Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui J. V. dėl susitarimo grąžinti avansą nevykdymo, trečiasis asmuo N. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Teismo posėdžio metų šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

9. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2019-05-30 šalys sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - Sutartį), pagal kurią susitarė dėl turto - lofto, esančio (duomenys neskelbtini), lofto Nr. 21 (toliau – Turtas) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki 2019-07-30, plius 2 mėnesiai dėl galimo institucijų vėlavimo (Sutarties 1 ir 8 punktai). Šalys susitarė, kad pirkėjas (ieškovas) pardavėjui (atsakovui) avansą 3000 Eur, kuris bus įskaičiuotas į bendrą Turto pirkimo kainą, sumoka pavedimu arba grynais per 3 darbo dienas. Antrą avanso dalį 3900 Eur ieškovas sumoka atsakovui iki 2019-06-30 (Sutarties 5 punktas). 2019-05-30 trečiasis asmuo N. G. už ieškovą pervedė atsakovui 3000 Eur avansą pagal Sutartį. Ieškovas iki 2019-06-30 antrosios avanso įmokos dalies nesumokėjo. 2019-07-11 atsakovas žinute informavo ieškovą, kad nutraukė Sutartį, nes ieškovas neįvykdė Sutarties 5 punkte numatyto įsipareigojimo, t.y. nesumokėjo antrosios avanso dalies. 2019-07-19 ieškovas žinute prašė atsakovą pratęsti Sutarties terminą iki 2019-08-01. Atsakovas su ieškovo prašymu sutiko su sąlyga, jog iki 2019-08-01 ieškovas perves antrąją avanso dalį. 2019-07-31 ieškovas informavo atsakovą, jog Turto nebepirks.

10. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas).

11. Ieškovas teigia, kad prievolė grąžinti avansą atsirado kaip atskira prievolė, kuri kilo iš abipusio šalių susitarimo nutraukti preliminariąją nekilnojamojo turto sutartį ir grąžinti avansą, ką patvirtina atsakovo ir ieškovo motinos tarpusavyje suderinta valia dėl avanso grąžinimo ir ieškovo bei atsakovo sutartinių santykių pabaigos.

12. Atsakovas su tokia ieškovo argumentacija nesutinka, atskirsdamas teigia, kad tarp šalių nebuvo jokio susitarimo nutraukti Sutartį ir grąžinti avansą. Atsakovo teigimu, Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes jis nesumokėjo antrosios avanso dalies, todėl pagal Sutarties 17 punktą 3000 Eur avansas, kuris buvo kartu ir užstatas, liko atsakovui kaip pastarojo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas.

13. Aiškinant preliminariosios sutarties sąlygas lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t.y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numatomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

14. Iš sisteminės – lingvistinės Sutarties sąlygų analizės matyti, kad Sutartimi šalys susitarė dėl šalių atsakomybės nevykdant Sutarties nuostatų bei avanso grąžinimo bei baudos mokėjimo, kai Sutartis nutraukiama vienos iš šalių kaltės. O būtent: Sutarties 15 punktas numato, kad jeigu viena šalis nevykdo bet kurios šios NT preliminarios sutarties sąlygos, kita šalis turi teisę vienašališkai nutraukti šią rezervacinę sutartį, raštu pranešdama kitai šaliai prieš 7 dienas. Nutraukus preliminarią sutartį dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo sumokėtas užstatas lieka pardavėjui kaip kompensacija už jo turėtas išlaidas, susijusias su būsimo sandorio sudarymu (Sutarties 17 punktas). Taigi Sutarties nuostatos numato, jog vienai iš Sutarties šalių nevykdant jos sąlygų, kita šalis įgyja teisę vienašališkai ją nutraukti. Jei sutartis nutraukiama dėl pirkėjo kaltės, avansas lieka pardavėjui, o nutraukus Sutartį dėl pardavėjo kaltės, pastarasis turi grąžinti užstatą ir sumokėti baudą pirkėjui (Sutarties 16-17 punktai).

15. Taigi pagal šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas ieškovo sumokėtas avansas atlieka ne tik mokėjimo ir atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Sutarties 5, 17 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio.

16. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių.

17. Byloje nustatyta, kad pagal Sutarties 8 punktą šalys susitarė, kad pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja pasirašyti notaro patvirtintą Turto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2019-07-30, plius 2 mėnesiais dėl galimo institucijų vėlavimo (t.y. vėliausiai iki 2019-09-30). Per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą ir šalių vėlesniu susirašinėjimo sutartu pratęstu terminu šalys pagrindinės sutarties nesudarė, todėl prievolė sudaryti šią sutartį yra pasibaigusi (CPK 6.165 straipsnio 5 dalis). Atsakovui sudarytos preliminarios sutarties pagrindu buvo sumokėtas 3000 Eur avansas, kurį sumokėjo trečiasis asmuo už ieškovą (pirkėją). Antrosios avanso dalies 3900 Eur nei iki 2019-06-30, nei iki 2019-08-01 ieškovas pardavėjui nemokėjo. Taip pat neginčijama, kad apie preliminariosios sutarties nutraukimą (2019-07-31 elektroniniu paštu), t. y. atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, pareiškė būtent ieškovas.

18. Pažymėtina, kad Sutarties 5 punkte šalys sulygo dėl antrosios avanso dalies sumokėjimo, taip pat šalys susitarė, jog jeigu viena šalis nevykdo bet kurios šios Sutarties sąlygos, kita šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, raštu pranešdama kitai šaliai prieš 7 dienas (Sutarties 15 punktas). Ieškovui nesumokėjus antrosios avanso dalies nustatytu terminu, 2019-07-11 atsakovas žinute informavo ieškovą, kad Sutartį nutraukia dėl Sutarties 5 punkte numatyto įsipareigojimo nevykdymo. Įvertintina ir tai, kad net ieškovui prašant pratęsti pagrindinės Turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo terminą ir atsakovui sutikus su sąlyga, jog antroji avanso dalis bus sumokėta iki 2019-08-01, ieškovas šio įsipareigojimo vis vien neįvykdė, kaip pats pripažino dėl to, jog bankas nesuteikė paskolos. Sutartimi šalys sulygo dėl šalių atsakomybės, kai sumokėtas avansas lieka pardavėjui kaip kompensacija, kai Sutartis nutraukiama dėl pirkėjo kaltės (Sutarties 17 punktas). Ieškovas neįvykdė Sutarties 5 punkte nustatytos jam pareigos, kas laikytina Sutarties pažeidimu. Šalys Sutartimi nesusitarė, jog bankui atsisakius suteikti ieškovui paskolą Turtui įsigyti ir ieškovui nustatytu terminui nesumokėjus antrosios avanso dalies nustatytu terminu negali būti laikoma pagrindu ieškovo kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nustatyti.

19. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra ne bet koks, o būtent nesąžiningas šalies elgesys. Atidumo ir rūpestingumo standartų šalys privalo laikytis ne tik sutartiniuose, bet ir ikisutartiniuose santykiuose. Ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį grindžiamas tuo, jog bankas nesuteikė jam paskolos. Taip pat duodamas žodinius paaiškinimus ieškovas teigė, jog antrosios avanso dalies nesumokėjo, nes nebuvo parduotas turtas, kuriame jis tuo metu gyveno. Duomenų apie tai, kad ieškovas kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos Turtui ir/ar avansui įsigyti gavimo, kredito įstaigos atsisakymo suteikti paskolą, ar, kad kitas turtas buvo pardavinėjamas tiek su ieškiniu, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė. Iš bylos nagrinėjimo metu išreikalautų duomenų apie ieškovo gaunamą darbo užmokestį, išrašus iš kredito įstaigų matyti, jog ieškovo pajamos ir turimos lėšos buvo pakankamos avanso antrajai įmokai sumokėti. Taip pat iš išrašų iš Swedbank AB, Revolut matyti, kad pakankamai piniginių lėšų pagrindinei Turto pirkimo pardavimo sutarčiai ieškovas sudaryti neturėjo, ko neginčijo ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu. Nors ieškovas teigė, jog turėjo tikslą sudaryti pagrindinę Turto pirkimo pardavimo sutartį, tačiau Sutarties galiojimo metu ieškovo elgesys vertintinas kaip neatitinkantis sąžiningumo kriterijaus. Teismo posėdžio, įvykusio 2020-09-24, metu ieškovas teigė, kad atsakovui 2019-07-25, 2019-07-30 teiraujantis dėl avanso antros dalies mokėjimo, į atsakovo žinutes neatsakinėjo, nes nes jis neprivalo atsakinėti į visas žinutes (garso įrašo 1:21:35 – 1:22:45 min.). Šią aplinkybę patvirtina ir tarp šalių į bylą pateiktas susirašinėjimas. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas neginčijo, jog Sutarties sąlygos jam buvo suprantamos ir aiškios, nurodė, jog turi aukštąjį išsilavinimą, dėl ko nenustatyta, kad kuri nors iš šalių būtų turėjusi pranašumų ir būtų jais naudojęsis prieš kitą sutarties šalį.

20. Ieškovo elgesio dinamika ir visuma byloje nustatytu aplinkybių liudija, kad ieškovas neturėdamas pakankamai lėšų Turtui įgyti, duomenų apie kreipimąsi į kredito įstaigą paskolai suteikti nepateikimas, tačiau turėdamas pakankamai lėšų antrajai avanso daliai sumokėti, ne visais atvejais, kai į jį kreipėsi atsakovas dėl antrosios avanso dalies sumokėjimo, reaguodamas į klausimus dėl tolimesnio sutarties vykdymo, ieškovas įsipareigodamas sumokėti antrąją avanso dalį ir sudaryti pagrindinę Turto pirkimo pardavimo sutartį buvo nesąžiningas ikisutartinių santykių metu. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovo veiksmai, kai sudarydamas Sutartį klaidingai įvertina savo finansines galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, laikytinas nepakankamu ikisutartinių santykių šalies rūpestingumu ir apdairumu vykdyti savo įsipareigojimus, kuris taip pat gali būti prilyginamas šalies nesąžiningumui ikisutartiniuose santykiuose su atsakovu. Taigi darytina išvada, kad preliminarioji Turto pirkimo pardavimo sutartis neįvykdyta dėl ieškovo (pirkėjo) kaltės, todėl yra pagrindas kilti pastarojo civilinei atsakomybei (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.258 straipsnio 5 dalis).

21. Ieškovo atstovas pažymėjo, kad Sutarties 17 punkte kalbama apie užstatą, o ne apie avansą. Nagrinėjamu atveju įvertinus Sutarties nuostatas ir šalių įsipareigojimus (Sutarties 5 punktas, 17 punktas), aiškinant juos sistemiškai visos Sutarties kontekste, konstatuotina, kad Sutarties sąlyga, jog nutraukus Sutartį dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo sumokėtas užstatas lieka pardavėjui kaip kompensacija, yra suprantama kaip pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui kaip dalies kainos sumokėjimas (avansas), nes šalys nėra susitarusios kitaip. Civiliniame kodekse nėra numatyta teisinė kategorija „užstatas“, kurią naudoja preliminarią sutartį paruošusi šalis, o pagal CK 6.98 straipsnio 2 dalį yra draudžiama rankpinigiais užtikrinti preliminariąją sutartį. Be to pasirašant Sutartį ieškovas sumokėjo 3000 Eur avansą, kurios mokėjimo tikslas, kad pirkėjas įsipareigoja pirkti nekilnojamąjį turtą, todėl užstato sąvokos interpretavimas kitaip nei avansas prieštarauja Sutarties nuostatoms ir jos esmei.

22. Ieškovas akcentuoja, jog šalys atskiru susitarimu nuo preliminariosios sutarties susitarė, kad atsakovas grąžins avansą, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių žodinį ar rašytinį susitarimą dėl avanso grąžinimo ar, kaip teigia, susitarimą dėl Sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikė į bylą tarp atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimą dėl avanso grąžinimo, trečiojo asmens 2019-07-04 prašymą atsakovui grąžinti 3000 Eur avansą, tačiau pastarieji duomenys negali būti vertinami tarp šalių esant susitarimą pakeisti Sutartį ar naują susitarimą dėl avanso grąžinimo ar Sutarties nutraukimo. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir trečiojo asmens. Atsižvelgtina ir tai, kad Sutarties nuostatos niekaip nereferuoja reikalavimo teisės trečiajam asmeniui į pardavėją suteikimą ar trečiojo asmens teisę veikti ieškovo vardu. Nors tarp atsakovo ir trečiojo asmens vyko susirašinėjimas, svarstant galimybę grąžinti avansą, tačiau pats ieškovas 2019-07-19 išreiškė valią įgyti Turtą ir sudaryti pagrindinę Turto pirkimo pardavimo sutartį, todėl ieškovo nurodytas susitarimo tikslas (nutraukti Sutartį ir susitarti dėl avanso grąžinimo) prieštarauja ieškovo, Sutarties šalies, deklaruojamam siekiui – įgyti Turtą. Be to, kaip teisingai pastebi atsakovas, po 2019-07-11 ir 2019-07-19 ieškovo žinučių atsakovui, trečiasis asmuo 3000 Eur avanso grąžinti nereikalavo, kas taip pat leidžia spręsti apie ieškovo suvokimą, jog jis, o ne trečiasis asmuo, yra sandorio šalis, kuri gali naudotis tiek Sutartyje, tiek teisės aktuose numatytomis teisėmis. Galiausiai aplinkybė, jog trečiasis asmuo už ieškovą sumokėjo avansą nepatvirtina, kad trečiojo asmens veiksmai tiesiogiai sukūrė, pakeitė ar panaikino ieškovo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnis). Tokia išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, Sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl ieškovo atstovo, kuris galėjo atlikti atstovaujamojo vardu konkrečius veiksmus; iš šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, jog avanso antrosios dalies mokėjimo, pagrindinės sutarties pratesimo termino klausimus derino pats ieškovas asmeniškai, į tarpusavio susirašinėjimą trečiasis asmuo įtrauktas nebuvo. Kaip minėta, po 2019-07-11 pretenzijų dėl avanso grąžinimo trečiasis asmuo, nereiškė. Taip pat teismo posėdžio, įvykusio 2020-09-24, metu ieškovas teigė, kad su atsakovu, kas įgyvendins pagal Sutartį teises ir pareigas, neaptarinėjo (garso įrašo 49 – 49:27 min.). Taigi priešingai nei teigia ieškovas, nurodytas atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio susirašinėjimas, prašymo siuntimas nepatvirtina sudarytą atskirą susitarimą dėl sutartinių įsipareigojimų pasibaigimo ir avanso grąžinimo, todėl pastarieji ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

23. Ieškovo atstovas teigė, kad pažadas grąžinti prievolę gali sukurti prievolę, pažymėdamas, jog atsakovas neprieštaravo bendravimui su trečiuoju asmeniu ieškovo vardu, neprašė iš trečiojo asmens įgaliojimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Sutarties šalys numatė galimybę trečiajam asmeniui tartis dėl atskiro susitarimo grąžinti avansą ieškovui. Taigi šiuo atveju pažadas trečiajam asmeniui nelaikomas susitarimu sudarytu tarp ieškovo ir atsakovo dėl avanso grąžinimo ir atsakovui pareigos grąžinti avansą trečiajam asmeniui nesukūrė, dėl to pastarasis ieškovo argumentas taip pat atmestinas.

24. Teismas kritiškai vertina ieškovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kad būtent trečiasis asmuo ketino įsigyti turtą, bet Sutartis buvo sudaryta su ieškovu, nes trečiasis asmuo neturėjo elektroninio parašo, nemokėjo naudotis išmaniosiomis technologijomis ir buvo užsienyje. Buvimas užsienyje neapriboja asmens galimybių vesti derybas ikisutartiniuose santykiuose, taip pat sudaryti sandorius, suteikti įgaliojimus jiems sudaryti. Be to, iš atsakovo ir trečiojo asmens tarpusavio susirašinėjimo matyti, jog trečiasis asmuo turi elektroninį paštą, siuntė pasirašytą prašymą, atliko mokėjimo pavedimą, kas paneigia nurodomą aplinkybę apie visišką technologinį neišprusimą.

25. Esant aukščiau išdėstytam, kiti ieškovo ieškinio pagrįstumo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

26. Atmetus ieškinį, ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam 1391,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.