Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kabantys sodai“ (dabartinis teisinis statusas ir pavadinimas – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Liteksta“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1878-623/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grinbeta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kabantys sodai“ dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė „BSA Cosnstruction“ (dabartinis teisinis statusas – bankrutavusi).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Kabantys sodai“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas neteisingai taikė CK 6 650 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes iš trišalio susitarimo preambulės bei 2 punkto, pagal kurį atsakovas turi apmokėti ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus, jeigu juos pasirašė techninę priežiūrą atliekantis asmuo, generalinis rangovas, subrangovas ir užsakovo atstovas, seka, kad susitarimu buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, o ne CK 6.650 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakovo atsakomybės ieškovo atžvilgiu taisyklė. Atsakovas prisiėmė tik trečiojo asmens pinigų pervedimo funkciją dėl trečiajam asmeniui taikyto arešto.

2. Susitarime numatyta tvarka gali būti taikoma tik esant atsakovo skoliniams įsipareigojimams trečiajam asmeniui už atliktus statybos darbus pagal Generalinės rangos sutartį. Tuo tarpu atsakovas su trečiuoju asmeniu yra atsiskaitęs, o teismas įpareigojo atsakovą už tuos pačius darbus mokėti du kartus, kas neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.

3. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), neatliko susitarimo sąlygų bei atsakovo argumentų analizės, dėl ko pažeidė lygiateisiškumo principą ir, nenurodęs motyvų, nepagrįstai konstatavo susitarimą esant reikalavimo perleidimo sutartimi. Susitarimo turinys turi būti suprantamas kaip atsiskaitymo tvarkos pakeitimas, leidžiantis išvengti statybos darbų sustojimo dėl trečiojo asmens negalėjimo laiku mokėti ieškovui. Sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį atsakovui būtų ne tik nenaudinga, bet ir ypatingai nepalanku, nes atsakovas negautų iš to jokios naudos, taptų atsakingas už trečiojo asmens prievoles ieškovui bei būtų įpareigotas už tuos pačius darbus sumokėti antrą kartą.

4. Teismas neteisingai konstatavo atsakovo pareigą apmokėti ieškovui už atliktus darbus, nes atsakovas atliktų darbų akto už liepos mėnesį nepasirašė, kadangi už tuos pačius statybos darbus jau buvo atsiskaitęs. Pažymą apie atliktų darbų vertę pasirašė tik ieškovas, trečiasis asmuo bei techninis prižiūrėtojas A. M., kuris negali būti tapatinamas su atsakovo atstovu (Statybos įstatymo 2 str. 51 d., Generalinės rangos sutarties 1.1.21 p.).

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas statybos darbus atliko atsakovui. Šiuos darbus ieškovas atliko trečiajam asmeniui, kadangi atsakovo ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai statybos rangos santykiai. Pretenzijas už atliktus statybos darbus atsakovas pareiškė trečiajam asmeniui.

6. Susitarimas buvo sudarytas remiantis prielaida, kad trečiasis asmuo dar nebuvo išnaudojęs Generalinės rangos sutartimi nustatytos kainos limito. Vėliau paaiškėjo, kad trečiasis asmuo šį limitą jau yra išnaudojęs ir darbus atlieka pats arba per subrangovus savo turtine rizika (Generalinės rangos sutarties 12.6 p.). Dėl šios priežasties buvo anuliuoti visi atliktų statybos darbų aktai už 2008 m. liepos mėnesį, į kuriuos įėjo ir ieškovo atlikti grindų įrengimo darbai.

7. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko (atsakovo) sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tuo tarpu susitarimo šalys 2 punkte išreiškė savo valią, kad be jokių galimų išimčių atsakovas turi pasirašyti atliktų darbų aktą, kuriame nurodytus darbus atsakovas apmoka, iš ko seka, kad susitarimą pasirašiusios šalys negalėjo laikyti susitarimo reikalavimo perleidimo sutartimi. Todėl šis susitarimas turėtų būti laikomas niekiniu, ką teismas turėtų konstatuoti ex officio (CK 1.78 str. 1 d. bei CK 1.80 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Kabantys sodai“, kaip užsakovas, ir trečiasis asmuo UAB „Statybų priežiūros agentūra“ (dabartinis pavadinimas - AB „BSA Construction“), kaip genrangovas, 2007 m. sausio 10 d. sudarė Generalinės rangos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus pastate, esančiame Smolensko g. 10, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo už atliktus ir priimtus darbus atsiskaityti su trečiuoju asmeniu (b.l. 8-41, t. 2).

Trečiasis asmuo AB „BSA Construction“, kaip užsakovas, ir ieškovas UAB „Grinbeta“, kaip rangovas, 2008 m. gegužės 29 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. KS-SB-08/59, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus pastate, esančiame Smolensko g. 10, Vilniuje, o trečiasis asmuo įsipareigojo už atliktus ir priimtus darbus atsiskaityti su ieškovu (b.l. 7-21, t. 1).

2008 m. birželio 27 d. šioje byloje dalyvaujantys asmenys pasirašė susitarimą, pagal kurio 2 punktą atsakovas, veikdamas kaip užsakovas, trečiasis asmuo - kaip genrangovas ir ieškovas - kaip subrangovas susitarė, kad visi atsiskaitymai už darbus, remiantis 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutartimi Nr. KS-SB-08/59, kurie bus atlikti po šio susitarimo pasirašymo, vykdomi tiesiogiai užsakovo subrangovams per 10 kalendorinių dienų nuo akto apie darbų atlikimą pasirašymo dienos. Taip pat pagal šį punktą užsakovas įsipareigojo apmokėti pateiktus aktus, jeigu juos bus pasirašę techninę priežiūrą atliekantis asmuo, generalinis rangovas, subrangovas ir užsakovo atstovas (b.l. 22-23, t. 1).

Ieškovas pateikė į bylą 2008 m. liepos mėnesio atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti statybos rangos darbai, atlikti pastate, esančiame Smolensko g. 10, Vilniuje (b.l. 24-25, t.1). Už šių darbų atlikimą ieškovas 2008 m. spalio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija 8GRB Nr. 000559 sumai 159 438,06 Lt ir 2008 m. lapkričio 11 d. raštu pateikė ją atsakovui apmokėjimui (b.l. 28-29, t. 1), tačiau atsakovas to nėra padaręs iki šiol. Todėl ieškovas ir pareiškė ieškinį, prašydamas iš atsakovo priteisti 159 438,06 Lt sumą už atliktus darbus, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų 2008 m. birželio 27 d. pasirašytu susitarimu, kuriuo, pasak ieškovo, trečiojo asmens teisė reikalauti iš atsakovo atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus perėjo jam (b.l. 2-5, t. 1, b.l. 84-85, t. 2).

Savo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo minėta suma ieškovui buvo priteista iš atsakovo, pastarasis grindžia iš esmės trimis motyvais. Pirma, pasak ieškovo, 2008 m. birželio 27 d. susitarimu atsakovas prisiėmė tik trečiojo asmens pinigų pervedimo funkciją, bet ne jo skolinius įsipareigojimus. Antra, apelianto teigimu, atsakovas su trečiuoju asmeniu už ieškovo atliktus darbus yra atsiskaitęs, dėl ko atsakovas ant ieškovo atliktų darbų akto nepasirašė. Trečia, aplinkybė, kad susitarime buvo nurodyta, jog atliktų darbų akte turi pasirašyti ir atsakovas, pasak apelianto, patvirtina tai, kad šalys susitarimo nelaikė reikalavimo perleidimo sutartimi, dėl ko šis sandoris turi būti pripažintas niekiniu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.101-6.114 straipsniuose yra įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios teisinius santykius, kylančius iš reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo ( cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-199/2008, 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-759/2003, 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-1255/2002 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisę ieškovas kildina iš tarp atsakovo, kaip užsakovo, ir trečiojo asmens, kaip genrangovo, 2007 m. sausio 10 d. sudarytos Generalinės rangos sutarties, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus pastate, esančiame Smolensko g. 10, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo už atliktus ir priimtus darbus atsiskaityti su trečiuoju asmeniu (b.l. 8-41, t. 2). Būtent ši sutartis yra tiesiogiai minima tarp byloje dalyvaujančių asmenų 2008 m. birželio 27 d. sudarytame Susitarime, tiek jo pavadinime, tiek preambulėje nurodant, kad šis Susitarimas sudaromas prie minėtos 2007 m. sausio 10 d. Generalinės rangos sutarties. Be to, Susitarimo 4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad 2007 m. sausio 10 d. Generalinės rangos sutartyje generaliniam rangovui (trečiajam asmeniui) mokėtina projekto statybos kaina mažinama užsakovo (atsakovo) subrangovams už atliktus darbus sumokėta suma. Įvertinusi šias 2008 m. birželio 27 d. Susitarimo nuostatas, aplinkybę, kad šį Susitarimą sudarę byloje dalyvaujantys asmenys pasirašė ant kiekvieno Susitarimo lapo, taip pat atsižvelgus į tai, kad visi susitarimą pasirašę asmenys yra ūkine komercine veikla užsiimantys ūkio subjektai (verslininkai), kuriuos atstovavo jų vadovai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Susitarimą pasirašiusių šalių, įskaitant ir atsakovą, valia ir tikrasis ketinimas buvo perleisti ieškovui UAB ,,Grinbeta“, kaip konkrečius darbus atliekančiam subrangovui, trečiojo asmens AB ,,BSA Construction“ (genrangovo) turimą reikalavimo teisę atsakovo UAB ,,Kabantys sodai (dabartinis pavadinimas BUAB ,,Liteksta“), kaip užsakovo, atžvilgiu, kylančią iš 2007 m. sausio 10 d. sudarytos Generalinės rangos sutarties (CK 6.193 str. 1 ir 2 d.). Šią išvadą patvirtina ir Susitarime nurodytos jo sudarymo priežastys, tai yra generalinio rangovo (atsakovo) netinkamas atsiskaitymas su subrangovais (įskaitant ieškovą), dėl ko pastarieji neatlieka darbų pagal grafiką, o užsakovas (atsakovas) yra suinteresuotas šiuos darbus užbaigti kuo greičiau ir užtikrinti tinkamą atsiskaitymą su darbus atliekančiais subrangovais.

Nagrinėjamu atveju kaip reikalavimo teisės perleidimo pagrindą ieškovas nurodo tarp jo, kaip rangovo, ir trečiojo asmens kaip užsakovo 2008 m. gegužės 29 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. KS-SB-08/59 (toliau – ir Subrangos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus statybos rangos darbus pastate, esančiame Smolensko g. 10, Vilniuje, o trečiasis asmuo įsipareigojo už atliktus ir priimtus darbus atsiskaityti su ieškovu (b.l. 7-21, t. 1). Būtent ši sutartis buvo nurodyta 2008 m. birželio 27 d. Susitarimo 2 punkte, pagal kurį šalys susitarė, kad visi atsiskaitymai už darbus, remiantis 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutartimi Nr. KS-SB-08/59, kurie bus atlikti po šio Susitarimo pasirašymo, bus vykdomi tiesiogiai užsakovo (atsakovo) subrangovams (įskaitant ieškovą). Taigi, iš Susitarimo 2 punkto nuostatų seka, kad reikalavimo perleidimo pagrindas buvo trečiąjį asmenį kaip pradinį kreditorių (cedentą) ir ieškovą kaip naująjį kreditorių (cesionierių) siejantys subrangos teisiniai santykiai, kylantys iš minėtos Subrangos sutarties.

Šios aplinkybės bei aiški 2008 m. birželio 27 d. Susitarimo 2 punkto nuostata, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už darbus, atliktus po šio susitarimo pasirašymo, leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo perleido ieškovui dalį savo reikalavimo teisės, kurią jis įgis atsakovo atžvilgiu tuomet, kai po šio Susitarimo sudarymo bus atlikti statybos rangos darbai. Vadinasi, šalys susitarė dėl būsimo reikalavimo perleidimo, kas yra leidžiama pagal CK 6.101 straipsnio 3 dalies nuostatą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė sutarčių aiškinimo taisykles bei teisingai nustatė, kad 2008 m. birželio 27 d. Susitarimas yra kvalifikuotinas kaip reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Susitarimo sąlygas, neatsižvelgė į atsakovo argumentus, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, dėl ko nepagrįstai nenustatė, jog Susitarimu buvo tik pakeista atsiskaitymo tvarka, o ne perleista reikalavimo teisė (CPK 12 ir 178 str.).

CK 6.102 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą. Kaip vienas iš tokių atvejų yra numatytas draudimas perleisti reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas teigia, kad reikalavimo, kuris perleistas, atžvilgiu negalimas išieškojimas, nes atsakovas su trečiuoju asmeniu jau yra atsiskaitęs. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu bei CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių įrodinėjimo pareiga, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus CPK 182 straipsnyje įtvirtintus atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus. Taigi, atsakovas, teigdamas, jog su trečiuoju asmeniu už ieškovo atliktus darbus jis atsiskaitė, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu atsakovas nepateikė nei vieno šį savo teiginį patvirtinančio įrodymo. Priešingai, iš 2008 m. rugpjūčio 11 d. trečiojo asmens rašto matyti, kad šiuo raštu trečiasis asmuo pritarė atsakovo 2008 m. rugpjūčio 5 d. rašte išsakytai nuomonei, jog atsakovas trečiajam asmeniui neskolingas už 2008 m. liepos mėnesį atliktus darbus, įskaitant ir parkingo bei sandėlio grindų betonavimo darbus, kurie buvo nurodyti anuliuotame Atliktų darbų akte Nr. 40 (b.l. 46, 53, t. 2). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo datas nustatė, kad trečiasis asmuo ir atsakovas susitarė, jog atsakovas trečiajam asmeniui nebeskolingas už 2008 m. liepos mėnesį atliktus darbus bei anuliavo Atliktų darbų aktus jau po to, kai buvo sudarytas Susitarimas dėl trečiojo asmens reikalavimo teisės atsiskaityti už betonavimo darbus perleidimo ieškovui. Vadinasi, trečiojo asmens ir atsakovo susitarimo dėl reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu už atliktus grindų betonavimo darbus panaikinimo dieną, trečiasis asmuo jau nebebuvo šios prievolės dalyvis, iš ko seka, kad jis nebegalėjo dalyvauti jokiuose sandoriuose ir sudaryti jokių susitarimų, susijusių su šios reikalavimo teisės pasibaigimu ieškovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus ir prieštaraujančius prievolių dalyvių pasikeitimo pasekmes nustatančioms teisinėms nuostatoms atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad už ieškovo atliktus darbus jau buvo atsiskaityta su trečiuoju asmeniu (CPK 12 ir 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-616/2006 konstatavo, kad esant galiojančiai skolos perleidimo sutarčiai, subrangovas turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą ir prašyti išieškoti skolą tiesiogiai iš užsakovo. Šiuo atveju CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas subrangovui reikšti ieškinį užsakovui dėl piniginių reikalavimų, susijusių su sudarytomis sutartimis, vykdymo (pažeidimo) netaikomas; ieškovas reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu veikia ne kaip subrangovas, o kaip rangovo teisių perėmėjas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog jo ir ieškovo nesiejo jokie teisiniai santykiai bei argumentai, kad vadovaujantis CK 6.650 straipsnio 4 dalimi ieškovas negalėjo pateikti ieškinio atsakovo atžvilgiu, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai šiais teisiniais klausimais.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad 2008 m. birželio 27 d. pasirašytas Susitarimas nelaikytinas reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, nes jame šalys susitarė, kad atliktų darbų aktą turi pasirašyti atsakovas. CK 6.101 – 6.114 straipsniai nenumato jokio ribojimo skolininkui dalyvauti reikalavimo teisės perleidimo sudarymo sandoryje bei įgyti pagal šį sandorį atitinkamas teises ir pareigas, susijusias su reikalavimo teisės skolininko atžvilgiu įgyvendinimu. Todėl minėtas atsakovo apeliacinio skundo argumentas bei juo remiantis suformuluotas reikalavimas dėl Susitarimo, kaip niekinio sandorio, panaikinimo atmetami kaip prieštaraujantys reikalavimo teisės perleidimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008 m. birželio 27 d. Susitarimo 2 punkte šalys buvo susitarusios, jog atsakovas apmokės pateiktus atliktų darbų aktus, jeigu juos bus pasirašę techninę priežiūrą atliekantis asmuo, generalinis rangovas (trečiasis asmuo), subrangovas (ieškovas) ir užsakovo atstovas (atsakovas). Ieškovo atliktų darbų, susijusių su grindų betonavimu parkinge ir sandėlyje, aktą 2008 m. liepos mėnesį pasirašė ieškovo ir trečiojo asmens atstovai bei statybos projektų vadovas A. G., atsakovo atstovas šio akto nėra pasirašęs (b.l. 24-25). Tačiau iš atliktų darbų aktų už 2008 m. liepos mėnesį, kurie buvo pridėti prie atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo 2008 m. rugpjūčio mėnesį, matyti, kad šiuos atliktų darbų, įskaitant grindų betonavimo parkinge ir sandėlyje, aktus pasirašė trečiojo asmens ir atsakovo atstovai bei techninis prižiūrėtojas – A. M. (b.l. 52- 54, t. 2). Pastarasis taip pat pasirašė ir pažymą apie atliktų darbų vertę (t. 1., b.l. 26). Iš nustatytų aplinkybių seka, kad vien tai, jog atsakovas nepasirašė ant ieškovo turimo atliktų darbų akto egzemplioriaus, nepaneigia fakto, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, nes šį faktą jis patvirtino, pasirašydamas ant trečiojo asmens pateiktų atliktų darbų aktų, kuriuose buvo nurodyti tie patys ieškovo atlikti darbai, o taip pat ir ant pažymos apie atliktų darbų vertę. Tokiu būdu atsakovas įgijo pareigą per 10 dienų atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus statybos darbus vadovaujantis 2008 m. birželio 27 d. Susitarimo 2 punkte išdėstyta atsiskaitymo tvarka. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad jis neturi mokėti ieškovui už atliktus darbus, nes nėra pasirašęs šių darbų akto (CPK 12 ir 178 str.).

Apeliacinio skundo netenkinus, iš atsakovo ieškovui, jam prašant, turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl advokatų pagalbos apeliacinės instancijos teisme apmokėjimo, tačiau ieškovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus patirtų išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Kabantys sodai“ (dabartinis teisinis statusas ir pavadinimas – B UAB „Liteksta“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Todėl atsakovo UAB „Kabantys sodai“ (dabartinis teisinis statusas ir pavadinimas – B UAB „Liteksta“) apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

.