Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. P. (G.) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose 2020 m. vasario 24 d. gautas A. P. ieškinys atsakovei A. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo išieškojimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškinyje ieškovas prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-376-607/2017 ir dukros A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. P.; išieškoti iš A. G. dukros A. P. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiat į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti tėvą A. P.; priteisti ieškovui A. P. iš A. G. žyminį mokestį ir turėtas advokato atstovavimo išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. paaiškino, kad nori, jog dukros A. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes atsakovė A. G. pastoviai keičia gyvenamąją vietą ir partnerius. Jis gyvena mamos V. P. name, o dukra A. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime su atsakove už 14 kilometrų. Su dukra susitinka tris kartus per mėnesį ar daugiau, o sausio mėnesį ji būdavo kas savaitę. Atsakovė kažkur išvažiuodavo, o dukra būdavo pas jį. 2020 m. gegužės 24 d. per jo gimtadienį, paskutinį kartą matė savo dukrą. Dukrai išlaikymą teikia per antstolį. Pas jį dukra turi atskirą kambarį, motociklą. Ji mėgsta bendrauti su močiute, seneliu. Atsakovė jam leidžia bendrauti su dukra. Gyvena pas savo tėvus, niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pats dukrą pasiima iš atsakovės, ją veža į mokyklą kiekvieną dieną. Atsakovė leidžia bendrauti su dukra, tačiau jis nori, kad dukra augtų su juo. Atsakovė dukrai rodo blogą pavyzdį, nes pastoviai keičia vyrus. Dukra tuos vyrus vadina tėčiais. Dukra nenori važiuoti iš jo namų į (duomenys neskelbtini) kaimą, kai ją parveža pas atsakovę - ten nenori pasilikti, būna ašaros. Dukrai pas jį bus geriau gyventi. Pripažįsta faktą, kad seniai smurtavo prieš buvusią žmoną, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir viskas baigėsi baudžiamuoju įsakymu. Tuo metu dukra buvo pas močiutę ir smurto fakto nematė. Šiai dienai vaiko išlaikymui yra įsiskolinimas 500 eurų. 2019 m. rugpjūčio mėnesį išėjo iš darbo, nes laiku nemokėjo atlyginimo. Ten išdirbo tris metus. Atsakovė Tauragėje pakeitė gyvenamas vietas tris kartus. Dukrą visada pasveikina su gimtadieniu, ją pasiima pas save per gimtadienį. Atsakovė nedraudžia, leidžia bendrauti su dukra. Į tėvų susirinkimą jo niekas nekviečia. Iš Tauragės pranešė, kad dukra nelankė mokyklos. Rytais veždavo dukrą į mokyklą per mėnesį 15-20 kartų ir pasisveikindavo su mokytojais.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. P. (G.) nurodė, kad ji su dukra gyveno Tauragėje ir atsakovas pusę metų negalėjo prie jos artintis dėl smurto. Dukra norėjo susitikti su tėvu, todėl leido ieškovui lankyti dukrą. Ji dirbo neoficialiai, o vėliau įsidarbino oficialiai parduotuvėje ir dirbo pusę metų, o vėliau persikraustė gyventi kitur. 2019 m. gruodžio mėnesį persikraustė gyventi į paskutinę gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) kaimą. Tik du kartus pakeitė gyvenamąją vietą, nes vieną kartą pardavė butą, kuriame ji gyveno ir dėl to teko apsigyventi kitur. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, močiutei priklausančiame name. Name gyvena močiutė su seneliu, mama su draugu ir ji su dukra. Tualetas, vanduo yra tik lauke. Alkoholio nevartoja. Šiuo metu turi draugą, tačiau kartu su juo negyvena. Dukra jo tėčiu nevadina. Dukrai pasakė, kad ji turi tėvą ir draugo tėvu nevadina. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, o nuo pirmadienio pradės dirbti oficialiai (duomenys neskelbtini) , dar gauna vaiko pinigėlius 100 eurų. Jai materialiai padeda močiutė, tėvai. Labai dažnai ieškovas bendrauja su dukra, kuri pati labiau rodo iniciatyvą susitikti su tėvu. Tik iš po susitikimo su tėvu, dukra sugrįžta nervinga, pikta, nesikalba, pasikeitusi. Ji pabūna ilgiau pas tėvą per atostogas, jeigu pati to nori. Ieškovui netrukdo bendrauti su dukra. Tėvas kelis kartus dukrą vežė į mokyklą, tačiau jis dukrai neduoda pinigėlių, nieko nenuperka. Ieškovo mama dukrai kažką nuperka. Ji eina į tėvų susirinkimus mokykloje, dalyvauja šventėse. Reikėjo dukrą vežti pas gydytojus, prašė ieškovą prisidėti lėšomis, tačiau ieškovas atsisakė, sakė, kad neturi pinigų. Dukra profilaktiškai turi tikrintis pas neurologą, pulmonologą, alergologą. Su dukra yra geri santykiai ir ji nori su ja gyventi. Dukra nori nuvažiuoti pas tėvą, tačiau su juo gyventi nenori. Niekas jai nepareiškė priekaištų dėl dukros auklėjimo. Buvo toks įvykis, kad dukros savaitę laiko neleido į mokyklą, nes dukra sirgo 2019 m. lapkričio mėnesį. Gal 10 kartų ieškovas nuveža dukrą į mokyklą per mėnesį, tačiau tai būna ne kiekvieną mėnesį.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. K. palaikė byloje pateiktą skyriaus išvadą. Prašo ieškovo ieškinį atmesti, mano, kad netikslinga keisti A. P. gyvenamąją vietą, vaiko teisės jai gyvenant pas mamą nėra pažeidžiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Pateiktas Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-376-607/2017, kuriuo santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove A. P. pagal jos gyvenamą vietą, o iš A. P. priteistas išlaikymas po 130 Eur per mėnesį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki A. pilnametystės. Iš antstolio Kęstučio Košio pateiktų dokumentų nustatyta, kad vykdant išlaikymo išieškojimą iš A. P., išlaikymo įsiskolinimas sudaro 520 Eur. 2020 metais išieškota suma: vasario mėnesį - 240,10 Eur, kovo mėnesį – 199,04 Eur. Pateikti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktai, iš kurių matyti, jog Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai įvertino ieškovės ir atsakovo buities sąlygas. Pateikti 2020 m. kovo 13 d. ir 2019 m. gruodžio 4 d. vaiko nuomonės išklausymo aktai, kuriame mažametė A. P. išreiškė norą gyventi su mamyte, tačiau nori bendrauti ir su tėčiu bei nurodė, jog visą laiką su tėčiu gyventi nenorėtų, bet svečiuotis pas tėtį nori. Pateiktos pažymos, kad A. P. yra registruota Užimtumo tarnyboje nuo 2019 m. gruodžio 2 d., A. P. nuo 2019 m. gruodžio 31 d.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena iki teismo sprendimo priėmimo momento, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.

CK 3.169 straipsnio 1-2 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 straipsnio 2 dalimi teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, turi būti įrodyta, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių faktinė vaiko gyvenamoji vieta turi būti pakeista. Koks aplinkybių, dėl kurių faktinės vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, teismų praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas.

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o atsakovė prašo ieškinio netenkinti. Ieškovas kaip vieną iš esminių aplinkybių, kad dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo nurodė, kad atsakovė neužtikrina pastovios vaiko gyvenamosios vietos, kelis kartus pakeitė gyvenamąją vietą, nuolat keičia parterius, nedirba, nededa pastangų susirasti darbą dėl ko atsakovės gyvenimo būdas daro neigiamą įtaką vaiko asmenybės formavimuisi bei daro neigiamą psichologinį poveikį, dukra patiria nuolatinį emocinį sukrėtimą. Dėl nuolatinės gyvenamosios vietos keitimo dukrai nėra sudaromos palankios mokymosi sąlygos, keičiama mokymo įstaiga.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos A. T. praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši, ieškovas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio pašalpą, padeda tėvams ūkyje, gyvena pas tėvus. Atsakovė yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio išmoką, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad pradės dirbti (duomenys neskelbtini), gyvena pas senelius. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi visas galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo/motinos funkcijas. Įvertinus bylos šalių gyvenimo ir buities sąlygas taip pat nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės namuose yra sudarytos geros sąlygos jų nepilnametei dukrai augti bei vystytis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos socialinė darbuotoja paaiškino, kad A. P. vykdo pagalbos plane iškeltus uždavinius, priima specialistų teikiamas paslaugas. A. P. stengiasi tinkamai prižiūrėti dukrą, apsilankymų metu mergaitė randama prižiūrėta, vaiko teisių pažeidimų nepastebėta. Su socialinio darbuotojo pagalba susitvarkė dokumentus dėl socialinės išmokos, vaiko išmokos, dėl paramos iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų gavimo. Už skirtą socialinę pašalpą atlieka visuomenei naudingą veiklą. Su socialine darbuotoja bendrauja noriai, atsiliepia į telefono skambučius. Socialinės darbuotojos teigimu, A. P. stengiasi ieškotis darbo, dalyvavo dviejuose pokalbiuose dėl darbo, tačiau nepavyko. Dėl A. P. ugdymo įstaigos nelankymo socialinė darbuotoja nėra gavusi nusiskundimų. (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinės pedagogės teigimu, A. P. į mokyklą beveik visada atveda jos mama A. P.. Tik vieną kartą į ugdymo įstaigą A. P. atvedė tėvas A. P.. Nuo jo sklido blogas kvapas galimai nuo vakarykščio alkoholio vartojimo. Mergaitė į mokyklą atvyksta tvarkinga, aprengta švariais rūbais, turi visas reikiamas priemonės, reikalingas užsiėmimams. Mergaitė gauna nemokamus pietus, bet visada turi pinigėlių papildomai bandelei nusipirkti. A. P. bendrauja su A. mokytoja, dalyvavo grupės tėvų susirinkime, atsiliepia į mokytojos skambučius ar SMS žinutes. Buvo problemos dėl progimnazijos taisyklių nesilaikymo, tačiau A. P. išaiškinus progimnazijos taisyklių reikalavimus, problemų nebekyla. Socialinės pedagogės teigimu, mažametės A. tėvas A. P. dukros ugdymo procese nedalyvauja. (duomenys neskelbtini) progimnazijos socialinė pedagogė informavo, kad A. P. mokyklą lanko gerai, be pateisinamos priežasties nepraleidžia pamokų. Paskutiniu metu A. P. dažnai penktadieniais neveda vaiko į mokyklą, tačiau visada informuoja mokytoją dėl aplinkybių, kodėl mergaitė neatvyks į ugdymo įstaigą. Socialinė pedagogė pažymėjo, kad A. P. mokosi gerai, tačiau pamokose pavestas užduotis vykdo nenoriai, nori išsisukti, linkusi vadovauti.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ne mažiau svarbi yra ir vaiko nuomonė. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonės išklausymo aktuose nepilnametė A. P. išreiškė norą gyventi su mama. Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas vaiko nuomonės išklausymo aktas, kurį išklausius šalys sutiko, kad nebūtina mažametės dukters kviesti į posėdį ir apklausti su psichologu.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, dėl tėvo, motinos galimybės auklėti vaiką, jų šeimos sąlygas bei asmeninius jų bruožus, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos ir atsižvelgdamas išskirtinai tik į vaiko interesus, šalių gyvenamąją vietą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, siekį keisti gyvenimo būdą, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, šalių elgesį, motyvaciją, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja. Siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui aplinkos stabilumą, saugumą, vengiant papildomo psichologinio vaiko traumavimo, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas. Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant atsakovei A. P. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 168,00 Eur. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistina 168,00 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu

nutarė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 168,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams.