- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-23
- Bylos Nr.
- I-3985-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02715-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Nikolajas Voinovuiir
- Kategorijos
- 10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1–3), vėliau patikslintu skundu (b.l. 17-18) prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 3PM190944 dalį, dėl apskaičiuotų akcizo delspinigių (įmokos kodas 846) – 5669 Lt sumoje ir PVM delspinigių (įmokos kodas 860) – 1438 Lt sumoje bei panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 1A-190.
Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-265-486/2013 jis, E. M. ir K. T. buvo pripažinti kaltais padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 199² str. 1 d., jog neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežė importo muitais ir mokesčiais apmokestinamų prekių – cigarečių. Kauno teritorinė muitinė, išnagrinėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (21/19-7.13)-12-3686 pateiktą medžiagą, 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą įregistruoti skolą muitinėje. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 1A-190 Kauno teritorinės muitinės sprendimą patvirtino.
Kauno teritorinė muitinė, priimdama skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nuostatas, tokiu būdu apsukino pareiškėjo finansinę būklę. Pareiškėjas skolininku teismo nustatytas ir pripažintas kaltu 2013 m. spalio 18 d., o skola muitinėje įregistruota tik 2013 m. gruodžio 3 d. Iš skundžiamo sprendimo turinio neaišku, kodėl Kauno teritorinė muitinė nesivadovavo Reglamento nuostatomis ir mokestinę prievolę registravo atbuline data. Remiantis Reglamento nuostatomis (Muitinės kodekso 218 str. 3 d., 222 str. 2 d., 233 str., 237 str., 238 str., 239 str.) Kauno teritorinė muitinė neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjui priskaičiuoti akcizo ir PVM delspinigių. Dėl tų pačių argumentų neteisėtu pripažintinas ir Muitinės departamento sprendimas patvirtinti Kauno teritorinės muitinės sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad nors pareiškėjas nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, tačiau savo kaltės niekada nepripažino. Pareiškėjas nežinojo, kad veža cigaretes.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu (b.l. 24-26) prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo atstovas N. V., nesutikdamas su Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 3PM190944, kreipėsi į Muitinės departamentą ir prašė pareiškėją laikyti subsidiariai atsakančiu skolininku muitinei ir apskaičiuoti jo įsiskolinimą muitinei iš naujo, remiantis subsidiarumo principu. Taip pat prašė panaikinti PVM ir akcizo delspinigius, kadangi pareiškėjas, būdamas suimtu ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, neturėjo jokių galimybių įvykdyti apskaičiuotus delspinigius. Muitinės departamentas, atsižvelgęs į tai, kad prie skundo nebuvo pridėta atstovavimo sutartis, 2014 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1A-28 nustatė 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2014 m. vasario 10 d. Muitinės departamentui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad nuo 2013 m. lapkričio mėnesio yra suimtas Vokietijoje dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir pats pasirašyti atstovavimo sutarties neturi galimybės. Prie patikslinto skundo buvo pridėta V. S. pasirašytos teisinių paslaugų sutarties kopija. 2014 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 1A-75 pareiškėjui pakartotinai nustatytas 15 dienų terminas skundo trūkumams pašalinti. Patikslintas skundas Muitinės departamentui pateiktas 2014 m. kovo 20 d.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, mokesčių mokėtojas nuo apskaičiuotų delspinigių galėtų būti atleistas, jeigu įrodytų, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo arba jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Teismų išnagrinėtose baudžiamosiose ir (ar) administracinių teisės pažeidimų bylose nustatytos faktinės aplinkybės mokestiniuose teisniuose santykiuose iš naujo neįrodinėjamos, jomis yra remiamasi atliekant mokestinį patikrinimą ar (ir) nagrinėjant mokestinius ginčus. Kadangi pareiškėjas nepateikė Muitinės departamentui jokių įrodymų ir motyvų, kuriais remiantis galėtų būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, tai nėra pagrindo jį atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje numatyta, kad nepaisant visų šiame straipsnyje išvardintų sąlygų dėl skolos muitinei išnykimo, taikant baudžiamuosius teisės aktus, kurie taikytini muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal valstybės narės baudžiamosios teisės aktus nustatant skiriamų baudų dydžius remiamasi muitais arba jeigu skolos muitinei atsiradimas laikomas pagrindu baudžiamajai bylai iškelti. Kadangi pareiškėjo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla ir priimtas įsiteisėjęs nuosprendis, tai Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio nuostatos dėl skolos išnykimo negali būti taikomos.
Jeigu priežastis, dėl kurios atsirado skola, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, pranešimas apie skolos sumą skolininkui gali būti pateikiamas ir pasibaigus trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų (Bendrijos muitinės kodekso 221 str. 4 d.). Muitinės įstatymo 40¹ straipsnyje yra apibrėžtas laikotarpis, per kurį muitinės gali įtraukti muito sumą į apskaitą ir pranešti apie skolos atsiradimą, t.y. jeigu skola muitinei atsirado dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie muito sumą, sudarančią skolą muitinei, ir muito sumos įtraukimą į apskaitą pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atsakovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Kauno teritorinė muitinė atsileipimu (b.l. 23) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apreiškėjo teiginys jog „mokestinė prievolė registruota atbuline data“, yra nepagrįstas, kadangi skolos atsiradimo data yra neteisėto prekių įvežimo momentas, nagrinėjamu atveju 2013 m. vasario 28 d., kai įvežamas cigaretes sulaikė VSAT pareigūnai. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, todėl Kauno teritorinė muitinė pagrįstai, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi už nepaskaičiuotą ir nedeklaruotą importo PVM ir akcizą, apskaičiavo delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-485/2013 (b.l. 50-57) A. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir nuteisė 425 MGL bauda.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyrius 2013 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (21/19-7.13)-12-3686 (b.l. 49) nuosprendį pateikė Kauno teritorinei muitinei.
Kauno teritorinė muitinė 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 3PM190944 (b.l. 6-8) nusprendė E. M., K. T. ir A. V. pripažinti solidariai atsakančiais skolininkais muitinei; nustatyti, vadovaujantis Muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, neteisėtai laikytų ir konfiskuotų cigarečių muitinę vertę: „Premjer7“, „Premjer“, „Fest“, „Fest7“ 1 pakelio 0,64 Lt, viso kiekio (14000 pak.) – 8960 Lt; įregistruoti muitinėje E. M., K. T. ir A. V. mokestinę prievolę; muitą (įmokos kodas A00) - 5161 Lt, akcizą (įmokos kodas 100) - 67970 Lt, PVM (įmokos kodas B00) - 17239 Lt, akcizo delspinigius (įmokos kodas 846) - 5669 Lt ir PVM delspinigius (įmokos kodas 860) - 1438 Lt ir įpareigoti E. M., K. T. ir A. V. teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę muitinei.
Pareiškėjas A. V. 2013 m. gruodžio 19 d. (b.l. 41-42), 2014 m. vasario 5 d. (b.l. 37-38) ir 2014 m. kovo 20 d. (b.l. 31-33) skundais kreipėsi į Muitinės departamentą prašydamas panaikinti priskaičiuotus akcizo ir PVM delspinigius.
Muitinės departamentas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 1A-190 (b.l. 10-13) Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3PM190944 patvirtino.
Ginčas byloje kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 3PM190944 ir Muitinės departamento 2014 m. balandžio 17 sprendimo Nr. 1A-190 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kuris laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Ginčijamu Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 3PM190944 pareiškėjas pripažintas solidariu (su E. M. ir K. T.) skolininku muitinei nustačius, kad įsiteisėjusiu 2013 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-485/2013 A. V. (ir E. M. bei K. T.) pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Pagal Muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies nuostatas skolininkais laikomi asmenys: neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad tokių prekių įvežimas neteisėtas ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Nors pareiškėjo atstovas teismo posėdžio nagrinėjamoje byloje metu nurodė, jog pareiškėjas nežinojo neteisėtai įvežantis cigaretes, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra konstatuota, jog visų kaltinamųjų, t.y. ir A. V., kaltė padarius minėtą nusikaltimą yra pilnai įrodyta.
Skundu (b.l. 17-18) nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinta Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 3PM190944 dalis dėl apskaičiuotų akcizo (5669 Lt) ir PVM (1438 Lt) delspinigių. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybe, kad skolininkai muitinei buvo nustatyti 2013 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, o skola muitinėje įregistruota tik 2013 m. gruodžio 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (21/19-7.13)-12-3686 pateiktos medžiagos pagrindu. Pareiškėjo vertinimu, Kauno teritorinė muitinė be pagrindo nesivadovavo 1992 m. spalio 12 d. tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksą, 218 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu skolos muitinei atsiradimo sąlygos skiriasi nuo nurodytų 1 dalyje, atitinkama muito suma turi būti įtraukta į apskaitą ne vėliau kaip per dvi dienas nuo tos dienos, kai muitinė gali: apskaičiuoti atitinkamą muito sumą ir nustatyti skolininką. Pareiškėjo teigimu mokestinė prievolė buvo įregistruota atbuline data, todėl nėra jokio pagrindo skaičiuoti delspinigius.
Pažymėtina, kad Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 3PM190944 pareiškėjui buvo apskaičiuoti tik akcizo ir PVM delspinigiai. Muito mokesčio delspinigiai ginčijamu sprendimu apskaičiuoti nebuvo, todėl pareiškėjo argumentas dėl Bendrijos muitinės kodekso 218 ir 222 straipsnių taikymo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Kauno teritorinės muitinės sprendimu (b.l. 6-8) akcizo ir PVM delspinigiai pareiškėjui buvo apskaičiuoti vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi už neapskaičiuotą nedeklaruojamą importo PVM ir akcizą skaičiuojant po 0,03 proc. už kiekvieną kalendorinę dieną po tos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki sprendimo priėmimo dienos. Apskaičiuoti delspinigiai: jų dydis, laikotarpis, yra pagrįsti ginčijamame sprendime (3 lentelė). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad Kauno teritorinė muitinė tinkamai ir pagrįstai taikė paminėtas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas tinkamai būtų įvykdęs savo pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Pareiškėjas neįrodė ir sąlygų atleisti jį nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo egzistavimo (MAĮ 100 str. 1 d. 3 p, 113 str. 1 d. 3 p.), dėl to naikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 3PM190944 dalyje dėl PVM ir akcizo delspinigių apskaičiavimo pareiškėjui nėra pagrindo.
Muitinės departamentas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 1A-190 (b.l. 10-13) nustatė, kad prievolė sumokėti importo PVM ir akcizą už akcizais apmokestinamas ginčo prekes (cigaretes) pareiškėjui nustatyta pagrįstai. Ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-485/2013 nustatytomis aplinkybėmis ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis: Bendrijos muitinės kodekso 4 ir 202 straipsnių, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 18 dalių, Akcizų įstatymo 9 straipsnio ir Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 2, 3, 14 ir 94 straipsnių nuostatomis bei paremtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjui nekeliant ginčo dėl Muitinės departamento sprendimu nustatytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo taikymo, t.y. visiškai nemotyvuojant skundo šioje dalyje (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d.), laikytina, kad skundžiamas Muitinės departamento 2014 m. balandžio 17 d. sprendimas Nr. 1A-190 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo (VAĮ 8 str. 1 d., ABTĮ 89 str.).
Remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.