Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-837-530/2015;

2015 m. gruodžio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistajam G. B., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Kėdainių rajono apylinkės teismas bausmes subendrino bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 2012-10-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2015-05-26 apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje ranka sugriebęs savo sugyventinės L. M. ranką, jėga ją traukė link savęs, sugriebęs jai už plaukų ją tempė laiptais į viršų, bei sugriebęs ranka jai už kaklo ją smaugė, šiais savo smurtiniais veiksmais padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje kaklo pusėje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas abiejų žastų vidiniuose paviršiuose, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nuteistasis taip pat nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, kurį naikinti nėra pagrindo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo G. B. veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas yra pritaikytas tinkamai, nes teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka pritaikytos BK normos dispoziciją: G. B. prieš nukentėjusiąją (sugyventinę) smurtavo ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o ši aplinkybė teismo nustatyta ir byloje įrodyta surinktais duomenimis( specialisto išvada b.l.23, nukentėjusios L. M. parodymai, įvykių suvestinės duomenys ir t.t.). Be to, pats nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai (b.l. 141), baudžiamojoje byloje vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo abejones dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų vertinimo, tačiau šiame kontekste pažymėtina, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymų visuma, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šiuo konkrečiu atveju ir be R. B. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, įrodymų surinkta pakankamai, kurie leidžia teigti jog G. B. smurtavo prieš sugyventinę L. M. ir jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Vien tai, kad nuteistasis kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus, nukentėjusios parodymus ir savaip juos vertina, nėra pagrindas tenkinti G. B. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta bausme.

Teismas vadovaujantis BK 54 str. 1 d. bausmę skiria BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijų ribose, bendrąją prasme tai reiškia, kad teismas privalo rinktis tik iš tų bausmės rūšių, kurios numatytos straipsnio sankcijoje ir tik numatytose bausmės ribose. Išimtiniais atvejais, numatytais BK 54 str. 3 d. ar 62 str., teismas gali parinkti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta sankcijoje, tačiau jokiu būdu negali skirti griežtesnės ir ilgesnio termino bausmės, nei maksimali ir griežčiausia bausmė, nurodyta baudžiamo įstatymo, už kurį nuteisiamas asmuo.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-73/2009).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas G. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytos veikos pavojingumą visuomenei, tiek ir nuteistojo asmenybę, jo kaltės formą, atsižvelgė taip pat į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje, A. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis teisiamas 12 kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, anksčiau baustas administracine tvarka (b.l. 101-107), yra registruotas VŠĮ Kėdainių r. PSPC Priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiatus. Priklausomybės sindromas. Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas (b.l. 111). Taip pat įvertino G. B. šeiminę padėtį: išsituokęs, nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 113), nedirba (b.l. 109), registruotas darbo biržoje (b.l. 108). Todėl teismas pagrįstai parinko už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą griežčiausią terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšį, ir įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sukeltas pasekmes, skyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio. Nuspręsdamas dėl bausmės trukmės nuteistajam pirmosios instancijos teismas teisingai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad G. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tuo tarpu sunkinančių G. B. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Teismas pagrįstai sprendė, jog įvertinus G. B. asmenybę, jo ankstesnius teistumus, bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, bei konstatavo, kad paskirtąja bausme yra siekiama ne tik nubausti, bei ir paveikti nuteistąjį, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismo parinkta bausmės rūšis ir jo trukmė yra adekvati padarytai veikai, G. B. asmenybei ir ne per griežta. Paskirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 ¹ str. nuostatas, paskirtąją bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Priimdamas nuosprendį, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrino bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 2012-10-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką pagrįstai įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-05-27 (00,10 val.) iki 2015-05-27 (15,00) - viena para (b.l. 45-46), bei nuo 2015-05-29 iki 2015-07-31 (b.l. 56).

Aptartų aplinkybių pagrindu atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti G. B. 2015 m. liepos 31 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pakeičiant bausmės rūšį.

Byloje nėra tokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis skunde nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 46,32 Eur( b.l.188). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš G. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.