Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Subarė“ ieškinį atsakovui UAB „Vakarų krova“ dėl sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2015-12-18 sudarytą sutartį Nr. 22-15-88A1 dėl grunto, sumaišyto su atliekomis išvežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams paslaugų teikimo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad minėta sutartimi ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už suteiktas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo surinkti, išvežti ir perduoti atliekų tvarkytojams iš ieškovo naudotos aikštelės gruntą, sumaišytą su atliekomis. Šią sutartimi šalys susitarė, kad atliktinų darbų kaina 40,00 Eur be PVM už grunto, sumaišyto su atliekomis išvežimo vieną reisą, 1 tonos atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams – 28,96 Eur be PVM. Nurodė, kad 2015-12-23 vykdant grunto išvežimą, buvo pastebėta, kad gruntas yra užterštas naftos produktais. Atsakovas informavo ieškovą, kad nebegali vykdyti įsipareigojimų pagal sudarytą sutartį ir pateikė derinti naujas sutarties sąlygas, pakeisti grunto išvežimo kainą 191,60 Eur be PVM už 1 toną su galimybe dar didinti kainas, nustačius daugiau kaip 10 procentų padidėjusį naftos produktų užterštumą. Ieškovas 2016-02-26 raštu informavo atsakovą, kad minėta atsakovo pasiūlyta nauja kaina yra nepriimtina, todėl pasiūlė bendru šalių susitarimu nutraukti 2015-12-18 sutartį dėl abiems šalims nepriimtinų 2015-12-18 sutarties vykdymo sąlygų. Atsakovas 2016-03-03 raštu informavo ieškovą, kad nesutinka nutraukti 2015-12-23 sutarties, kadangi ieškovas tariamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovo atstovas – bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo nustatytas pareigas, privalo užtikrinti maksimalų savo kreditorių reikalavimų patenkinimą, todėl jis privalo itin ekonomiškai ir racionaliai naudoti ieškovo lėšas kitiems tikslams. Ieškovas negali sutikti su atsakovo vienašališkai siūloma sutarties pakeitimu – pasiūlyta beveik 5 kartus didesne atliekų išvežimo kaina ir nutraukęs sutartį sieks, kiek įmanoma, ekonomiškiausiomis kainomis rasti kitą atliekų vežėją. Teigia, kad yra visos sąlygos pripažinti atsakovo veiksmus – praėjus itin trumpam laikui po sutarties sudarymo, siekį vienašališkai pakeisti esminę šalims sąlygą - kainą, siekiant ją padidinti kelis kartus ir atsisakymą vykdyti galiojančiomis sąlygomis sudarytą sutartį – kaip esminį 2015-12-18 sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį. Ieškovas pagrįstai tikėjosi iš atsakovo gauti 2015-12-18 sutarties paslaugas. Atsakovas savo pareigų visiškai nevykdė tyčia ir iki šiol nevykdo, nors pagal sutarties esmę šių pareigų vykdymas turi esminės reikšmės. Siekiant kuo operatyviau nedelsiant apginti ir užtikrinti likviduojamos įmonės teises ir interesus, prašo teismo nustatyti, kad teismo sprendimas būtų vykdomas skubiai, kas leistų ieškovui teisėtai sudaryti su tinkamu tokių paslaugų teikėju sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodė, kad mano, jog egzistuoja CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės. Nurodė, kad sutartis iš dalies yra įvykta, nuo 2016-01-28 atsakovas sutarties nebevykdo. Prašo ieškinį tenkinti bei leisti skubiai vykdyti teismo sprendimą.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalys sudarė 2015-12-18 sutartį dėl grunto, sumaišyto su atliekomis išvežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams paslaugų teikimo. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas organizuos atliekų išvežimo ir pridavimo atliekų tvarkytojui procesą. Šalys sudarydamos sutartį nežinojo ir nenumanė, kad gruntas yra ar gali būti užterštas. Atsakovas nei pagal sutartį, nei šalių santykių metu nedeklaravo, kad yra atliekų tvarkytojas ar kad jo veikla kaip nors susijusi su atliekų tvarkymu. Atsakovo pagrindinė veikla – krovos darbai (įskaitant jūrų uosto krovos darbus). Ieškovas apie žinojo ir ši aplinkybė yra akivaizdi iš sutarties 3.1.2. punkto. Atsakovas pradėjo vykdyti sutartį, tačiau paaiškėjo, kad gruntas sumaišytas su atliekomis yra užterštas. Pagal sutartį buvo išvežta 161,36 tonos nesutvarkytų atliekų bei liko neišvežta 60-90 tonų. Paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos sutarties sudarymo metu, atsakovas 2016-01-28 pasiūlė ieškovui pakeisti sutarties kainą. Ieškovas su siūlymu nesutiko ir pateikė priešpriešinį pasiūlymą nutraukti sutartį. Atsakovas mano, kad toks pasiūlymas yra nepagrįstas, nes ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų (sutarties 3.2 punktas) bei sutarties nutraukimas yra nebūtinas – šalys galėjo ir turėjo susitarti dėl sutarties kainos pakeitimo. Ieškovas nesutiko su tokia atsakovo pozicija ir pareiškė ieškinį dėl priverstinio sutarties nutraukimo. Atsakovas susidūrė su CK 6.204 straipsnyje nurodytu sutarties vykdymo suvaržymu, nes yra visos šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad sutartis neturi būti nutraukta, nes atliekos yra uosto teritorijoje, jos liks neišvežtos. Ieškovas neįvardija kada bus sutvarkytos atliekos iš aikštelės. Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 18 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė sutartį Nr. 22-15-88A1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti grunto, sumaišyto su atliekomis, esančių AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijoje, esančioje Minijos g. 180, Klaipėda, ties krantine Nr. 131A, išvežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams paslaugas bei suteikti kitas su atliekų tvarkymu susijusias paslaugas, o ieškovas įsipareigojo pateikti paslaugų atlikimui reikalingą informaciją, sumokėti bendrovei už suteiktas paslaugas bei vykdyti kitus įsipareigojimus. Šios sutarties 2.1. punkte šalys susitarė, kad grunto su atliekomis išvežimo 1 (vieno) reiso kaina – 40,00 Eur be PVM, 1 tonos perdavimas atliekų tvarkytojams – 28,96 Eur be PVM. 2016-01-28 atsakovas rašte nurodo, kad 2015-12-23 vykdant grunto, sumaišyto su atliekomis išvežimą iš aikštelės krantinėje Nr. 131A, vežėjas atsakovą informavo, kad gruntas yra užterštas naftos produktais, todėl atsakovas nebegali toliau vykdyti savo įsipareigojimų sutarties 2.1 punkte nurodytomis kainomis, todėl teikia ieškovui komercinį pasiūlymą likusio užteršto naftos produktais gruntui sutvarkyti. 2016-01-28 atsakovo komerciniame pasiūlyme nurodoma, kad naftos produktais užteršto grunto išvežimo utilizacijai kaina - 191,60 Eur be PVM mokesčio. Ieškovas 2016-02-26 rašte dėl sutarties Nr. 22-15-88A1 nutraukimo, nurodė, kad darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkis kartus nei numatyta 2015-12-18 sutarties sąlygose, todėl tokia siūloma grunto išvežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams kaina nepriimtina, atsižvelgiant į tai, ieškovas pasiūlė atsakovui bendru sutarimu sutartį nutraukti. Atsakovas 2016-03-03 rašte dėl sutarties Nr. 22-15-88A1 nutraukimo nurodė, kad sutartis negali būti nutraukta, nes ieškovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. nesutvarkė aikštelės ir neperdavė jos nuomotojui (atsakovui), ragina nedelsti ir baigti pradėtas tvarkyti aikštelėje atliekas, o atlikus aikštelės tvarkymo darbus apie tai atsakovą informuoti raštu.

Ieškovas prašo nutraukti šalių sudarytą 2015-12-18 sutartį remdamasis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi dėl atsakovo kaltės, jam nevykdant sutarties 3.1.1. – 3.1.3. punktų. Todėl teismas priimdamas sprendimą vertina, ar atsakovas pažeidė 2015-12-18 sutartį, ar šios sutarties pažeidimas yra esminis.

Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatą, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Įstatyme (CPK 6.217 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas ir sąrašas aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Šios aplinkybės yra: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012).

Iš byloje esančios 2015-12-18 sutarties nustatyta, kad šalys sutartyje nesusitarė dėl tam tikrų sutarties sąlygų pažeidimo laikymo esminiu, kuriam esant šalis sutartį gali nutraukti vienašališkai. Taigi teismo pareiga yra nustatyti, ar atsakovas pažeidė 2015-12-18 sutartį, ar sutarties pažeidimas yra esminis.

Iš šalių atstovų paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2015-12-18 sudarydamos sutartį dėl atliekų (grunto sumaišyto su atliekomis) išvežimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams neaptarė grunto užterštumo naftos produktais buvimo. Darytina išvada, kad aplinkybė, jog gruntas yra užterštas naftos produktais, sudarant 2015-12-18 sutartį šalims nebuvo žinoma. Atsakovas nurodo, kad jo veiklos sritis nėra atliekų tvarkymas ar kaip nors kitaip susijusi su atliekų tvarkymu. Teismui netikėti šiuo atsakovo paaiškinimu nėra jokio pagrindo. Be to, iš 2015-12-18 sutarties 3.1.1. punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo pasitelkus UAB „Vakarų buitis“ surinkti, išvežti ir perduoti atliekų tvarkytojams atliekas. Iš šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad atsakovas 2015-12-18 sutartį pradėjo vykdyti, buvo išvežta dalis atliekų, tačiau paaiškėjo, kad gruntas yra užterštas naftos produktais, dėl to atliekų tvarkytojas jo priimti negali, užteršto naftos produktais grunto utilizacijos kaina yra didesnė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, nenumatė ir negalėjo protingai numatyti, kad atliekos yra užterštos naftos produktais, dėl ko jų utilizavimo kaina padidės, atsakovo veiklos sritis nėra atliekų tvarkymas ar kaip nors kitaip susijusi su atliekų tvarkymu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas 2015-12-18 sutarties neįvykdė tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas 2015-12-18 sutartį pažeidė bei padarė esminį sutarties pažeidimą, dėl kurio 2015-12-18 sutartis turi būti nutraukta. Dėl šių priežasčių ieškinys atmetamas.

Pažymėtina, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2015-12-18 sutarties nutraukimo CK 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl teismas sprendime dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir pasisako. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis – ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pavyzdžiui, negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarta būtinybė tinkamai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001; kt.).

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo ieškinys yra atmetamas, o atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų buvimą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.