Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) N. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos sprendžiant atsakovo N. Č. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo priėmimo klausimą, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui N. Č. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl nustatytų apeliacinio skundo trūkumų pagrįstumo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu patenkino ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui N. Č., priteisdamas iš atsakovo 1529,05 Eur įskolinimą, 48,51 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1577,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 157,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b. l. 187-191). Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuris pasirašytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovo P. M., o už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis, nurodant, jog atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (T. 3., b. l. 1-30).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė, jog apeliacinis skundas neatitinka proceso įstatyme nustatytų apeliacinio skundo reikalavimų:

3.1. apeliacinis skundas pasirašytas neturinčio teisę pasirašyti ir pateikti apeliacinį skundą asmens. Pažymėjo, jog asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neturi teisės pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį pasirašyti apelianto vardu apeliacinio skundo, kadangi teisė atstovauti savo nariams turi būti kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų, kai tuo tarpu pagal Juridinių asmenų registro išrašą asociacijos atstovavimas yra vienintelis tikslas.

3.2. apeliantas neatleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl ginčydamas teismo sprendimą turi sumokėti žyminį mokestį. Pažymėjo, jog nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, įrodinėja vartojimo sutarčių nesąžiningą sąlygų taikymą. Nurodė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovas turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą (T. 3., b. l. 34-36).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas, atstovaujamas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovo P. M., prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

4.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino asociacijos atstovavimo savo nariams tikslą kaip pagrindinį, kadangi iš asociacijos įstatų matyti, jog atstovavimas nariams yra pagalbinis tikslas, skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Pažymi, jog pateikė atstovavimo sutartį su atstovu, asociacijos įstatus, registracijos pažymėjimą ir pažymą apie narystę asociacijoje, todėl asociacija jį atstovauja teisėtai. Mano, jog asociacijos teisę atstovauti savo narius pagrindžia ir nurodoma teismų praktika;

4.2. ieškovas reikalauja apmokėti už šilumos energiją sutarties pagrindu, sutarties ieškovas atsakovui nepateikė, todėl mano, kad tokios sutarties sąlygos taikymas yra nesąžiningas. Pažymi, jog visada ginčijo nesąžiningas sąlygas, kurių pagrindu ieškovas reikalauja sumokėti skolą, todėl byloje kilęs ginčas yra dėl nesąžiningų vartojimo sąlygų taikymo atsakovui (T. 3., b. l. 37-42).

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

5.1. asociacijos veiklos tikslai ir yra atstovauti narių interesus ginant bet kokius jų interesus bei bet kokio pobūdžio institucijose, kas niekaip nėra susiję su tam tikrų pagrindinių ir / ar specifinių būtent asociacijos pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Mano, jog asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įsteigta sąmoningai siekiant įgauti teisę būti atstovu bet kokio pobūdžio neteisminiuose bei teisminiuose ginčuose, tokiu būdu neteisėtai išvengiant imperatyvo atstovavimo pagal pavedimą veiklą vykdyti advokato ar advokato padėjėjo veiklos pagrindu.

5.2. teismų praktikoje jau buvo nagrinėtas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ teisės būti atstovu pagal pavedimą teisme klausimas ir konstatuota, jog asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ neturi teisės būti atstovu pagal pavedimą teisme bei nelaikytina tinkamu atstovu CPK 56 straipsnio reglamentavimo prasme.

5.3. atsakovas neįrodė atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų, o ginčas nėra susijęs su vartotojams nesąžiningų sutarties sąlygų nustatymu ir/ar taikymu, kadangi nenurodytos konkrečios tarp šalių sudarytos bei nustatytos šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos (sąlygos), laikytinos nesąžiningomis materialinės teisės normų prasme ir atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo tam tikras sąlygas pripažinti nesąžiningomis.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nustatyti atsakovo apeliacinio skundo, surašyto, pasirašyto ir pateikto per asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, trūkumai. Atskirajame skunde įrodinėjama, jog apeliacinio skundo trūkumai nustatyti nepagrįstai.

Dėl asociacijos atstovavimo teisės

7. Proceso įstatyme įtvirtinti asmenys, galintys atstovauti fiziniams asmenims pavedimo pagrindu (CPK 56 straipsnis). Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Tokiu atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai).

8. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi pagal įstatyminį reglamentavimą pagrindinis asociacijos steigimo tikslas yra jos narių bendra veikla ir tam tikri bendri interesai, ir asociacijos teisė atstovauti bei ginti savo narius kyla būtent iš pagrindinės jos vykdomos veiklos, t. y. asociacijos atstovavimas savo nariams yra pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Pažymėtina, jog pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015).

9. Nors atskirajame skunde įrodinėjama, jog apylinkės teismas klaidingai vertino asociacijos atstovavimo teisę kaip pagrindinį tikslą, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 10 d. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija skilties „veiklos tikslai ir rūšys“ matyti, jog asociacijos tikslai labai įvairūs, pvz. stichinių nelaimių prevencija, užsiimti teisės, teisingumo, gynybos, sportiniu ir rekreaciniu švietimu, profesiniu mokymu ir ugdymu, užsiimti mažmeninės prekybos šaudymo įrangos vystymu, tokios įrangos nuomos ir išperkamosios nuomos vystymu, skatinti gyventojų užimtumą ir pan. Taigi iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog visi nurodyti tikslai nėra iš esmės tarpusavyje susiję, todėl iš tiesų nėra aišku, kokią veiklą vykdo asociacija.

10. Kita vertus, įvertinus visus asociacijos nurodytus tikslus matyti, jog vistik visus skirtingus asociacijos tikslus vienija atstovavimo, teisinio konsultavimo ir gynimo tikslas, todėl konstatuotina, jog pagrindinis ir esminis asociacijos veiklos tikslas yra fizinių ir juridinių asmenų teisinis konsultavimas, gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose, o visi kiti nurodyti tikslai (pvz. užsiimti nurodyta šaudymo veikla ir pan.) - tik pagalbiniai.

11. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad byloje pateikta atstovavimo sutartis su atstovu, asociacijos įstatai, registracijos pažymėjimas ir pažyma apie narystę asociacijoje, nepaneigia 10 punkte nurodyto vieno iš pagrindinių asociacijos tikslų – atstovavimo, todėl vien minėtų dokumentų pateikimas nesudaro pagrindo vertinti, jog asociacija turi teisę atstovauti atsakovui.

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodyta teismų praktika. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismų pareiga priimant sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių. Nagrinėdamas kilusį ginčą apeliacinės instancijos teismas remiasi Kasacinio teismo formuojama praktika (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-461-611/2015; 2015 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3P-18/2015), todėl aplinkybė, jog kitų instancijų teismai nusprendė priešingai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Dėl žyminio mokesčio

13. Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, jog yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 836 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi ginčija nesąžiningas sutarties sąlygas.

14. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.).

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentui, jog nagrinėjamu atveju atsakovas negrindžia savo nesutikimo su ieškiniu vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymu. Įvertinęs ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra dėl prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas nevykdymo, o atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimus, nesutinka su šilumos įrenginių atsijungimo teisiniu reglamentavimu. Be to, pažymėtina, jog atsakovas nereiškė reikalavimo dėl sudarytos šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga, nenurodė, kokios nuostatos laikytinos nesąžiningomis CK prasme (CK 6.228⁴ straipsnis).

16. Konstatuotina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog patenka į CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus asmenis, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014).

17. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

18. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, nustatant atsakovui naują terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Ieškovas prašo atlyginti 175,22 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, jos pagrįstos įrodymais, apeliacinis skundas yra priėmimo stadijoje, dėl ko vertintina, jog protingumo principą atitiktų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas išsprendus atskirąjį skundą. Remiantis išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 175,22 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.

Nustatyti apeliantui N. Č. 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

Priteisti iš atsakovo N. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) naudai 175,22 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 22 euro ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.