtina atkurti atsakovo ir vaikų emocinį ryšį, įsitikinti, kaip atsakovas elgsis ir ar negirtaus sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos.
Dėl to, kad atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, o vaikams motina nurodžiusi, kad tėtis dirba užsienyje, nebuvo galima surengti vaikų ir tėvo susitikimų, išsiaiškinti tiesiogiai, kaip jie bendraus po gana ilgo laiko tarpo. Todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrįsti ieškovės būgštavimai dėl vaikų saugumo ir įtakos jiems esant kartu ir pasiliekant nakvynei. Juolab, kad vaikai pasiliktų tėvo šeimoje, kur gyvena sugyventinė su savo vaiku, kuri taip pat turėjo problemų dėl girtavimo, jos šeima taip pat buvo stebima ir įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.
Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad priimant sprendimą nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, būtina nustatyti minimalią bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu vaikų ir tėvo emociniams ryšiams atkurti, o atkūrus šiuos ryšius, atsakovui savo elgesiu ir gyvenimo būdu užtikrinus saugų ir ramų bendravimą su vaikais, pakeisti nustatytiną minimalią bendravimo tvarką.
Todėl tvirtintina ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kuri šiuo metu labiausiai atitiktų nepilnamečių šalių vaikų interesus, kai tėvas su vaikais bendraus dienos metu, neutraliose vietose, be nakvynių. Iki atlieka laisvės atėmimo bausmę, su vaikais bendraus telefonu, įpareigojant ieškovę pateikti telefono numerį bei suorganizuoti vaikų dalyvavimą. Be to, siūlytina atsakovui esant laisvėje lankyti pozityvios tėvystės kursus, įgyti bendravimo su vaikais įgūdžius.
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, kokia vaiko bendravimo tvarka su tėvais geriau atitiktų jo interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).
Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.
Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus visiškai, visos ieškovės ar valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi ieškovei 2019-05-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1 (NTP-2)-19-T-2416-8869 buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir 100 proc. apmokant jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, ieškinį tenkinus visiškai, visos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (182 Eur už advokatės teisinę pagalbą ir 100 Eur valstybei žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, priteistina iš atsakovo.
Nagrinėjamojoje byloje valstybė turėjo 11,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo R. V. (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nustatyti atsakovo R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais - D. V., gim. (duomenys neskelbtini), A. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, kad tol kol atlieka laisvės atėmimo bausmę R. V. galėtų bendrauti su vaikais tokia tvarka: telefoninių pokalbių metu pirmadieniais nuo 18.30 val. iki 18.45 val. trečiadieniais nuo 18.30 val. iki 18.45 val. ir penktadieniais nuo 18.30 val. iki 18.45 val.; atlikęs laisvės atėmimo bausmę, atsakovas galėtų bendrauti su vaikais tokia tvarka: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, susitinkant ir bendraujant vaikų žaidimų kambaryje arba esant geram orui parke, nuo šeštadienio 11.00 val. iki 13.00 val.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. V. 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, 11, 83 Eur (vienuolika eurų 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą įmokos kodas 5660 bei 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.