Šiaulių apygardos teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. M. prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

BUAB „Stop-danga“ bankroto administratorius atsisakė tvirtinti L. M. kreditorių reikalavimus. Jis nurodė, kad nepakanka įrodymų, pagrindžiančių šį reikalavimą, o pačios pareiškėjos pateiktais dokumentais nepasitiki. Jis taip pat nurodo, kad L. M. praleido terminą kreditorinių reikalavimų pateikimui.

Kreditorinis reikalavimas tenkintinas.

Dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą

Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus minėtą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis). Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Sprendžiant šį klausimą bankroto bylose taip pat yra būtina turėti omenyje bankroto proceso ypatumus. Visų pirma tai, kad bankroto bylose prioritetas turi būti

teikiamas tam, kad būtų įgyvendintas realus teisingumas ir vienas iš pagrindinių bankroto proceso tikslų, t. y. įrodymais pagrįstų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas.

Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas dar nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamas terminas yra procesinis, todėl jo atnaujinimo terminas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2671/2013 ir kt.).

Bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjai iš viso buvo pranešta apie bankroto bylos iškėlimą. Teismui pateikta voko kopija niekaip neįrodo, kad būtent pareiškėjai bankroto administratorius siuntė kokius nors dokumentus. Voke užlipdytas pašto žymeklis toje vietoje, kur nurodytas gavėjas. Galima daryti išvadą, kad šis gavėjas buvo UAB „Stop-danga“ direktorius. Tuo tarpu pareiškėja darbo santykius su UAB „Stop-danga“ nutraukė 2013.12.31 (b.l.35-37). Tokiu atveju teismas turi pagrindo atnaujinti terminą pateikti kreditorinius reikalavimus, laikant, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – nepranešimo pareiškėjai apie bankroto bylos iškėlimą. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo

Bankroto administratorius nurodo, kad jis neturi pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos reikalavimus, o pareiškėjos pateiktus įrodymus vertina kaip prieštaringus. Teismas su šiais jo teiginiais nesutinka. Į teismo posėdį iškvietus ir liudytoja apklausus BUAB „Stop-danga“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Takana“ atstovę O. R., paaiškėjo, kad Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo akto 32 ir 33 punktuose yra visi duomenys, patvirtinantys BUAB „Stop-danga“ L. M. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą (b.l.12). Buhalterinėje pažymoje užfiksuotas L. M. deponuotas darbo užmokestis nuo 2012-09 iki 2013-12 (b.l.142). Ši suma sudaro 10197,64 Lt (2953,44 Eur). Tokia pati suma yra užfiksuota Išmokėto atlyginimo ir GPM suvestinėje (b.l.143 ). Didžiojoje knygoje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 sąskaitoje Nr.4466 ši suma užfiksuota kaip deponuotas darbo užmokestis 10197,64 Lt (b.l.144-146). 2015 m. Didžiojoje knygoje ta pati suma nurodyta 2953,44 Eur (b.l.140).Liudytoja paaiškino, kad Priskaitymų-išskaitymų žiniaraščiuose nėra grafos, kurioje būtų fiksuojamos skolos darbuotojams, todėl pagal buhalterinę apskaitą jos nurodomos kaip pašalpa. Būtent taip atsitiko su atlyginimu, kuris nebuvo išmokėtas L. M. nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio. Teismo posėdyje pareiškėja L. M. patvirtino, kad ji niekada nėra gavusi jokių pašalpų, o kadangi trūko lėšų net darbuotojų atlyginimams, ji pati jų neišsimokėdavo. Iškėlus bankroto bylą, visi finansiniai įmonės įsipareigojimai buvusiems darbuotojams turi būti įtraukti į . K. L. M. kreditorinis reikalavimas sudaro tik nesumokėtą darbo užmokestį, jis visa apimtimi įtrauktinas į kreditorių sąrašą. Teismas atkreipia bankroto administratoriaus dėmesį į tai, kad liudytoja O. R. patvirtino, kad jam perduoti visi tvarkingi buhalteriniai dokumentai ir juose turėjo būti užfiksuoti ir ginčijamą kreditorinį reikalavimą pagrindžiantys duomenys.

Teismas taip pat išreikalavo duomenis iš VSDFV Šiaulių skyriaus (b.l.51-138). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kokio dydžio atlyginimas buvo mokamas L. M.. Duomenų apie tai, kad jai buvo sumokėtas darbo užmokestis, nėra. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo netenkinti jos kreditorinio reikalavimo, remdamasis nesuinteresuoto asmens liudytojos O. R. parodymais ir jos pateiktais rašytiniais įrodymais. Kadangi bankroto administratorius į teismo posėdį neatvyko,

nors privalėjo tai padaryti, su liudytojos O. R. parodymais turi galima susipažinti teismo posėdžio protokolo įraše.

Bankroto administratorius, nesutikdamas su L. M. argumentais, turi teisę reikalauti atlikti buhalterinę ekspertizę, kadangi ir bankroto proceso metu galioja tas pats rungimosi principas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 78, 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, teismas

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai L. M. terminą pateikti kreditorinį reikalavimą.

Į. L. M. į BUAB „Stop-danga“ kreditorių sąrašą, patvirtinant jos 2953,44 Eur finansinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.