Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2982-336/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
1-2982-336/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49593-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2982-336/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49593-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.1.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorei Ingai Balkūnei,kaltinamųjų gynėjams adv. Broniui Varsackiui, ir gynėjai adv. A. R. Medišauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. R., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda, 2006 m. sausio 9 d. bauda sumokėta;

2) 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 5 MGL dydžio bauda;

3) 2006 m. rugsėjo 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda, kuri 2014 m. birželio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista į 3 parų arešto bausmę;

4) 2007 m. sausio 31 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su 625 litų bauda, 2007 m. birželio 12 d. išbrauktas iš įskaitos;

5) 2007 m. kovo 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme ir 5 MGL dydžio bauda; 2007 m. gegužės 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė ir 5 MGL dydžio bauda, 2007 m. liepos 17 d. išbrauktas iš įskaitos;

6) 2007 m. birželio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 5 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

7) 2008 m. kovo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 5 MGL dydžio bauda;

8) 2008 m. gegužės 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme su 5 MGL dydžio bauda, kuri 2014 m. birželio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 3 parų areštą; 2014 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė, kuri pakeista 2014 m. birželio 16 d. nutartimi, su 2006 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, kuri 2014 m. birželio 20 d. nutartimi pakeista kita bausme ir paskirta galutinė 6 parų arešto bausmė;

9) 2008 m. rugsėjo 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 5 MGL dydžio bauda;

10) 2013 m. rugpjūčio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (780 litų) dydžio bauda;

11) 2014 m. birželio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme ir 11 MGL (1 405 litų) dydžio bauda;

12) 2016 m. liepos 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 11 MGL (407,24 Eur) dydžio bauda;

13) 2017 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei 11 MGL (407,24 Eur) dydžio bauda, 2018 m. gruodžio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

14) 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto bausme ir 11 MGL (407,24 Eur) dydžio bauda, arešto bausmę atlikęs 2019 m. birželio 14 d., 11 MGL (407,24 Eur) dydžio baudos nesumokėjęs;

15) 2019 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 40 parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 90 parų arešto ir 11 MGL (407,24 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, arešto bausmę atlikęs 2020 m. kovo 12 d;

16) 2020 m. balandžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 26 d., bausmės neatlikęs,

17) 2020 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. balandžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su 2019 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda, galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 (septynių) mėnesių ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė ir 11 MGL (407,24 Eur) dydžio bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs. Laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 metų rugpjūčio 10 d. atlieka Pravieniškių pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019-11-02 atvira vagystė) ir BK 178 straipsnio 4 dalyje 2020-07-06(nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas).

K. K., (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nubausta 9 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį dirbti 15 valandų visuomenės labui, viso 135 valandas, bausmės neatlikusi,

2) 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteista 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui (iš viso 135 valandų). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui (iš viso 90 valandų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 180 valandų),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019-11-02 atvira vagystė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji M. R. ir K. K., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2019 m. lapkričio 2 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai, pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 50,95 eurų bendros vertės, turtą: 1,14 eurų vertės 1 vnt. sviesto „Rokiškio naminis“, 9,90 eurų bendros vertės 9 vnt. tepaus riebaus mišinio „Venta“, 3,65 eurų bendros vertės 3 vnt. tepaus riebaus mišinio „Žvaigždutė“, 5,44 eurų bendros vertės 4 vnt. sviesto „Smetoniškas“, 1,18 eurų bendros vertės 2 vnt. tepaus riebaus mišinio „Saulutė kepimui“, 5,05 eurų bendros vertės 6 vnt. sviesto „Rokiškio“, 2,84 eurų bendros vertės 2 vnt. juodo šokolado „Pergalė Unique Ecuador“, 2,84 eurų bendros vertės 2 vnt. juodo šokolado „Pergalė Unique Madagaskar“, 2,84 eurų bendros vertės 2 vnt. pieninio šokolado „Pergalė Unique Madagaskar“, 2,51 eurų bendros vertės 4 vnt. pieninio šokolado su lazdyno riešutais „Pergalė“, 1,51 eurų vertės 1 vnt. pieninio šokolado su lazdyno riešutais „Pergalė“, 0,47 eurų vertės 1 vnt. pieninio šokolado „Karūna“, 2,35 eurų bendros vertės 5 vnt. juodo šokolado su karamelės įdaru „Karūna“, 0,54 eurų vertės 1 vnt. šokolado „Milka Caramel Peanut. Cr“, 2,87 eurų bendros vertės 4 vnt. šokolado „Milka Sandwich Oreo“, 5,82 eurų bendros vertės 2 vnt. šokolado „Karūna Karališkas“.

Be to, kaltinamasis M. R., 2020 m. liepos 6 d. apie 13.00 val., iš (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelė vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 232,70 eurų bendros vertės turtą: 18,54 eurų bendros vertės 6 vnt. maltos kavos „Paulig Classic“, 144,30 eurų bendros vertės 26 vnt. saldainių dėžučių „Merci Grosse“, 69,86 eurų bendros vertės 14 vnt. saldainių dėžučių „Rochert 16“.

Kaltinamasis M. R. kaltu padaręs abi nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini), su kuo atvažiavo ir kokiu tikslu, nepamena, bet kartu buvo ir kaltinamoji K. K.. Galėjo būti, kad juos atvežė į (duomenys neskelbtini) K. K. sugyventinis, bet šiuo metu neatsimena. Po to paskambino, kad juos parvežtų atgal į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad kai važiavo atgal, sustojo (duomenys neskelbtini). Su K. K. užėjo į parduotuvę. Į parduotuvę ėjo kažką nusipirkti, ką norėjo nusipirkti, nepamena. Parduotuvėje į kuprinę susikrovė sviestą, šokoladą ir išėjo nesusimokėjęs. Ką krovėsi K. K., nematė. Susitarimo ką iš parduotuvės ims nebuvo, viskas vyko spontaniškai. Nurodė, kad minėtą dieną buvo blaivus. Sviestą ir šokoladą parsivežė namo ir suvartojo. Su K. K. nesidalino, ji pati sau buvo kažką iš parduotuvės pasiėmusi. Nurodė, kad pardavėja perspėjo, kad parduotuvėje yra krepšeliai, liepė iš kuprinės prekes iškrauti. Jis iškrovė, o kai ji nuėjo, atgal prekes susidėjo į kuprinę ir nesusimokėjęs iš parduotuvės išėjo. Jo niekas nesivijo, o gal nematė, nes jau buvo tamsu. Žalą už pavogtas prekes atlygino. Nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Tuo metu nedirbo, dabar įkalinimo įstaigoje turi darbą. Išėjus į laisvę yra galimybė toliau likti dirbti toje pačioje įmonėje, kur šiuo metu dirba. Nurodė, kad jo turtinė padėtis šiuo metu sunki, savo turto neturi. Nurodė, kad šiuo metu ryte išvažiuoja iš įkalinimo įstaigos į darbą, grįžta atgal iš darbo 18 val. Atlygis kaip laisvėje.

Nurodė, kad 2020 m. liepos 6 d. grįždamas iš (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko nepamena, bet gali būti kaip nurodyta kaltinime apie 13 val. Užėjęs į parduotuvę į kuprinę prisidėjo saldainių, kavos ir nesusimokėjęs išėjo iš parduotuvės. Pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai, prekių kainos kaltinime nurodytos teisingai. Žalą už pavogtas prekes atlygino. Nurodė, kad taip elgėsi, nes tuo metu neturėjo darbo, o turėjo išlaikyti vaikus, mokėti mokesčius už butą, sugyventinė nedirba. Būdavo, kad šokoladą, kavą iškeisdavo į maisto produktus, vogdavo ne tikslu prekes parduoti. Pažada padaryti išvadas, nes nori matyti kaip vaikai auga. Su sugyventine turi 6 ir 10 metų amžiaus vaikus, tai jo su sugyventine bendri vaikai. Su sugyventine gyvena trylikti metai.

Kaltinamoji K. K. kalta padariusi nusikalstamą veiką prisipažino visiškai parodė, kad2019 m. lapkričio 2 d. vyras važiavo į (duomenys neskelbtini) su reikalais ir ją su bendrakaltinamuoju atvežė į (duomenys neskelbtini). Grįžtant iš (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini). Su M. R. nesitarė ką ims iš parduotuvės. Pirmas nuėjo į parduotuvę M. R., netrukus ji, nes užsinorėjo atsigerti sidro. Ji nusipirko sidro, turėjo pinigų už jį susimokėti. Kur tuo metu buvo M. R., ji nematė. Po to ji užsimanė dar kažko saldaus, o pinigų šokoladui neturėjo, tik sidrui. Nurodė, kad į parduotuvę su M. R. užėjo kelių minučių skirtumu, jis nuėjo pirmas. Nurodė, kad kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai. Nurodė, kad ji numanė, suprato, ko jie abu eina į parduotuvę, t. y. padaryti vagystę. Nurodė, kad šokoladą susidėjo į kuprinę, kiek jo paėmė nepamena. Ką sakė pardavėja neišgirdo, nes išbėgo iš parduotuvės. Su M. R. pavogtomis prekėmis nesidalino, viską pati suvartojo. Nurodė, kad įvykio dieną truputį buvo išgėrusi, bet apsvaigusi nesijautė, tą patį būtų padariusi ir blaivi būdama. Nurodė, kad kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai, labai gailisi. Atlikusi bausmę žada išvykti pas sūnų, kuris gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos turtinė padėtis sunki, savo turto, pajamų neturi. Nusikaltimo padarymo metu ji dirbo, buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis, po to būtų įdarbinę. Narkotikų nevartoja, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nurodė, kad turi 17 metų sūnų, kuris gyvena su jos buvusiu vyru.

(2019-11-02, atvira vagystė, BK 178 straipsnio 2 dalis)

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio liudytojos Z. D. apklausos protokolų (1 tomas, b. l. 76-78, 79-81), matyti, kad ji 2019 m. lapkričio 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Po 16 val. pastebėjo du įtartinus asmenis, vyrą ir moterį. Moteris priėjo ir paprašė sidro. Kol ji padavė sidrą, vyras nuėjo prie šaldytuvų ir dėjosi į kuprinę sviestą. Ji nuėjo prie vyro ir sudrausmino, kad deda prekes ne į pirkinių krepšelį. Kalbantis su vyru, išgirdo čežėjimą. Atsisukusi pamatė, kad moters, kuri pirko sidrą, nuo lentynų dedasi į kuprinę šokoladus. Ji sušuko „Ką darote?“ ir moteris pabėgo. Ji negalėjo toli vytis, nes parduotuvėje dirbo viena. Grįžusi minėtam vyrui pasakė, kad jo draugė pavogė šokoladus. Jis neigė, kad tai jo draugė, sakė, jog atvyko vienas ir tuomet išėjo iš parduotuvės.

Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 12 d. pranešimo rašyto (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. lapkričio 12 d. iš (duomenys neskelbtini), vyras ir moteris pavogė įvairių prekių už 50,95 Eur sumą. Prie pranešimo pridėtas prekių ir kainų sąrašas iš kurio matyti pagrobtų daiktų pavadinimai, vertė bei kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (1 tomas, b. l. 44-45, 46, 47,48).

Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir informacijoje apie įvykį nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 17.20 val., iš (duomenys neskelbtini), vyras ir moteris atvirai pavogė prekių už 50,95 Eur (1 tomas, b. l. 24-30, 57-60).

Iš byloje esančio 2019-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini). Padarytos įvykio vietos fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 49-56).

Iš byloje esančio 2019-11-22 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas bei jame esantys vaizdo įrašai. Įrašų data ir laikas: 2019 m. lapkričio 2 d. 17.20 val. įraše matoma kaip vyras ima prekes - sviesto pakelius, iš šaldytuvo ir deda į kuprinę. Po to išima iš kuprinės ir vėl deda atgal į kuprinę. Prieina pardavėja, kažką pasako. Kitame įraše matoma moteris, kuri dedasi įvairių rūšių šokoladus, geltonos spalvos šokoladinius medaliukus į kišenę ir į kuprinę. Link jos einant pardavėjai, moteris pabėga. Pardavėja bando moterį vytis. Įrašo pabaiga – 17 val. 23 min. 25 sek. (1 tomas, b. l. 61-63)

Pranešime nurodyta, kad nustatyta, jog vaizdo įraše užfiksuotas vyras yra M. R., (duomenys neskelbtini), o moters tapatybė neaiški (1 tomas, b. l. 64)

Tarnybiniame pranešime „Dėl nustatytos įtariamosios“ nurodyta, kad nustatyta, jog policijos pareigūnės R. D. ir L. Š. iš pateiktos nuotraukos atpažino moterį, kuri galimai įvykdė vagystę, t. y. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 113).

Asmens parodymo atpažinti protokole ir jo priede nurodyta, kad Z. D. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris 2019 m. lapkričio 2 d. iš parduotuvės pagrobė sviesto pakelius (1 tomas, b. l. 82-87).

Asmens parodymo atpažinti protokole ir jo priede nurodyta, kad Z. D. atpažino K. K. kaip moterį, kuri 2019 m. lapkričio 2 d. iš parduotuvės pagrobė šokoladą ir išbėgo pro duris (1 tomas, b. l. 88-94).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad abu kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą, t. y. 2019 m. lapkričio 2 d. abu kaltinamieji bendrais veiksmais atvirai, matant pardavėjai, pagrobė svetimą, Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui priklausantį 50,95 eurų bendros vertės turtą. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pasireiškė tyčia, nes jie abu suvokė, kad grobia svetimą turtą, numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtą užvaldyti. Kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Įvertinus teisiamojo posėdžio metu nustatytas faktines bylos aplinkybes ir kaltinamųjų M. R. ir K. K. atliktus konkrečius veiksmus, darytina išvada, kad nors kaltinamieji atliko skirtingus veiksmus, tačiau veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį, taigi, jie veikė kaip bendravykdytojai, kaltinamųjų M. R. ir K. K. susitarimas pasireiškė ne tik žodiniais susitarimais, bet ir konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritarė, su neteisėtais veiksmais visi sutiko. Abiejų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Civ. ieškinys pareikštas (duomenys neskelbtini) dėl 50,95 eurų turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų atmestinas, kadangi kaltinamasis M. R. visiškai atlygino padarytą žalą (5 t., b. l. 100),

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstama veika padaryta būnant recidyvistu, t. y. turint neišnykusį teistumą bei tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Kaltinamosios K. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kalta padarius nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikaltimu (atlygino bendrakaltinamasis) padarytą žalą. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

(Nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, BK 178 straipsnio 4 dalis)

Be paties kaltinamojo M. R. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš byloje esančio 2020-07-30 Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo direktorius pranešimo rašyto Kauno a. VPK Kėdainių r. PK matyti, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyriškis iš parduotuvės pagrobė 18,54 eurų bendros vertės 6 vnt. maltos kavos „Paulig Classic“, 144,30 eurų bendros vertės 26 vnt. saldainių dėžučių „Merci Grosse“, 69,86 eurų bendros vertės 14 vnt. saldainių dėžučių „Rochert 16“. Iš viso padaryta 232,70 eurų materialinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Prie pranešimo pridėtas operacijos su atsargomis sąrašas, kuriame nurodyta pagrobtų prekių pavadinimai, jų vertė, pateikta PVM sąskaitos faktūros (1 tomas, b. l. 145, 148-159).

Iš byloje esančių liudytojos R. S. apklausos protokolų(1 tomas, b. l. 181-192), matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad peržiūrinėdama vaizdo kameras pastebėjo, kad 2020 m. liepos 6 d., apie 13.00 val. vyriškis, iš kurio 2020 m. liepos 14 d. ji atėmė kuprinę su pavogtomis prekėmis, taip pat toje pačioje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pavogė „Merci“ saldainių dėžes, „Raffaello roše“ saldainių dėžes, kavą „Paulig“ (1 tomas, b. l. 181-192).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedo matyti, kad R. S. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris 2020 m. liepos 6 d. iš parduotuvės pagrobė įvairias prekes. Vyriškį atpažino iš bendro veido bruožų, vagystės dieną jį matė iš arti (1 tomas, b. l. 193-199).

Iš liudytojos V. B. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 14 d., apie 10.00 val. vienas vyras pavogė prekių. Tą dieną, įvykio vietoje buvo pasilikusi šio vyriškio asmens tapatybės kortelės, kuri buvo išduota M. R. vardu ir pavarde. Ji kartu su R. S. peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir pamatė, kad tas pats vyras iš parduotuvės pavogė prekių ir 2020 m. liepos 6 d. (2 tomas, b. l. 3-6).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir jo priedo matyti, kad V. B. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris 2020 m. liepos 6 d. iš parduotuvės pagrobė įvairias prekes (2 tomas, b. l. 7-13)

Iš liudytojos A. E. apklausos protokolo matyti, kad ji parodė analogiškas kaip ir liudytoja V. B., aplinkybes (2 tomas, b. l. 22-25).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų, daiktų nėra. Padarytos fotonuotraukos (1 tomas, b. l. 117-126).

Iš byloje esančio savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais (2 tomas, t. b. l. 65-68),

Iš byloje esančio 2020-08-26 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta skaitmeninė laikmena bei joje esantys vaizdo įrašai. Įrašo data ir laikas: 2020 m. liepos 6 d. 13.05 val. Įraše matoma, kaip vyras, kuris apsirengęs juodos spalvos džemperiu, baltos spalvos „Adidas“ šortais, avėdamas juodos spalvos su baltomis juostomis šonuose sportinius batelius, ima prekes - saldainių dėžutes „Merci“ ir deda į pilkos spalvos kuprinę, po to ima kitas dėžutes ir vėl deda į kuprinę (2 tomas, b. l. 69-72).

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 4 dalį traukiamas tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, nedidelės vertės turtas yra tuomet, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL.

Teismas išanalizavęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad kaltinamasis M. R., 2020 m. liepos 6 d. apie 13.00 val., iš (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelė vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 232,70 eurų bendros vertės turtą: 18,54 eurų bendros vertės 6 vnt. maltos kavos „Paulig Classic“, 144,30 eurų bendros vertės 26 vnt. saldainių dėžučių „Merci Grosse“, 69,86 eurų bendros vertės 14 vnt. saldainių dėžučių „Rochert 16“. Ginčo byloje dėl šios kaltinamojo veikos kvalifikavimo nekilo, ši veika kvalifikuota teisingai kaltinamajam padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta būnant recidyvistu, t. y. turint neišnykusį teistumą.

Civ. ieškinys pareikštas Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo dėl 232,70 Eur turtinės žalos atlyginimą atmestinas, kadangi kaltinamasis M. R. visiškai atlygino padarytą žalą (5 t., b. l. 101).

Bausmių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmes kaltinamajam M. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, žala atlyginta. Kaltinamasis teistas 17 kartų, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (3 tomas, b. l. 15-71) baustas administracine tvarka daugybę kartų, tarp jų ir pagal ANK 108 straipsnį (smulkios vagystės), turi galiojančių nuobaudų (3 tomas, b. l. 74 - 4 tomas, b. l. 29), (duomenys neskelbtini); pagrobto turto vertė nedidelė – atitinkamai pagrobta turto – už 50,95 Eur, bei už 232, 70 Eur, žalą kaltinamasis atlygino visiškai. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam tikslinga skirti pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis, o pagal BK 178 str. 4 d. arešto bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis; Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, teismas atkreipia dėmesį, kad formuojasi teigiami socialiniai ryšiai, jis įkalinimo įstaigoje dirba, nurodė, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę galės dirbti bendrovėje toliau, darbdavys charakterizuoja teigiamai. Teismas daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. Kaltinamajam paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d., 9 d. subendrintina su 2020 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme visiško bausmių sudėjimo būdu. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Skirdamas bausmę K. K. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamosios asmenybę . Kaltinamoji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, padaryta žala atlyginta visiškai (atlygino bendrakaltinamasis). Kaltinamoji teista 2 kartus, paskutinį kartą 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirtos viešųjų darbų bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs (5 tomas, b. l. 109-110), bausta administracine tvarka daug kartų, turi galiojančių nuobaudų (5 tomas, b. l. 21-38), (duomenys neskelbtini). Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys kad šio nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji teista nebuvo, tačiau ji du kartus teista už nusikaltimus nuosavybei 2020 m., eilę kartų bausta administracine tvarka pagal ANK 108 str., teismas atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes mano, jog kaltinamajai tikslinga skirti pagal BK 178 str. 2 d. arešto bausmę, skiriant jos maksimumą. Atsižvelgiant į tai, kad šio nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji teista nebuvo, nusikaltimu padaryta žala atlyginta visiškai (bendrakaltinamojo), kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, teismas mano, jog bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jos atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 5 d. 5 p. 7 p., ir arešto bausmės vykdymą atidėti, teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajai suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajai atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti intensyvią priežiūrą jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vadovaujantis minėto straipsnio 5 d. nustatyti pareigas, įpareigojimus - kurie įtakotų jos elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajai įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajai skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotai Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23,00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu; Kaltinamajai vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 65 str. paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020-07-30 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – (180 val. :6 val. lygu 30 parų) pridėtina dalis neatliktos bausmės -15 parų, nes padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė.

Kiti procesiniai klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (1 tomas, b. l. 48; 2 tomas, b. l. 68).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamoji K. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. liepos 11 d. 21.40 val. iki 2020 m. liepos 13 d., 15.15 val. (2 paros) (4 tomas, t. b. l. 64-65, 66). 2020 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė-suėmimas. Vykdant šią nutartį, ji buvo sulaikyta 2020 m. spalio 7 d., o 2020 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, suėmimas buvo pratęstas dviem mėnesiams, suėmimo laiką skaičiuojant nuo šių metų spalio 7 d. iki gruodžio 7 d. (4 tomas, b. l. 119-124, 131-132, 134-138). Kaltinamajai, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kaltinamajai 2020 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo pratęsta 2020 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, panaikintina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, paleidžiant K. K. iš suėmimo.

Kaltinamajai K. K. taip buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (4 tomas, b. l. 145-147), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, ir pradėjus vykdyti, panaikintina.

Kaltinamasis M. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 8 d. 14.30 val. iki 2020 m. sausio 9 d. 15.18 val. (2 paros) (2 tomas, b. l. 96). Šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai

Kaltinamajam M. R. buvo paskirtos kardomosios priemonės – 2 rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurie nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintini (2 tomas, b. l. 179-184).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Kaltinamąjį M. R. gynė adv. Bronius Varsackis (teikė antrinę teisinę pagalbą), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 253,46 Eur (5 tomas, b. l. 103). Gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Kaltinamasis nurodė, kad nekilnojamojo turto neturi, jo gaunamos mėnesinės pajamos nėra didelės, gaunamas atlyginimas už darbą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, byloje nėra jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis būtų gera. Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaltinamąją K. K. gynė adv. A. R. Medišauskienė (teikė antrinę teisinę pagalbą), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 217,46 Eur (5 tomas, b. l. 87-,88-89). Gynėja byloje kaltinamajai paskirta teismo nutartimi vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistosios turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Kaltinamoji nekilnojamojo turto neturi, ji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios turtinė padėtis sunki, byloje nėra jokių duomenų, kad jos materialinė padėtis būtų gera. Atsižvelgiant į kaltinamosios finansinę padėtį, iš jos nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-303, 304 – 305 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį :

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2 dalimi, 5 dalies 2 p. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmių visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės bausmės paskirtos 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pridedant švelnesnes bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą - vienuolika (11) mėnesių, 20 dienų ir 11 MGL( 407,24Eur) dydžio baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 27 d.

Į bausmės laiką įskaityti M. R. atliktą bausmę pagal 2020 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (šioje byloje) nuo 2020 m. sausio 8 d. 14.30 val. iki 2020 m. sausio 9 d. 15.18 val. (2 paras) vieną parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65, 66 straipsniuose numatyta tvarka).

Kardomąsias priemones šioje byloje M. R., paskirtus 2 rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2020-11-27, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į laisvės atėmimo bausmę.

K. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausi ją – 90 parų arešto .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 75 paras arešto.

Taikyti BK 75 str. 1 d. 5 d. 5 p. 7 p. ir arešto bausmės vykdymą atidėti keturių (4) mėnesių laikotarpiui, paskirti K. K. intensyvią priežiūrą –jos buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimus (pareigas) - bausmės vykdymo atidėjimo metu būti (duomenys neskelbtini), jai tai nesusiję su darbu bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

Į bausmės laiką įskaityti K. K. atliktą bausmę pagal 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Į paskirtą bausmę įskaityti K. K. laikinajame sulaikyme (šioje byloje) išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 11 d. 21.40 val. iki 2020 m. liepos 13 d., 15.15 val. (2 paros) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. (BK 65, 66 straipsniuose numatyta tvarka).

2020 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi K. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kuri buvo pratęsta 2020 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, panaikinti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos ir paleisti K. K. iš suėmimo.

K. K. paskirtą įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Civilinio ieškovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, civilinį ieškinį dėl 50,95 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Civilinio ieškovo Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvo, civilinį ieškinį dėl 232,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė