Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Regitra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjo reikalavimai ir argumentai

II. Suinteresuotų asmenų pozicija dėl bylos dalyko

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.69 straipsnio 1 dalis), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys, išaiškinant, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

7. Kita vertus, kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

8. Taigi, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru. Laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

9. Iš pareiškėjo A. M. pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo žodinių paaiškinimų, liudytojų R. O. K., J. O. K., V. M. parodymų ir byloje esančio rašytinio įrodymo (valstybės įmonės „Regitra“ 2020 m. rugsėjo 22 d. rašto Nr. (1.12)-S-10316)), nustatyta, kad transporto priemonė – motociklas IŽ (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (raidės rusišku šriftu) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra registruota. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Regitra“ nepateikė teismui duomenų, kad ši transporto priemonė būtų buvusi registruota Kelių transporto priemonių registre. Liudytojais byloje apklausti R. O. K., J. O. K. ir V. M. patvirtino teismui, kad matė pareiškėją ilgus metus garaže tvarkant neveikiantį motociklą, šį daiktą valdant kaip savo nuosavą daiktą.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. M. prašo nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę būtent į kilnojamąjį daiktą – transporto priemonę ir siekia ją įregistruoti viešame registre. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti; ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

11. Kasacinis teismas dėl transporto priemonės, kaip daikto, yra nurodęs, jog sisteminė LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms keliamus techninius reikalavimus bei šių daiktų registravimo tvarką, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė tampa daiktu – civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, jeigu atitinka jai keliamus privalomus techninius reikalavimus ir yra identifikuojama, t. y. turi tam tikrą identifikavimo (tapatumo) elementą – paprastai gamintojo suteiktą kodą. Transporto priemonė, neturinti identifikavimo elemento, negali būti registruojama Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame viešajame eisme, t. y. negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendė, kad automobilio identifikuotinumas priskiriamas prie bendrųjų transporto priemonių kaip daikto reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2014). Bylos duomenys liudija, kad pareiškėjo nurodoma transporto priemonė turi identifikavimo (tapatumo) elementą. Todėl teismas daro išvadą, jog ši transporto priemonė yra civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo-pardavimo sutarties dalyku.

12. Kaip minėta, viena iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų – pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Pareiškėjas A. M. nurodė, jog šią transporto priemonę jis įgijo žodinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš fizinio asmens maždaug prieš dvidešimt penkerius metus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ši transporto priemonė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra registruota.

13. Teismas, įvertinęs byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei liudytojų parodymus, daro išvadą, jog transporto priemonės perdavimas pareiškėjui – pirkėjui valdyti bei pastarojo pirkimo kainos sumokėjimas, kaip minėta, yra šalių atlikti veiksmai, kurie yra pirkimo-pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas transporto priemonę perėmė valdyti iš teisėto daikto savininko. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad maždaug prieš dvidešimt penkerius metus (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kas eliminuotų šiuo atveju vieną iš pagrindinių nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų – daiktas įgytas kitu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Taigi, teismas pripažįsta, jog pareiškėjas A. M. iš tiesų nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

14. Minėta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas ir teisėtas valdymas (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas A. M. valdo transporto priemonę neteisėtai, apie tai jokių duomenų nepateikė nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei valstybės įmonė „Regitra“. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad transporto priemonę pareiškėjas visą valdymo laikotarpį laikė savo daiktu, jį saugojo, prižiūrėjo, remontavo, buvo įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą.

15. Teismas taip pat pažymi, jog byloje nenustatyta, kad nuo pareiškėjo nurodomos daikto įgijimo datos valdymas būtų nutrūkęs, o tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas valdo šį kilnojamąjį daiktą daugiau nei tris metus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad jokių suinteresuotų asmenų dėl šio turto neatsirado ir paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą teisme viešai (CPK 532 straipsnis).

16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nuoseklius ir neprieštaringus pareiškėjo A. M. žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, darytinos šios išvados:

- pareiškėjas A. M. nėra kilnojamojo daikto – motociklo IŽ (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (raidės rusišku šriftu), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, savininkas,

- pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs minėtą transporto priemonę bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo maždaug dvidešimt penkerius metus,

- atitinkamai egzistuoja pagrindas konstatuoti, jos byloje yra įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos.

17. Todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas A. M. įgijo nuosavybės teisę į motociklą IŽ (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (raidės rusišku šriftu) įgyjamosios senaties pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,22 Eur) valstybei priteisiamos iš pareiškėjo A. M. (CPK 96 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į motociklą IŽ (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (raidės rusišku šriftu) įgyjamosios senaties pagrindu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,22 Eur (dešimties eurų 22 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.