Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui E. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu.

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

4. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje.

4.1. 2021 m. kovo 25 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo šeima skyriui yra žinoma nuo 2017 m. kovo 17 d., kai buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros. 2018 m. birželio 30 d. panaikinus minėtą apskaitą, šeimai nuo 2018 m. liepos 20 iki 2019 m. lapkričio 5 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. 2020 m. lapkričio 30 skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pranešime nurodoma, kad adresų (duomenys neskelbtini), Kaune, niekur nedirbanti moteris vardu Sandra augina 7 metų vaiką. Pasak pranešėjo namuose dažnai triukšmaujama, girdimas vaiko rėkimas, keiksmažodžiai, įtaria, kad yra vartojamos narkotinės medžiagos. Skyrius reaguodamas į pranešimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsniu, 2020-12-03 užpildė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą ir užbaigė pranešimo nagrinėjimą nenustatęs galimų vaiko teisių pažeidimų. Taip pat, 2020-12-02 Skyriuje gautas Kauno Jono Laužiko mokyklos raštas, charakterizuojantis mažametį E. K.. 2020 m. vasario 4 d. skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodomos aplinkybės dėl galimos vaiko nepriežiūros. Skyrius reaguodamas į pranešimą, 2021 m. vasario 10 d. užpildė Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą ir užbaigė pranešimo nagrinėjimą nenustatęs galimų vaiko teisių pažeidimų.

4.2. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, VTAS skyrius nurodė, kad mažametis E. K. šiuo metu gyvena su motina S. J.. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys. Ieškovė turi visas sąlygas prižiūrėti ir auklėti savo sūnų, ieškovės turimos gyvenimo sąlygos yra saugios vaiko socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė nurodė, kad vaiko tėvas vaiku nesirūpina, nesidomi, su juo nebendrauja apie pusę metų. Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, manytina, jog nepilnamečio E. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove S. J. atitiktų jo interesus.

4.3. Dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo nurodė, kad vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, mano, kad prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai, išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas protingiems vaiko poreikiams ir atitiktų tėvų realias galimybes tuos poreikius tenkinti. Taip pat šiuo atveju nustatant išlaikymo vaikui dydį reiktų atsižvelgti į tai, kad vaikas turi negalią, didelius specialiuosius ugdymosi poreikius. Skyrius nepasisako dėl konkrečios išlaikymo dydžio sumos vaikui, kadangi kiekvienu atveju, įvertinęs įrodymų visumą, Teismas individualiai nustato geriausiai vaiko poreikiams tenkinti tinkamą išlaikymo sumą.

5. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

6. Byloje nustatyta, kad šalims nesant tarpusavio santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. K.. Šiuo metu berniukas yra nepilnametis. Nepilnamečio E faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Bute yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui, ugdymui, sukurta asmeninė erdvė. Berniukas lanko Kauno Jono Laužimo mokyklą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog E. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš pateiktos išvados, kitų byloje surinktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė rūpinasi sūnumi, jos santykiai su sūnumi yra šilti, artimi. Duomenų, kad nepilnametis E. K. būtų netinkamai prižiūrimas, pažeidinėjamos jo teisės, nepateikta.

6.1. Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovė S. J. tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį. Darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiai dukrai sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.

6.2.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos byloje nėra, berniukas faktiškai gyvena su ieškove, institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad E. K. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina S. J. nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas. Nepilnamečio E. K. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo motina S. J. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

7.1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur, nuo ieškinio byloje pateikimo iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nereiškė.

7.2. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštaravo dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos. Nurodė, kad turi būti priteisiamas vaiko poreikius ir tėvų galimybes atitinkantis išlaikymas.

7.3. Ieškovė pateikė sūnaus poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 640 Eur suma. Detalizuodama nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovė nurodė, kad didžiąją išlaikymo lėšų dalį sudaro maistas 360 Eur (12 eurų per dieną), higiena 20 Eur, drabužiai – 100 Eur, avalynė - 50 Eur, transporto išlaidos - 60 Eur, mokymo priemonės - 30 Eur, žaislai, pramogos - 20 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, reikalinga nepilnamečio E. K. poreikiams, yra reali, atitinka mokyklinio amžiaus vaiko poreikius ir kainų lygį Lietuvoje. Be to, nustatyta, kad nepilnametis Ernestas turi negalią, tad jo poreikių tenkinimui reikalingos papildomos lėšos. Pažymėtina ir tai, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

7.4. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

7.5. Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Duomenų apie kitus išlaikomus asmenis byloje nėra. Ieškovė nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 42,49 Eur darbo paieškos išmoka. Ieškovės paaiškinimu, jai materialiai padeda kartu gyvenantis draugas.

7.6. Atsakovas yra dirbantis, jo gaunamos pajamos sudaro apie 600 Eur per mėnesį. Duomenų apie atsakovo registruotą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikytinius.

7.7. Teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, jie abu turi panašias galimybės išlaikyti sūnų. Nors ieškovė nurodė, kad iš atsakovo ji prašo priteisti mažesnę vaikui reikalingo išlaikymo dalį - 300 Eur, tačiau teismas sprendžia, kad šalims tenkančio išlaikymo dalys yra panašaus dydžio, kadangi šalių nepilnametis sūnus gauna šalpos neįgalumo pensiją 140 Eur per mėnesį. Šios lėšos sumažina ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenkančią didesnę išlaikymo naštą, kadangi yra naudojamos vaiko poreikiams tenkinti.

7.8. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Duomenų apie kitus jo išlaikomus asmenis byloje nėra. Todėl vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiui sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

7.9. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo E. K. nepilnamečiui sūnui E. K. priteistinas išlaikymas, po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis, nuo ieškinio padavimo dienos (2020-12-03) iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė S. J., išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

7.10. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7.11. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

8. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

8.1. Ieškinį tenkinus pilnai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, mokėtinas žyminis mokestis už vieną neturtinį reikalavimą (dėl gyvenamosios vietos nustatymo) ir vieną turtinį reikalavimą (dėl išlaikymo priteisimo), viso – 156 Eur, priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

8.2. Ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, byloje valstybė turėjo 284,94 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 284,94 Eur už suteiktą teisinę pagalbą byloje (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

8.3. Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su jo motina S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tis šimtus eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 3 d.) iki jo pilnametystės. Išlaikymą kasmet indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 284,94 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pinigus sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 156,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.