- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1570-777/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00847-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- T. N., J. K. N., O. M. N., S. F.
- Trečiasis asmuo
- Romualdui Stankaičiui, Palangos
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1570-777/2014
2014 m. lapkričio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams T. N., J. K. N., O. M. N. ir S. F., tretiesiems asmenims Romualdui Stankaičiui, Palangos m. 3 notarų biuro notarei S. Ž., VĮ Registrų centrui dėl žemės nuomos sutarties sąlygos Nr. 10 pripažinimo nesąžininga, žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudaryta dėl apgaulės, žemės sklypo sutarties teisinės registracijos panaikinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti nesąžininga žemės nuomos sutarties 10 p. įrašytą sąlygą, pripažinti negaliojančia žemės nuomos sutartį, sudarytą 2003-11-11 tarp ieškovės ir N. O. H., kurią tvirtino 2003-11-11 Palangos miesto notarų biuro notaras Romualdas Stankaitis, kaip sudarytą dėl apgaulės. Žemės nuomininkui N. O. H. mirus žemės nuomos teisę paveldėjo jo turto įpėdiniai atsakovai T. N., J. K. N., Ole M. N., S. F., todėl pripažinus negaliojančia žemės nuomos sutartį, prašo pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį, susijusią su žemės nuomos teisės paveldėjimu. Nurodė, kad 2002 m. kovo 15 d. pardavė Norvegijos piliečiui N. O. H. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias 38/100 (trisdešimt aštuonias šimtąsias) dalis gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalį po dalimi pastato ir prie pastato 2003-11-11 išnuomojo N. O. H., sutartį patvirtino trečiasis asmuo, tuomet Palangos miesto notarų biuro notaras Romualdas Stankaitis. Žemė buvo išnuomota N. O. H., nes būdamas Norvegijos šalies piliečiu, negalėjo įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje. Mano, kad nuolat buvo naudojama apgaulė dėl žemės nuomos sutarties sąlygų, nes pradžioj žemės nuomininko O. H. N. atstovas A. M., apgaudamas ją, seną žmogų, nupirko tą žemės sklypo dalį už 10 000 Lt, ir pats išnuomojo N. O. H.. Vėliau, jai tą žemės dalį grąžino, žemės pirkimas – pardavimas buvo panaikintas ir ji pati išnuomojo žemę Norvegijos piliečiui. Žemės nuomos sutartis jai buvo neaiški, jos turinio notaras ir kiti asmenys, neperskaitė, todėl apgaulės būdu ji žemę išnuomojo 99 metams už 1000 litų. Tikėjosi, kad gaus po 1000 Lt kas mėnesį už žemės nuomą, tačiau jai buvo sumokėta tik vieną kartą už vieną mėnesį. Ji nežinojo, kad negalės parduoti išnuomotos žemės kitiems asmenims, todėl jaučiasi apgauta.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-06-11 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 132 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs ginčijamos žemės nuomos sutarties turinį, prašomą pripažinti nesąžininga sutarties sąlygą, įrašytą žemės nuomos sutarties 10 p., bei kitus kriterijus, susijusius su sutarties sudarymo priežastimis, tikslais, pasekmėmis, sutarties sudarymo procesu, aplinkybę, kad žemės nuomos sutarties sąlyga ir pati sutartis ginčijama praėjus daugiau nei dešimt metų nuo sandorio šalių pirmųjų susitarimų ir derybų dėl namo dalies pirkimo ir žemės prie šio namo dalies naudojimo tvarkos, teismas nusprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti nesąžininga ginčijamos žemės nuomos sutarties 10 punkto sąlygą. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamą sandorį sudarė dėl apgaulės. Ieškovės argumentas, kad sandorį ji sudarė būdama senyvo amžiaus ir dėl to buvo apgauta, nesuprato ginčijamos sandorio sąlygos turinio ir pasekmių, negali būti sandorio nuginčijimo pagrindu. Ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu sudarė ir kitus nekilnojamojo turto sandorius, taip pat sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, rūpinosi kitu žmogumi, tai patvirtina, jog ieškovė net ir sulaukusi garbingo amžiaus, pagal gyvenimo būdą, sudarytus sandorius panašiu ginčijamo sandorio sudarymo laiku, pagal sveikatos būklę, galėdama pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais slaugomais asmenimis, negalėjo nesuprasti ginčijamo sandorio turinio, jo sąlygų ir pasekmių. Turto – namo ir žemės sklypo dalį ieškovė nuosavybės teise įgijo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Netrukus po turto nuosavybės įregistravimo – 2002-03-15 namo dalį ieškovė pardavė N. O. H., žemės sklypo dalį pardavė A. M.. Ši faktinių aplinkybių seka patvirtina faktą, kad N. O. H., būdamas Norvegijos piliečiu, įgijęs pastato dalį, kuriam priskirta dalis žemės sklypo ir negalėjęs dėl pilietybės žemės sklypo dalies įgyti nuosavybės teise, teisę naudotis žemės sklypo dalimi prie turimos nuosavybės, užsitikrino žemės sklypo dalies nuomos sutartimi iš tuomet A. M., po to, ginčijamu sandoriu, iš ieškovės. Žemės sklypo dalies sandorio su A. M. turinys įrodo, kad šis sandoris sudarytas būtent su tikslu užtikrinti N. O. H. įgytos namo dalies nuosavybės ir valdymo teisę, nes kitu atveju, sandoris dėl namo dalies prikimo – pardavimo, negalėjo būti sudarytas. Ieškovė neginčijo pastato dalies pardavimo N. O. H. sutarties 2 punkto, bei nenurodo, kad ji jo nesuprato. Būtent šis įsipareigojimas ir tapo teisiniu ir faktiniu pagrindu sudaryti žemės dalies nuomos sutartis tarp N. O. H. ir A. M., vėliau tarp N. O. H. ir ieškovės. Teismas sprendė, kad ieškovės sandorių su N. O. H. suvokimas ir supratimas buvo pakankamas ir aiškus, atitinkantis jos bei kitų sandorio šalių, valią ir interesus. Sandoriai atlygintiniai, su ieškove pagal sandorius visiškai atsiskaityta, ginčijamas sandoris dėl žemės nuomos negali būti nuginčytas, nes sudarytas pastato dalies, adresu (duomenys neskelbtini), valdymui užtikrinti, todėl jo nuginčijimas iš esmės pažeistų pastato dalies (duomenys neskelbtini), buvusio savininko N. O. H., dabar jo įpėdinių – atsakovų T. N., J. K. N., O.M. N. ir S. F., nuosavybes teises. Įvertinta ir tai, kad turto įpėdiniai vertintini sąžiningais nuosavybės įgijėjais ir jų nuosavybės teisės negali būti nuginčytos ar ribojamos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad sandoris ginčijamas praėjus dešimčiai metų, o toks ieškovės neveikimas įrodo, kad ji suprato ir sutiko su žemės nuomos sutarties sąlygomis. 2007-03-20 M. M. pareiškimas N. O. H. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nėra jokių įrašų apie jos valią neatitinkančią sutartį ar nesąžiningas žemės nuomos sutarties sąlygas, sudaro pagrindą išvadai, kad galimai dėl pasikeitusios ieškovės, kaip sandorio šalies, nuomonės dėl žemės nuomos sutarties sąlygų, nekilnojamojo turto rinkos ar kitų veiksnių, siekia pripažinti žemės nuomos sutarties sąlygą nesąžininga ir todėl ginčija žemės nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudaryta žemės nuomos sutartis yra ilgalaikės nuomos sutartis, kuria užtikrinami pastatų savininkų interesai. Teismas svarbiais įrodymais, nustatant sandorio šalių ketinimus bei valią, laikė liudytojos S. M. (mirusio N. O. H. sugyventinės) parodymus, nes ji asmeniškai dalyvavo turto dalies (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo derybose, ji neturi jokio suinteresuotumo, ji nėra mirusiojo sandorio šalies ir turto savininko N. O. H., turto įpėdinė, turinti teises į ginčo turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė M. M. prašė Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad teismas neteisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas neatskleidė visų sutarties sudarymo aplinkybių, nesiaiškino tikrųjų jos ketinimų, neįvertino jos išsilavinimo, senyvo amžiaus bei to, kad ji buvo suklaidinta dėl kainos. Prieš namo dalies pirkimo-pardavimo sandorį N. O. H. neprašė jos perleisti žemės sklypo, ginčo žemės sklypas 2002-03-15 sutartimi buvo skubotai parduotas A. M., nors ji nesuvokė realios žemės sklypo, esančio Palangos miesto centre vertės. Tik po to, kai buvo parduota dalis namo, ji išsiaiškino, kad sutartyje buvo nurodyta, jog žemės sklypą, A. M. įsipareigoja išnuomoti N. O. H.. Už parduotą namo dalį ieškovė gavo pinigus, o kreiptis dėl atlyginimo už žemės nuomą ji nematė būtinybės, nes nesuvokė šios sąlygos. Be to, ji buvo suklaidinta dėl žemės nuomos mokesčio, nes manė, jog jai bus mokama po 1000 Lt kas mėnesį, o ne už visą nuomos terminą. Dėl sandorio ginčijimo ji kreipėsi tik 2012 m., nes kai 2007-06-23 mirė žemės nuomininkas N. O. H. ji nežinojo kur kreiptis. Į teismą ji kreipėsi po to, kai 2012-06-26 notarė pranešė, kad mirusio nuomininko palikimą 2012-05-04 priėmė jo vaikai. Ieškovė nurodė, kad dėl nuomininko ikisutartinių pažadų ir elgesio netinkamai susiformavo jos valia, notaras sutarties turinio bei pasekmių jai nepaaiškino, jos valios išraiška sutarties sudarymo metu neatitiko jos tikrųjų ketinimų. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi tik atsakovų bei notaro paaiškinimais, jog ji turėjusi suprasti žemės nuomos sutartį, nes vien faktas, jog ji pasirašė sutartį, pagal kurią už žemės nuomą per 99 metus gaus tik 1000 Lt reiškia, jog ji nesuprato šio punkto tikrosios prasmės. Teismas neįvertino šalių ikisutartinių santykių, to, kad nuomininkas jai du mėnesius davė po 100 Lt vaistams, t. y. jis turėjo ketinimus mokėti žemės nuomos mokestį kas mėnesį. Teismas patikėjo nuomininko sugyventinės liudijimais, jog sandoris ieškovei buvo perskaitytas lietuvių kalba, nors tai nebuvo padaryta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja nurodė, jog žemės nuomos sutartis 99 metams buvo sudaryta tik dėl to, kad nuomininkas nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis. Teismas nurodė, jog žemės nuomos sandoris negali būti nuginčytas, nes jis buvo sudarytas pastatų valdymui užtikrinti, tačiau gyvenamojo namo dalies savininkai ir toliau galės naudotis pastatais, nustatant jiems servitutą, siekiant patekti į jiems priklausančias gyvenamojo namo dalis. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikės nuomos sutartis. Ieškovė taip pat pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas advokatas P. Vinkleris pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, o skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovė aiškiai suvokė sandorio sąlygas, suprato, kad parduodant pastatus būtina aptarti ir teises į žemės sklypą. Ieškovė aiškiai išreiškė ketinimus parduoti pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį įgytą turtą. Ieškovė siekė parduoti ir žemės sklypą, tačiau ji išnuomojo, nes nuomininkas buvo ne Lietuvos pilietis ir negalėjo pirkti žemės sklypo. Ieškovė sutiko su 1000 Lt nuomos kaina visam terminui, nes jau buvo gavusi 82 000 Lt už pastatus. Ieškovė neturėjo pretenzijų tol, kol nepradėjo kilti nekilnojamojo turto kainos. Be to, ieškovė neginčija pastatų pardavimo sandorių. Teismas teisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus, jų valią ir pagrįstai, nenustatęs apgaulės požymių, ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovė bei atsakovų atstovas advokatas apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija sprendžia, jog prašymas netenkintinas, nes byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės. Visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (arba jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Todėl kolegija nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.).
Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl 2003-11-11 žemės sklypo dalies nuomos sutarties, kuria ieškovė 99 metams už 1000 Lt išnuomojo O. N. H. dalį žemės sklypo, kuriame pastatyti jam parduoti gyvenamasis namas bei kiemo statiniai. Ieškovė žemės nuomos sandorį prašė pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, nes ji iš esmės buvo apgauta dėl kainos visam nuomos terminui – 99 metams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama 2003-11-11 žemės nuomos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės ar suklydimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
CK 1.91 straipsnyje, kuriuo savo reikalavimą grindžia ieškovė, reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovės elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, t. y. teismas neatskleidė visų sutarties sudarymo aplinkybių, nesiaiškino tikrųjų jos ketinimų, neįvertino jos išsilavinimo, senyvo amžiaus bei to, kad ji buvo suklaidinta dėl žemės nuomos kainos. Ji manė, jog jai bus mokama po 1000 Lt kas mėnesį, o ne už visą nuomos terminą. Ieškovė buvo suklaidinta tiek dėl žemės nuomos termino, tiek dėl kainos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijama 2013-11-11 žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės. Kolegijos nuomone, ieškovė neįrodė savo teiginių, kad buvo apgauta dėl žemės nuomos kainos ir termino.
Nustatyta, kad 2012-03-12 išlaikymo iki galvos sutartimi ieškovė įgijo nuosavybės teise 260/845 dalis žemės sklypo, esančio 0,0845 ha, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei perleisti žemės sklype esantys pastatai (t. 1, b. l. 110). 2002-03-15 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi pardavė minėtą žemės sklypą A. M. (t. 2, b. l. 37-38). Tą pačią dieną, t. y. 2002-03-15 sudaryta ir notaro patvirtinta sutartimi ieškovė pardavė N. O. H. (toliau - Pirkėjas) dalį gyvenamojo namo, dalį kiemo statinių, visą ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), už 82 000 Lt (t. 1, b. l. 13). Šios sutarties 2 p. nurodyta, kad ieškovė patvirtina pirkėjui, kad žemės sklypas, kuriame yra jam parduoti pastatai jam bus išnuomoti. 2003-08-22 notaras patvirtino ieškovės ir A. M. susitarimą atšaukti 2002-03-15 sudarytą žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartį. 2003-11-11 ieškovė žemės sklypą išnuomoja 99 metams už 1000 Lt N. O. H.. 2007-03-20 ieškovė išsiuntė N. O. H. pareiškimą, kad nutraukia nuomos sutartį ir ketina žemės sklypą parduoti kitiems asmenims už 150 000 Lt. Šį pareiškimą ieškovė išsiuntė 2007 m. t. y. kai nekilnojamojo turto kainos sparčiai auga. Tačiau žemės nuomos sutartis liko įregistruota. Dėl to ieškovės pranešimas apie tai, kad ji nutraukia žemės nuomos sutartį su pastatų, kurie pastatyti žemės sklype, savininku, neturi teisinės galios.
Pagal CK 6.394 str. nuostatas pirkėjui pagal pastato nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį kartu su nuosavybės teise perduodamos ir teisės į tą žemės sklypo dalį, kurią užima pastatai ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį arba perduodama žemės nuomos teisė. Šios sąlygos turi būti aptartos sutartyje. Ginčijamoje 2003-11-11 žemės nuomos sutartyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai aptartos visos paminėtoje normoje numatytos sąlygos, sutartis buvo patvirtinta notaro. Kaip jau buvo minėta pastatai buvo parduoti už 82 000 Lt, o pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą 2002 m. parduotų pastatų vidutinė rinkos vertė buvo 49 200 Lt (t. 2, b. l. 42). Pastatai buvo parduoti už 1,6 karto didesnę kainą nei rinkos vertė, dėl to galima daryti pagrįstą prielaidą, jog į parduodamų pastatų kainą buvo įskaičiuota ir žemės sklypo vertė (CPK 185 str.). Tačiau dėl to, kad pirkėjas buvo užsienio valstybės pilietis, kuris pagal galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus negalėjo nuosavybės teise įgyti žemės, su juo buvo sudaryta žemės nuomos sutartis 99 metams už 1000 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, jog ji buvo apgauta dėl per mažos žemės nuomos kainos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nesijautė apgauta ir žemės nuomos kaina jai neatrodė per maža beveik 10 metų, ir tik po to, kai mirus N. O. H. jo turto paveldėtojai, šios bylos atsakovai, paveldėjo pastatus bei žemės nuomos teisę, ieškovė kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Įvertintina ir tai, kad ieškovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažinus sandorį negaliojančiu atsakovai galės kreiptis dėl servituto nustatymo. Taigi ieškovė sutinka atsakovams suteikti teisę naudotis žemės sklypo dalimi, po to kai būtų nuginčytas žemės sklypo sandoris, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog žemės nuomos sandoris ginčijamas galimai tik dėl to, kad ieškovė iš naujo su naujais nuomininkais pakeistų žemės nuomos kainą.
Kaip minėta, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kolegijai visiškai nesuprantama, kokias svarbias sandorio aplinkybes, susijusias su per maža turto kaina, galėjo nuslėpti ar klaidingai nurodyti pirkėjas N. O. H., nusprendęs pastatus įsigyti už 82 000 Lt (nors vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 49 200 Lt), o žemę išsinuomoti už 1000 Lt 99 metams. Būtent ieškovė buvo parduodamo turto savininkė, beje, turtą ji pradėjo pardavinėti dar esant gyvam asmeniui, kurį ji įsipareigojo išlaikyti iki gyvos galvos už turto perleidimą, ir būtent ji galėjo ir turėjo nuspręsti dėl kainos, už kurią tą turtą parduoti, o žemę išnuomoti. Jeigu ieškovė būtų turėjusi tikslą žemę išnuomoti už didesnę kainą, nepaisant to, kad pastatui ant žemės sklypo buvo parduoti už ženkliai didesnę kainą, tai niekas netrukdė būtent tokią kainą nurodyti sutartyje bei aptarti atsiskaitymo terminus ir tvarką. Apeliantė taip pat nurodė, jog prieš namo dalies pirkimo-pardavimo sandorį N. O. H. neprašė jos perleisti žemės sklypo, ginčo žemės sklypas 2002-03-15 sutartimi buvo skubotai parduotas A. M., nors ji nesuvokė realios žemės sklypo, esančio Palangos miesto centre vertės. Tik po to, kai buvo parduota dalis namo, ji išsiaiškino, kad sutartyje buvo nurodyta, jog žemės sklypą, A. M. įsipareigoja išnuomoti N. O. H.. Atmesdama šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė po to, kai 2003-08-22 nutraukė su A. M., pagal 2002-03-15 sutartį įsipareigojusiu žemės sklypą išnuomoti N. O. H., 2002-03-15 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, netrukus 2003-11-11 jį išnuomojo tam pačiam N. O. H.. Taigi ieškovė sąmoningai žemės sklypą pakartotinai išnuomojo N. O. H., o tai įrodo, kad tiek žemės nuomos kainą, tiek terminus ji įvertino, o apgaulė jos atžvilgiu nebuvo panaudota (CPK 185 str.).
CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad žemės nuomos sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės. Taip pat nesutiktina su apeliante, jog teismas buvo šališkas vertindamas liudytojos S. M. (N. O. H. sugyventinė) bei sandorį patvirtinusio notaro parodymus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytoja S. M. nėra N. O. H. turto paveldėtoja, ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, ji tiesiogiai dalyvavo N. O. H. derybose su ieškove.
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp jos ir N. O. H. buvo sudaryta ilgalaikės nuomos sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu ši pirmosios instancijos teismo išvada yra perteklinė, nesusijusi su ginčo dalyku, tačiau sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui tai įtakos neturi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais dėl apgaulės, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo šį teismo sprendimą panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovų atstovas įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą palikti nepakeistą.