- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-267-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05103-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- UAB „Artikta“
- Ieškovas
- L. P.
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-267-544/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Artikta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui UAB „Artikta“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies ir pripažinta, kad 2014 m. gegužės 16 d. darbo sutarties Nr. 04, sudarytos tarp ieškovės (darbuotojos) L. P. ir atsakovo (darbdavio) UAB „Artikta“, nutraukimas nuo 2014 m. liepos 2 d. neteisėtas bei konstatuota, kad darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 997,01 Lt išeitinę išmoką, 2704,56 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. įskaitytinai bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 45,84 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įskaitytinai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (b. l. 29-32).
Šalies argumentai
2014-11-07 atsakovas UAB „Artikta“ pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti, peržiūrėti sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, o išnagrinėjus bylą ieškinį atmesti. Prašymui pagrįsti atsakovas nurodė, kad apie posėdžio laiką ir vietą nebuvo informuoti, negavo dokumentų, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo, dalyvauti procese ir pateikti įrodymus. Procesinių dokumentų įteikimas pagal CPK 123 str. 4 d. taisykles buvo formalus. Dokumentai nebuvo įteikti dėl ieškovės piktnaudžiavimo formaliomis CPK jai suteiktomis teisėmis, nes ji buvo atsakovo darbuotoja ir žinojo, kad įmonė faktiškai veiklą vykdo kitu adresu negu jis formaliai nurodytas juridinių asmenų registre. Apie bylą sužinojo iš ieškovės, kada ji pranešė, kad turi įsiteisėjusį teismo sprendimą. Atsakovas nurodė, kad yra pagrindas CPK 288 str. 4 d. 1 p. pagrindu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes pareiškime nurodo ir prie jo pateikia įrodymus, kurie turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtina, kad nutraukiant darbo sutartį buvo laikytasi atleidimo iš darbo tvarkos. Ieškovė 2014-06-30 neatvyko į darbą savavališkai ir nesuderinusi su administracija, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Iš teismas, ir ieškovė pripažino, kad nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas DK 136 str. 2 d. tėra formali korektūros klaida. Tikrasis darbo sutarties nutraukimo pagrindas buvo DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytas atvejis, kai darbuotojas vieną kartą šiukščiai pažeidžia darbo pareigas, nes ieškovė 2014-06-30 neatvyko į darbą. Ieškovė pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą atsisakė ir darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2014-07-02 pačiai ieškovei dalyvaujant ir sutinkant. Tik 2014-07-03 ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad neatvyko į darbą dėl sveikatos sutrikimų bei pridėjo pažymą apie nėštumą, tačiau nėštumas nėra liga, o jokie sveikatos sutrikimai pažymėjime nenurodyti (b. l. 42-46).
2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas atsakovo UAB „Artikta“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškovės ir civilinės bylos nagrinėjimo metu juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu Įmonių g. 5D-3, Panevėžys, tačiau jų atsakovui įteikti nepavyko. Pažymoje dėl procesinių dokumentų neįteikimo nurodyta, kad buto nuomininkė apie įmonę žinių neturi, veikla nevykdoma, įmonė gal tik registruota (b. l. 14). 2014-08-06 procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovo direktorės S. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1, 17-19), tačiau jų įteikti taip pat nepavyko, pašto siuntos adresatas neatsiėmė (b. l. 20). Vadovaudamasis CPK 123 str. 4 d., teismas procesinius dokumentus dar kartą 2014-08-22 išsiuntė juridinio asmens buveinės adresu Įmonių g. 5D-3, Panevėžys (b. l. 1, 21) ir laikė juos įteiktais 2014-09-02 (praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo). Duomenų apie kitus atsakovo adresus byloje ir LITEKO sistemoje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė atsakovo argumentus apie suvaržytą jo teisę dalyvauti procese. Kliūčių teismui priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu nebuvo.
Teismas, vadovaudamasis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiga įrodyti, jog darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą, tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 str.), padarė išvadą, kad byloje įrodyta, kad ieškovė 2014-06-30 į darbą neatvyko dėl svarbios priežasties – sveikatos sutrikimo, apie pranešė atsakovui (b. l. 47, 46). Be to, ieškovė 2014-07-03 kartu su paaiškinimu atsakovui pateikė pažymą apie nėštumą (b. l. 46). Teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė 2014-06-30 neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, nereiškia, kad ieškovė neatvyko į darbą dėl nepateisinamos priežasties ir padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, numatytą DK 136 str.3 d. 2 p. Teismo nuomone, atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., nesilaikė DK 136 str. 4 d. numatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. 2014-06-30 atsakovas surašė aktą, kuriame nurodė, kad ieškovė be pateisinamos priežasties 2014-06-30 neatvyko į darbą (b. l. 48), o 2014-06-30 atsakovas surašė prašymą, kad ieškovė pasiaiškintų, dėl kokių priežasčių neatvyko į darbą 2014-06-30 (b. l. 49), tačiau nenurodė datos, iki kada ieškovė turi pateikti paaiškinimą raštu. Kadangi ieškovė po jai laisvų pagal grafiką dienų 2014-07-03 atėjusi į darbą per protingą terminą pateikė atsakovui pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2014 m. birželio 30 d. neatvyko į darbą dėl sveikatos sutrikimų ir pridėjo pažymą apie nėštumą (b. l. 46, 47), buvo padaryta išvada, kad atsakovas, nenustatęs konkrečios datos, neišlaukęs protingo termino, atleido ieškovę iš darbo pažeisdamas drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d. 1 p.), atsakovas neįrodė sprendimo už akių panaikinimo pagrindų (CPK 12 str., 178 str.), todėl netenkino prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 67-69).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Artikta“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį, peržiūrėti sprendimą už akių, jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo informuotas apie vykstantį teismo procesą, neturėjo galimybės pateikti įrodymus, jog darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo laikomi įteiktais vadovaujantis formaliais CPK 123 str. 4 d. reikalavimais išsiuntus juos į juridinių asmenų registre nurodytą buveinę. Toks įteikimas neužtikrino atsakovo teisės dalyvauti procese, teikti atsiliepimus ir įrodymus. Su visais dokumentais susipažino teisme, o apie bylą sužinojo iš ieškovės, kuomet ji pranešė, jog turi jau įsiteisėjusį, nepalankų atsakovui teismo sprendimą. Ieškovė buvo atsakovo darbuotoja, todėl žinojo, kokiu adresu atsakovas realiai vykdo veiklą ir kur korespondencija realiai gali būti įteikta. Piktnaudžiaudama formaliomis savo teisėmis, ieškovė nurodė formalų įmonės registracijos adresą, nors žinojo, kad ten siunčiama korespondencija atsakovo gali nepasiekti. Tokiu būdu ieškovė susikūrė sau palankią situaciją, kad atsakovas neturėtų realios galimybės laiku būti informuotas apie bylą, negalėtų pateikti atsiliepimo.
Nurodo, kad kavinė atidaryta tik 2014m. gegužės 23 d, ieškovė priimta į darbą nuo 2014 m. gegužės 19 dienos. Ji neatsakingai žiūrėjo į savo pareigas, stengėsi dirbti mažiau darbo valandų už kitus darbuotojus, už ją viršvalandžius turėdavo dirbti kiti darbuotojai, buvo konfliktiška, kas aiškiai matyti iš kavinėje įrengtų stebėjimo kamerų įrašų. 2015 m. birželio 30 dieną ieškovei nepasirodžius darbe, buvo pasidomėta, ar ji turi nedarbingumo pažymėjimą, ir, nors ieškovė nurodė, kad jį turi, VSDFV duomenų bazėje tokios informacijos nebuvo. Kavinės vadovui nepavykus susitarti su ieškove, buvo įforminta pravaikšta. Be to, ieškovės atleidimo metu nebuvo pasibaigęs trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, kuris darbo sutartyje buvo nustatytas darbdavio naudai. Šias aplinkybes galėjo įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau, nepranešus apie posėdį, to padaryti neturėjo galimybės. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pagrindo atleisti iš ieškovę iš darbo dėl šiukštaus darbo drausmės pažeidimo, nes ji į darbą 2014 m. birželio 30 d. neatvyko dėl svarbios priežasties, kadangi nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. Ieškovė pripažįsta, kad „pas gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo iš karto nesikreipiau, maniau praeis“. Ieškovei 2014 m. birželio 30 d. neatvykus į darbą ir neatvykimo nesuderinus su administracija, realiai buvo padaryta ieškovės pravaikšta. Apie tai 2014 m. liepos 3 d. pranešimu buvo informuota VSDFV. Nors teismas nurodė, kad neatvykimas į darbą buvo pateisintas medicinine pažyma, tačiau nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog 2014 m. birželio 30 d. į darbą ieškovė negalėjo atvykti dėl ligos ar sveikatos sutrikimo. Po darbo sutarties nutraukimo 2014 m. liepos 3 d. ieškovės pateiktas pasiaiškinimas, kad ji neatvyko į darbą dėl sveikatos sutrikimų, bei medicininis pažymėjimas apie nėštumą nepatvirtina, kad ieškovė neatvyko į darbą dėl svarbios priežasties. Jau 2014 m. birželio 30 d. ieškovei neatvykus į darbą buvo surašytas aktas bei 2014 m. liepos 1 d. jai atvykus į darbą buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji neatvyko į darbą. Tuo metu ieškovė pasiaiškinti atsisakė, todėl neturėjo pagrindo tikėtis, kad koks paaiškinimas bus pateiktas. Darbo sutartis su ja raštu nutraukta nuo 2014 m. liepos 2 d. jai sutinkant, ką patvirtina parašas darbo sutarties nutraukimo grafoje. Todėl atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo tvarkos buvo laikytasi (b. l. 72- 75).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria netenkintinas atsakovo UAB „Artikta“ pareiškimas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto nuostatomis siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje buvo sąlygos panaikinti teismo sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.
2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimas už akių buvo priimtas todėl, kad atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą, jo nustatytu terminu nepateikė, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių ir, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, teismas įsitikimo, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų visumai, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 123 str. 4 d., 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Pagal CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., jeigu šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra kitos šalies prašymas, priimti sprendimą už akių. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. pranešime nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (b. l. 13). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui minėtas pranešimas kartu su ieškiniu ir jo priedais buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu jo buveinės adresu – Įmonių g. 5D-3, Panevėžys, tačiau grąžintas nurodant, kad įmonė nurodytu adresu neveikia ir yra tik registruota (b. l. 8, 14, 15-19). Taip pat pirmosios instancijos teismas 2014-08-13 papildomai siuntė procesinius dokumentus atsakovo vadovei S. K. jos gyvenamosios vietos, nurodytos Juridinių asmenų registre, adresu, tačiau adresatė jų neatsiėmė (b. l. 17-19, 20). CPK 122 str. 2 d. nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 str. 4 d. nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Antrą kartą procesiniai dokumentai atsakovui juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu išsiųsti 2014-08-22 (b. l. 21), todėl jie laikomi įteiktais 2014 m. rugsėjo 2 d. Pirmosios instancijos teismas iš viešai skelbiamų registrų, VMI, Sodros turimų duomenų stengėsi nustatyti atsakovės veiklos vykdymo vietą. Todėl teismas ne tik formaliai atliko pareigą išsiųsti procesinius dokumentus ieškinyje nurodomos atsakovo buveinės adresu, tačiau aktyviai siekė, kad atsakovas butų informuotas apie procesą ir siuntė procesinius dokumentus visas nustatytais adresais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad, vertinant formaliai, atsakovui dokumentai, kiek tai priklausė nuo teismo veiksmų, įteikti tinkamai ir vadovaujantis CPK 123 str. 4 d. nuostatomis, todėl šiuo aspektu atsakovo atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.
Tačiau, be kitų duomenų, pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p., 3 p., 135 str. 1 d. reikalavimus ieškovas ieškinyje turėjo nurodyti atsakovo juridinio asmens buveinę, ieškovui žinomus kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą, adresą pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Todėl ieškovė atsiliepime į prašymą nepagrįstai tvirtina, kad ji neprivalėjo nurodyti visų jai žinomų adresų, kuriais atsakovas vykdo veiklą (b. l. 62-63). Teikdama ieškinį šioje byloje, ieškovė atsakovo adresą nurodė pagal Juridinių asmenų registre nurodytą atsakovo buveinę Įmonių g. 5D-3, Panevėžys (b. l. 2, 17-19). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2014-05-16 ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovą barmene-padavėja į kavinę, kuri faktiškai veiklą vykdė adresu Laisvės a. 26, Panevėžyje (b. l. 42-46). Apeliantė procesiniuose dokumentuose kaip tik ir nurodė, kad, nors pripažįsta, jog yra atsakinga už pasekmes, kilusias dėl to, kad Juridinių asmenų registre nenurodė faktinės veiklos adreso, tačiau procesiniai dokumentai šiuo atveju atsakovei pagal faktinę veiklos vykdymo vietą nebuvo įteikti iš esmės todėl, kad ieškovė, nors nuo 2014-05-16 neabejotinai žinojo, kokiu adresu veikia atsakovo kavinė ir kur dirba jos administracija, nesąžiningai nenurodė kito jai tikrai žinomo atsakovės faktinėse veiklos adreso (b. l. 42-46). Ieškovė atsiliepime į prašymą dėl sprendimo už akių neginčijo, kad jai buvo žinomas faktinis atsakovo kavinės veiklos adresas, kuriuo buvo galima įteikti procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad teismas 2014-11-11 rezoliucija atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (b. l. 41), vadinasi, atsakovo prašyme nurodytus argumentus dėl termino praleidimo priežasčių pripažino pagrįstais ir įrodančiais svarbias termino praleidimo priežastis. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendimo už akių priėmimas buvo teismo teisė, o ne pareiga. Sprendimo už akių sukeliamų teisinių padarinių neturėjo atsirasti, kai šalis dėl netinkamo priešingos šalies procesinio veikimo negalėjo įgyvendinti savo teisių ir būti išklausyta dėl ginčo esmės. Šią teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
CPK 285 str. 2 d. numatyta, kad sprendimas už akių dėl procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 2-4), o teismas, vadovaudamasis CPK 417 str. numatyta galimybe patenkinti daugiau reikalavimų negu buvo pareikšta, šį reikalavimą patenkino, tačiau apie juos atsakovui nebuvo pranešta CPK 123 str. 4 d., 142 str. numatyta tvarka.
Vien procesinio pasyvumo (atsiliepimo nepateikimo) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, tačiau teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir formuojamą teismų praktiką yra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutartis byloje Nr. 35/03-11/06; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Taigi tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad dėl ieškovės nesąžiningumo jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai ir nepranešta apie iškeltą bylą, taip pat kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai, pagrįstai ir nepažeidžiant atleidimo iš darbo tvarkos, nes ieškovė padarė pravaikštą, pasiaiškinti atsisakė ir atleidimo dienai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias neatvykimo į darbą priežastis. Atsakovas pridėjo rašytinius įrodymus, kurie, jo nuomone, patvirtina atleidimo iš darbo teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 42-52). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino.
Dėl išdėstyto daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 288 str. 4 d. 1, 2 p., 337 str. 1 d. 2 p.). Apelianto nurodytos aplinkybės, galinčios, jo manymu, turėti įtakos sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, bus ištirtos ir įvertintos nagrinėjant bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6090-956/2014 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.