Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-08-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1308-459/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-20Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-26Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-20
Bylos Nr.
2S-1308-459/2014
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00847-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Atsakovas
T. N., J. K. N., O. M. N., S. F.
Ieškovas
M. M.
Trečiasis asmuo
R. S., Palangos
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1308-459/2014Teisėja D. Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-00847-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. A., rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų T. N., J. K. N., O. M. N., S. F. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams T. N., J. K. N., O. M. N. ir S. F., tretiesiems asmenims R. S., Palangos m. 3 notarų biuro notarei S. Ž., VĮ „Registrų centras” dėl žemės nuomos sutarties sąlygos Nr. 10 pripažinimo nesąžininga, žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo sutarties teisinės registracijos panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11-588/2014 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams T. N., J. K. N., O. M. N., S. F., tretiesiems asmenims R. S., Palangos m. 3 notarų biuro notarei S. Ž., VĮ „Registrų centras” dėl žemės nuomos sutarties sąlygos Nr. 10 pripažinimo nesąžininga, žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo sutarties teisinės registracijos panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu. Teismas 2014-05-22 baigė civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2014-06-11.

2014-06-11 teisme gautas atsakovų T. N., J. K. N., O. M. N., S. F. atstovo advokato P. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašoma atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės siekiant išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei priteisti iš atsakovės M. M. atsakovų naudai 39 306,68 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų atstovas nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, rinkimas užtruko ir jų nebuvo galimybės pateikti paskutiniojo teismo posėdžio metu. Atsakovų atstovas taip pat pažymėjo, jog atsakovai dėl pareikšto ieškinio patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas, todėl esant atsakovams palankiam teismo sprendimui jos turėtų būti atlygintos.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2014-06-16 nutartimi atsakovų atstovo advokato P. V. prašymo netenkino. Teismas nustatė, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti tą pačią dieną, kai turėjo būti skelbiamas teismo sprendimas, tai yra jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl pripažino, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą tenkinti. Nurodė, jog kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovų atstovas teikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kad išspręsti šį klausimą. Paaiškino, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir nagrinėjimo trukmę, neturėjo tik formaliai vadovautis įstatymu ir prašymo netenkinti. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovų atstovo prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat nurodė, jog teismas neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą ir šalių teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovų atstovas atskirajame skunde nurodė, jog kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovų atstovas teikė prašymą šiuo tikslu atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tuo tarpu CPK 256 straipsnyje nustatyta, jog teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tai reiškia, kad išnagrinėtos bylos atnaujinimas yra galimas tik tais atvejais, kada procesinio sprendimo priėmimo metu teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. CPK nesuteikia teisės šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims prašyti teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, norint pateikti papildomus įrodymus byloje. Šalys įrodinėjimo pareigą turi viso bylos nagrinėjimo proceso metu ir, jei įrodymų pateikimas vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje užvilkins bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (CPK 178, 181 straipsniai). Taip užtikrinamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei bendradarbiavimo principų įgyvendinimas civiliniame procese.

Teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, šalies prašymu ar teismo iniciatyva gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Siemens Osakeyhtio v. UAB „Urbico“,bylos Nr. 3K-3-408/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovės M. M. ieškinys atsakovams teisme gautas 2012-10-04, atsakovai, atstovaujami advokato P. V., 2013-01-04 pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2014-05-22, tai yra praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo ieškinio gavimo teisme, taigi atsakovai ir jų atstovas turėjo galimybę per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teikti įrodymus, pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas. Akivaizdu, kad atsakovų atstovas prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus – 2011-10-13, 2012-03-22, 2012-08-16, 2012-12-28, 2013-03-13 ir 2013-09-04 banko mokėjimo pavedimus (b. l. 16-21, t. III). Matyti, kad pirmieji trys mokėjimai už advokato suteiktas teisines paslaugas atlikti dar iki ieškinio pateikimo teismui, o paskutinis apmokėjimas – likus daugiau nei pusei metų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakovų atstovo argumentas, jog atsakovų atstovas neturėjo galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos išsamiai paskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų dydį, nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, kad šalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovų atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad advokato pagalbos turinį sudarė advokato honoraras už atstovavimą atsakovų interesus byloje, teisinės konsultacijos procesinių dokumentų parengimo klausimais, atsiliepimo į ieškinį parengimas, tripliko parengimas, išlaidos kreipiantis į valstybines ir privačias institucijas dėl įrodymų išreikalavimo, dokumentų vertimo išlaidos, atstovavimas teismo posėdžiuose, kelionių į Palangos miesto apylinkės teismą išlaidos (b. l. 14-15, t. III ). Teismas mano, kad toks abstraktus advokato veiksmų ir paslaugų išvardinimas negali būti laikomas tinkamu bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, t. y. detalizavimu, CPK 98 straipsnio prasme. Atsakovų atstovas nenurodė, kiek konkrečiai kainavo procesinių dokumentų parengimas, kiek laiko advokatas užtruko teismo posėdžiuose atstovaudamas atsakovų interesus, kiek kainavo dokumentų vertimo paslaugos ir kas jas teikė, kada vyko ir kiek laiko užtruko advokato konsultacijos atsakovams ir pan.

Atsakovų atstovas atskirajame skunde nurodė, jog teismas neatsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą ir šalių teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji negali būti išimtinai ginama pažeidžiant civilinio proceso teisės normas bei principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė