Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018-05-23 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine 20 MGL baudos bausme, uždraudžiant naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus; 2024-06-03 nutartimi baudos bausmė pakeista į 120 valandų viešuosius darbus, įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gegužės 17 d., apie 01:10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARHJ – 0197 (patikros sertifikato Nr. 2068337), jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. A. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet galėjo būti šių metų gegužės mėnuo, kai jis nakties metu važiavo automobiliu ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Iš vakaro tvarte buvo išgėręs 2 litrus alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Parėjęs namo numigo, o apie 12 val. nakties sugalvojo važiuoti pas draugę. Būtinybės važiuoti jam nebuvo, bet nesijautė apsvaigęs, manė, kad gali vairuoti. Atstumas nuo jo namų iki draugės yra apie 15 km. Važiavo automobiliu, kurį buvo nusipirkęs, tik neprisiregistravęs savo vardu. Yra teistas už analogišką veiką, bet anąkart nevažiavo, tačiau automobilyje miegojo neištraukęs raktelių. Jam buvo atimta teisė vairuoti, bet jis ją atgavo. Paskirtos baudos sumokėti neturėjo galimybių. Viešųjų darbų yra išdirbęs 40 valandų. Jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Gyvena su mama dviese, mama turi sveikatos problemų dėl širdies vožtuvo. Ji vaikšto po kambarį, bet jai yra reikalinga nuolatinė pagalba buityje. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Nutarė daugiau iš viso nebevairuoti.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo G. A. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

4.1. liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. gegužės 17 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini) rajone kartu su vyriausiuoju patruliu R. N. apie 01 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo važiuojanti OPEL ZAFIRA markės automobilį. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja G. A.. Nuo G. A. sklido aitrus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. G. A. panaudojus alkoholio kiekio matuoklį pirmu pūtimu nustatytas 2,58 promilių girtumas, antru pūtimu nustatytas 2,54 promilių girtumas. G. A. nurodė, kad alkoholinius gėrimus paskutinį kartą vartojo 2024 m. gegužės 16 d. 12.00 val., o šiuo metu jautėsi, kad vairuoti gali. Įvykio vietoje surinkta medžiaga apie įvykį, fotografuota. Automobilis OPEL ZAFIRA priverstinai nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. G. A. įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir G. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, automobilio OPEL ZAFIRA registracijos liudijimas bei automobilio pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 50-53);

4.2. liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad G. A. yra jo pažįstamas. 2022 m. gruodžio 18 d. su G. A. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavė jam automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 700 Eur. G. A. tuo metu neturėjo lėšų automobilio perregistravimui, todėl paprašė jo automobilį „palaikyti ant savęs“. Sutarė, kad palauks pusmetį. Po pusmečio jis teiravosi G. A. dėl automobilio perregistravimo, tačiau jis vėl nurodė neturintis pinigų. Norėdamas išregistruoti automobilį buvo nuvykęs į VĮ „Regitra“, tačiau jam buvo paaiškinta, kad pirmiausiai turi kreiptis pirkėjas, pasiūlė kreiptis į policiją. Į policiją nesikreipė, nes ketino dar kartą pasikalbėti su G. A.. Apie įvykį nieko nežino (b. l. 56-59);

4.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), netoliese stovi namas, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-32);

4.4. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimi BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai, 2024 m. gegužės 17 dienos. Apžiūrint garso ir vaizdo įrašus Nr. PSS-20240517-011137UTC+0300 (trukmė 05:52 val.) ir Nr. PSS-20240517- 011401UTC+0300 (trukmė 03:27 val.) matyti, kad tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais policijos pareigūnai sustabdė automobilį OPEL ZAFIRA. Policijos pareigūnui priėjus prie vairuotojo, šis pareigūnui paaiškino, kad važiuoja į darbą. Pareigūnui pateikia dokumentus, jie tvarkingi. Pareigūnas vairuotojo paklausia, ar jis šiandien vartojo alkoholį, vyras atsako, kad ne. Pareigūnas alkoholio kiekio matuoklio pagalba vyrui patikrina neblaivumą ir nustato pirmu pūtimu 2,58 promilių girtumą. Pareigūnas paima automobilio užvedimo raktelį, pildo dokumentus. Toliau su neblaiviu vairuotoju bendrauja pareigūnė, kuri liepia vyrui išlipti iš automobilio. Į pareigūnės klausimą, prieš kiek laiko buvo vartojęs alkoholį, vyras atsako ,,nu vakar buvau vartojęs 12 valandą dienos“. Vyrui atliekamas neblaivumo nustatymo testas. Stovėdamas vietoje pataikyti pirštu į nosies galą gebėjo, tačiau jam nepavyko eiti tiesia linija statant pėdą po pėdos. Vyras apžiūrimas ir pasodinamas į tarnybinį automobilį, iki kol reikės tikrinti neblaivumą antrą kartą. Apžiūrint garso ir vaizdo įrašus Nr. PSS-20240517-013249UTC+0300 (trukmė 04:51 val.) ir Nr. PSS-20240517-013251UTC+0300 (trukmė 03:46 val.) matyti, kad policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuoklio pagalba antru pūtimu vyrui nustato 2,54 promilių neblaivumą. Pareigūnė informuoja vyrą, kad automobilis bus nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o jam bus suteikta socialinė pagalba ir jis bus parvežtas į namus. Pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Apžiūrint garso ir vaizdo įrašus Nr. PSS-20240517-014458UTC+0300 (trukmė 10:00 val.) ir Nr. PSS-20240517-015708UTC+0300 (trukmė 02:50 val.) matyti, kad policijos pareigūnas apžiūri transporto priemonę, ją nusifotografuoja, neblaivus vairuotojas iš transporto priemonės pasiima asmeninius daiktus. Pareigūnė pildo procesinius dokumentus (b. l. 70-72);

4.5. alkoholio kiekio matuoklio (Alcotest 7510, Nr. ARHJ-0197, patikros Nr. 2068337, patikra galioja iki 2024m. spalio 22 d.) parodymais, iš kurių matyti, kad G. A. nustatytas 2,54 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 37-39).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, 4.1.-4.5. nuosprendžio punktuose nurodytų rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog G. A. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,54 promilių neblaivumas, t. y. daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Bausmės skyrimas

7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

10. Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Kaltinamasis G. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje jis yra teistas 1 kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, bausmės neatlikęs, skirta baudos bausmė pakeista į viešųjų darbų bausmę, kurią šiuo metu kaltinamasis atlikinėja. Administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, posėdžio metu teigė susiradęs darbą ir netrukus įsidarbinsiantis. Taip pat nurodė, kad padeda neįgalumą turinčiai mamai, su kuria gyvena, teigė daugiau niekada nebevairuosiąs. Automobilį būdamas neblaivus kaltinamasis vairavo nesant jokio būtinumo, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti G. A. skyrus tik griežtesnę arešto bausmę maksimaliam įstatyme nustatytam terminui, kadangi kitos bausmių rūšys jam nepadarė poveikio ir neprivertė keisti savo elgesio. Teismas neturi pagrindo tikėti, kad švelnesnė bausmė sulaikytų kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam G. A. skirtina 90 parų arešto bausmė, kuri, kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

13. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, kuri 2024 m. birželio 3 d. nutartimi pakeista į viešuosius darbus, juos pakeitus į areštą, prie šiuo nuosprendžiu pridedant dalį neatliktos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 66 parų areštas.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

15. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016).

16. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam G. A. arešto bausmė yra skiriama pirmą kartą, jis yra teistas, vieną kartą, bausmės neatlikęs, tačiau dirba paskirtus viešuosius darbus, administracine tvarka nebaustas, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duodamas parodymus teisme, kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai galėjosi. Teismo posėdžio metu kaltinamasis akivaizdžiai išgyveno dėl savo padarytos veikos, teigė priėmęs sprendimą apskritai niekada nebevairuoti, nes nebegali pasitikėti savimi. Be to, kaltinamasis nurodė, kad gyvena su neįgalumą turinčia mama, kuriai yra reikalinga nuolatinė pagalba buityje. Nors tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kuriuos jis davė nuoširdžiai, akivaizdžiai susijaudinęs. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. A. neatliekant realios bausmės, bet atidedant jos vykdymą ilgesniam nei įstatyme nustatytas vidutinis terminas (BK 75 straipsnio 1 dalis) bei skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė nenorintis dėvėti apykojės, pažymėtina, kad nusikalstama veika turi kaltam asmeniui sukelti tam tikrus nepatogumus ir apribojimus, o jokių pateisinamų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėtų dėvėti apykojės, teismui nėra žinoma.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

17. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Teismas, įvertinęs G. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo sukeltą pavojų žmonių bei turto saugumui, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).

19. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju konfiskuotina G. A. vairuota, jam priklausanti transporto priemonė – automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

21. Pažymėtina, kad bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

22. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – taikytinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD kompaktiniai diskai – paliktini saugoti prie bylos; automobilio registracijos liudijimas ir jo užvedimo raktelis –perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai kartu su automobiliu; kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas – perduotinas jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 3 d. nutartimi pakeista į viešuosius darbus, dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 66 (šešiasdešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, G. A. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje gyvenamojoje vietoje, laiku nuo 23 val. iki 6 val., bei nustatant pareigą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti G. A., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, G. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas WOLOTGF7522288177.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos;

- automobilio užvedimo raktelį ir jo registracijos liudijimą Nr. H 970552, perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai kartu su automobiliu;

- kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą perduoti jį išdavusiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.