Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. (V. B.) patikslintą ieškinį atsakovei L. B. (L. B.) dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto, prievolių padalijimo ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. K., UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti sutuoktiniams priklausantį turtą – priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį „DAEWOO LEGANZA“; priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyti, kad įsipareigojimas kreditorei T. K. pagal 2010 m. kovo 10 d. paskolos raštelį yra ieškovo asmeninė prievolė, kurią jis po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai; nustatyti, kad įsipareigojimas kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pagal Daugiabučio namo kreditavimo sutartį yra atsakovės asmeninė prievolė, kurią ji po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai; priteisti iš atsakovės ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, šalių santuoka iširo galutinai, tikimybės, kad šalys pradės vėl gyventi kartu ir išsaugos šeimą, nėra. Ieškovo prašomas padalinti santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas yra iš esmės lygiavertis, viena šalis jau seniai gyvena viename bute, kita šalis – kitame.

2. Atsakovė ir tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalys nemato galimybės ir prasmės tęsti santuoką, šalys gyvena atskirai, todėl santuoka yra tik formali. Trečiasis asmuo T. K. pateikė sutikimą dėl prievolės modifikavimo, patvirtino, kad ieškovui suteikta paskola buvo panaudota buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui, todėl ši prievolė po santuokos nutraukimo pripažintina ieškovo asmenine prievole. Pažymėjo, kad susisiekti su atsakove ieškovui nepavyksta, ji santuokos išlikimui abejinga, byla nesidomi, todėl santuokos nutraukti bendru sutikimu galimybės nėra. Padalinus šalių nekilnojamąjį turtą, atsakovė kompensacijos neprašo; turtas yra lygiavertis, jai padeda pilnametis sūnus, be to, ji užsienio valstybėje turi nekilnojamojo turto, iš kurio gauna nuomos pajamas. Butas, kuriame atsakovė gyvena, taip pat yra su įsiskolinimu, kadangi namui atliekama renovacija.

4. Teismo posėdyje nedalyvavo ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys, jie apie bylą informuoti tinkamai, tretieji asmenys pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Ieškovas atstovaujamas advokato; atsakovė su bylos medžiaga susipažino asmeniškai. Kadangi prašymų negauta, todėl byla nagrinėta šalims ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Lvovo santuokos rūmuose, Ukrainoje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2024-04-05 rašte nurodyta, kad V. B. santuokos sudarymo įrašo negali išduoti, kadangi duomenų apie santuokos sudarymo įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra. Taip pat nurodyta, kad patikrinus V. B. sūnaus gimimo įrašą, skiltyje „Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas“ pažymėta: „Santuokos aktas: Lvovo m. CBAĮ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. 2024-01-17 gyventojų registro duomenimis L. B. santuoka su V. B. įregistruota (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovas turi įsiskolinimą kreditorei T. K., pagal 2010-03-10 paskolos raštelį, paskolos suma – 33 000 Eur, negrąžintos paskolos dalis ieškinio pateikimo dieną sudarė 29 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas 2026-01-01. Kreditorė procesiniuose dokumentuose patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos turto – buto, esančio Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

8. Ieškovas pageidauja, kad šalių santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė su bylos medžiaga yra susipažinusi, tačiau nuomonės ar nesutikimo dėl santuokos ir jos nutraukimo pagrindo nepareiškė, todėl laikytina, kad dėl santuokos nutraukimo pagrindo ginčo tarp šalių nėra.

9. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys daugiau kaip metus laiko kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jų nesieja jokie ryšiai. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo ieškovas neįrodinėja, tačiau ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, tai yra, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Ieškovo paaiškinimais, išdėstytais ieškinyje, nustatyta, kad po santuokos sudarymo, laikui einant, sutuoktinių santuokiniai ryšiai blėso, išsiskyrė bendri interesai, nebesutapo charakteriai, ėmė trūkti tarpusavio supratimo ir pagarbos vienas kitam, sutuoktinių jausmai atšalo, atsirado nepasitikėjimas vienas kitu, dėl ko šalių bendravimas visiškai nutrūko.

12. Nustatyta, kad šiuo metu šalys jokių santykių nebepalaiko, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai. Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę ilgą laiką, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad išsaugotų šeimą, todėl negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra iširusi.

13. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

15. Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

16. Spręsdamas nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taip pat ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

17. Santuokos metu ieškovas ir atsakovė įgijo automobilį „DAEWOO LEGANZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas V. B. vardu); 200 Eur vertės. Butą, adresu (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė – 73 600 Eur. 2021-11-23 buvo sudaryta daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) kreditavimo sutartis Nr. C/D-21DN-P1116. Įrašas galioja: nuo 2023-05-09. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2024-04-05 pažymoje nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), likusi įsipareigojimo suma – 23 792,88 Eur. Taip pat šalys santuokos metu įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (2010-07-07 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2374); vidutinė rinkos vertė – 134 000 Eur. Buto, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui, ieškovas panaudojo 33 000 Eur skolintas lėšas iš kreditorės T. K.. Negrąžintos paskolos dalis sudaro 29 000 Eur.

18. Nustatyta, kad šalių susitarimu, sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai, jie pasiskirstė butais, šiuo metu atsakovė gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl šį turtą po santuokos nutraukimo prašo atitinkamai padalinti šalims. Taip pat ieškovas prašo jam priteisti automobilį.

19. Byloje nėra ginčijamos šios nustatytos aplinkybės dėl turto pasidalinimo būdo ir vertės, prieštaraujančių tam duomenų bei įrodymų nepateikta. Atsakovė, susipažinusi su byla, dėl pareikštų reikalavimų bei dėl turto padalijimo nepasisakė, įrodymų dėl kitokios jo vertės neteikė, byloje pateikta tik vidutinė turto rinkos vertė, atlikta skirtingu metu, konkretaus turto vertinimai neatlikti, todėl nesant kitų objektyvių įrodymų, atsižvelgiant į turimas šalių prievoles kreditoriams ir jų likutį, ieškovo pozicija, kad šalims atitenka lygiavertis turtas, byloje nepaneigta. Šalių santuokos nutraukimo metu įgytas turtas dalintinas ieškovo prašomu būdu, nepriteisiant šalims kompensacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė taip pat iš esmės neneigia paskolos iš T. K. gavimo ir šių pinigų panaudojimo butui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti fakto.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

20. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).

21. Ieškovas neginčija, kad įsiskolinimas kreditorei T. K. yra asmeninio pobūdžio, todėl prašo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo, skola būtų pripažinta jo asmenine prievole. Kreditorė sutinka, kad nutraukus šalių santuoką, skolą jai grąžintų ieškovas ir tai būtų jo asmeninė prievolė.

22. Kreditorė INVEGA nepateikė prieštaravimų dėl atsakovės prievolės pobūdžio – skolos kreditorei pripažinimo asmenine atsakovės prievole.

23. Atidalijus turtą, ieškovo prašymu, nustatytina, kad ieškovas asmeniškai vykdys prievolę kreditorei T. K., kadangi jam atitenka butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi butas, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovei asmeninės nuosavybės teise, todėl nustatytina, kad įsipareigojimus kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pagal 2021-11-23 Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. C/D-21DN-P1116 vykdys asmeniškai atsakovė ir tai bus jos asmeninė prievolė kreditorei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Paduodant ieškinį ieškovas sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio. 2024-04-16 nutartimi ieškovas atleistas nuo likusios 1 791 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 12 Eur išlaidų už dokumentų vertimą, 4,60 Eur už registrų duomenų gavimą. Įrodymų dėl advokato atstovavimo išlaidų ieškovas nepateikė.

26. Tenkinus ieškovo reikalavimus visiškai, iš atsakovės priteistinas 300 Eur žyminis mokestis ir 16,60 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos ieškovui, o likusi dalis – 1 791 Eur žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas, priteistina iš atsakovės valstybei.

27. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. B. (L. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lvovo santuokos rūmuose, Ukrainoje, sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – B., B.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „DAEWOO LEGANZA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę trečiajam asmeniui T. K. pripažinti asmenine ieškovo V. B. prievole.

Po santuokos nutraukimo prievolę trečiajam asmeniui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pagal 2021 m. lapkričio 23 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. C/D-21DN-P1116 pripažinti asmenine atsakovės L. B. prievole.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovės L. B. 316,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. B. 1 791 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui bei VĮ Regitrai turto padalijimo faktų įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.