Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vy­riau­sio­jo specialisto M. M. 2015 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. (iki 2014-12-31) aštuonių eurų bauda. Minėtą nutarimą apskundus, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi S. D. skundo neten­kino, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutarimą paliko galioti.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis kaltinimas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. numeris yra ROIK: (duomenys neskelbtini), o terminas dėl nuobaudos skyrimo yra pra­tęs­tas byloje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn pa­trauk­tas A. B.. Administracinio teisės pažeidimo byla pradėta tik 2014 m. gruodžio 17 d., t.y. praėjus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui. Todėl, mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta suėjus senačiai. Nors, kaip teismas nurodo, terminas buvo pra­tęstas, bet jis buvo pratęstas kitoje byloje. Teismas vienareikšmiškai patikėjo Institucijos atstovo argumentais, kad pareigūnė skambino dėl bylos, bet S. D. nekėlė telefono. Pažymi, kad skiriama ad­mi­nistracine nuobauda yra suinteresuotas Marijampolės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vy­riau­siasis specialistas M. M., nes administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl greičio viršijimo buvo nubaustas jo giminaitis A. B.. Apelianto teigimu, byloje nėra nustatyta, jog jis būtų nesirūpinęs, kad jo automobilis nebūtų saugiai paliktas, kad būtų elgęsis nerūpestingai, ką konstatavo teismas. A. B. be apelianto sutikimo ir jam nežinant paėmė au­to­mobilio raktelius.

Motyvuojamoji dalis

S. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo adminis­tra­cinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįs­tumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas S. D. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Pri­im­damas nutartį dėl S. D. kaltės pa­darius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pa­žei­di­mą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Kaip jau minėta, S. D. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 10 d. paliko au­to­mo­bilį nepasirūpinęs, kad juo nepasinaudotų kiti asmenys pagal ATPK 124¹ str. 7 d. Kaip matyti iš šios ATPK normos dispozicijos, tai yra blanketinė teisės norma, todėl nagrinėjamu atveju S. D. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo inkriminuotas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 152 punkto nesilaikymas, kuris nustato, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vie­tos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepa­si­nau­do­tų kiti asmenys (KET 2012-11-28 redakcija).

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas konstatavo, kad skundžiamas 2015 m. sausio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o aplinkybė, jog S. D. nepasirūpino, jog jo au­to­mobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasinaudotų kiti asmenys visiškai netirta, ją kons­tatuojant pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistės A. Do­mar­kie­nės 2014 m. gruodžio 17 d. tarnybinį pranešimą. Kaip matyti iš skundo, S. D. su tuo nesutinka.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas nega­li priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kaip matyti iš skundžiamos nu­tarties, pirmosios instancijos teismas kitų bylos aplinkybių, be administracinės nuobaudos skyrimo ir pratęsimo terminų, bei ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo S. D. veikoje iš esmės netyrė bei dėl to nepasisakė. Tuo tarpu, vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas tei­sė­tu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nu­tar­tis negali būti laikoma teisėta.

Aukštesnysis teismas nesutinka su S. D. argumentu, jog skiriant jam nuobaudą buvo praleisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai ir išsamiai išdėstė motyvus dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino ir jo pratęsimo, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų nekartoja ir de­ta­liau neanalizuoja. Tačiau atsakant į apelianto argumentus dėl termino pratęsimo priežasčių (t.y., jog neįrodyta, kad jam skambino), pažymėtina, kad pagal teismų suformuotą praktiką motyvuotas spren­dimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepa­si­baigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per mi­nė­tus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1494/2007, 2008 m. lapkričio 13 d. nu­tartį administracinėje byloje Nr. N556-594/2008, 2010 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje by­loje Nr. N575-1253/2010 ir kt.).

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Marijampolės rajono apy­linkės teismo nutartis yra nai­kinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutartį pa­naikinti ir ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenki­na­mas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir S. D. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui na­grinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.