Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Donato Jatužio, Jolantos Rasčiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Kompiuterinė laikmena (DVD-R), kurioje įrašyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai daryti minėtame pastate, pridėta atskirame voke šioje byloje, palikta saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. 2021 m. rugsėjo 30 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.07 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pastatą ir iš antrame aukšte esančios didžiosios salės pagrobė: nešiojamą „HP“ kompiuterį su pele, kurių vertė 515,80 Eurų, nepertraukiamo maitinimo šaltinį (UPS), kurio vertė 168,28 Eurų, HDMI šakotuvą, be vertės ir HDMI laidą, be vertės, tokiais savo veiksmais padarydamas Zarasų rajono savivaldybės administracijai 684,08 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. A. K. skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama Apelianto kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skundu prašoma sušvelninti A. K. skitą bausmę, t. y. laisvės atėmimą pakeičiant laisvės apribojimu, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

8. Apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti A. K. paskirtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą pakeisti į laisvės apribojimą. Įvertinus skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmės individualizavimo klausimas šioje byloje išspręstas teisingai, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

9. Skirdamas konkrečią bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys).

10. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje skyrė – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino, jog A. K. daug kartų teistas, bausmes atlikęs, turi neišnykusius teistumus už tyčinio nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) (b. l. 93-103), šioje byloje vėl teisiamas už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 27 straipsnio prasme jis yra laikomas recidyvistu. A. K. prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nedirba, nukentėjusiajam žalą atlygino, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 83-92). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laikė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus A. K. tik laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis).

12. Iš aptarto teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytas nusikalstamas veikas, skiriamą bausmę motyvavo.

13. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. Lietuvoje teistas - 10 kartų, užsienio šalyse – 3 kartus. Beveik visos nusikalstamos veikos susijusios su vagystėmis bei plėšimais. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad A. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės (tiek laisvės atėmimo, tiek švelnesnės – bauda, areštas), teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus nuosavybei. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog jam skirta per griežta bausmė, nurodo, jog dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi bei prašo atsižvelgti į jo neįgalumą.

15. Teisėjų kolegija atkreipia Apelianto dėmesį, jog šioje byloje pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę, vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys), apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju, neigiamos socialinės nuostatos, atsižvelgiant į nuteistojo A. K. sistemingai daromas nusikalstamas veikas, neleidžia daryti išvados, kad taikant švelnesnes bausmes bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

16. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie A. K. pripažintą neįgalumą ar kitokias sveikatos problemas, tą jis nurodė tik pats teismo posėdžio metu, teigdamas, kad turi regėjimo problemų, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

17. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skyrė laisvės atėmimą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad Apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.