Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams M. B. ir R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui Ž. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. G. ir M. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai, jo ir ieškovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

II. Atsakovo ir atsakovo pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 14 d. Italijoje apie 18.30 val. Margellina pajūryje esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties „(duomenys neskelbtini)” įvyko eismo įvykis, kurios metu baltos spalvos transporto priemonė „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti atsakovui Ž. J., ir pagal (duomenys neskelbtini) įgaliojimą perduota valdyti L. G., išvažiuodama iš stovėjimo vietos savo galine dalimi smarkiai trenkėsi į keturračio „Aixam“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio P. M., priekį. Dėl patirto smūgio buvo apgadintas priekis, t. y. padaryta turtinė žala. P. M. Italijos nacionaliniam transporto draudikų biurui pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuri buvo atmesta, tačiau vėliau P. M. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 1, 5, 8 – 9, 14 – 15, 23, 31 – 34, 116). Neapolio taikos teisėjas byloje patvirtino taikos sutartį ir bylą nutraukė (t. 1, b. l. 19). Italijos nacionalinis transporto draudikų biuras P. M. sumokėjo 1 659,02 Eur nuostolių, kurią sudarė 959,02 Eur turtinė žala ir 700,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, atlyginimą (t. 1, b. l. 14 – 19). Italijos nacionalinis transporto draudikų biuras pateikė reikalavimą ieškovui sumokėti 2 034,63 Eur nuostolių, kurie apima P. M. sumokėtos 1 659,02 Eur žalos atlyginimo sumą, 126,76 Eur Italijos Nacionalinio transporto draudikų biuro ekspertizės išlaidas ir 248,85 Eur administravimo mokestį, atlyginimą (t. 1, b. l. 8 – 11, 68, 69). Ieškovė, atlyginusi Italijos nacionaliniam transporto draudikų biurui nuostolius (t. 1, b. l. 82), pareiškė regresinį reikalavimą atsakovui Ž. J., nes transporto priemonė „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įvykio metu.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta kitoje ES valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Lietuvos draudikų biuras, išmokėjęs išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

13. Nustačius, jog atsakovas Ž. J. neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, jis turi grąžinti ieškovei dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Atsakovas pripažino, kad jis transporto priemonės nedraudė, tačiau ieškovo reikalavimą ginčijo dėl paties eismo įvykio aplinkybių, nenustatyto kalto asmens fakto ir reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumo.

14. Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

15. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl Lietuvos Respublikoje neapdrausta transporto priemone kitoje ES valstybėje nukentėjusiems asmenims padarytos ir administruotos žalos Lietuvos draudikų biuras išmoką eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

16. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl galimai atsakingo už eismo įvykį asmens civilinei atsakomybei ir pareigai atlyginti žalą (žalos atlyginimui) taikytinos teisės, yra pažymėta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai reglamentuoti TPVCAPDĮ, kuris yra lex specialis (specialusis įstatymas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) atžvilgiu (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis). Taigi, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 5 dalyje, kuriose reglamentuota Lietuvos draudikų biuro pareiga išmokėti išmoką dėl neapdrausta transporto priemone, kurios registruota buveinė yra Lietuvoje, kitoje valstybėje padarytos žalos nukentėjusiems asmenims, įtvirtintos ir specialiosios kolizinės normos. Minėtos TPVCAPDĮ nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, nagrinėjamoje byloje – Italijos teisę. Šios taisyklės atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.

17. Lietuvos draudikų biuras, reikalaudamas TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovo pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. 14 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą. Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą.

18. Lietuvos draudikų biuras pateikė su žalos administravimu Italijoje susijusius rašytinius dokumentus. Nukentėjusiojo asmens P. M. kreipimesi į teismą nurodyta, kad 2015 m. balandžio 14 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje ties „(duomenys neskelbtini)“ baltos spalvos automobilis „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Lietuvoje, sukėlė kelių eismo įvykį, per kurį buvo padaryta žala ieškovui priklausančiam keturračiui „Aixam“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko, nes keturratis, tvarkingai stovėjo prie jūros esančios gatvės pakraštyje, o baltos spalvos automobilis „Fiat Panda“ buvo pastatyta priešais. Išvažiuodamas iš stovėjimo vietos automobilio vairuotojas netinkamai atliko atbulinės eigos manevrą ir savo galine dalimi smarkiai trenkėsi į keturračio priekį. Ieškovo (P. M.) transporto priemonei – keturračiui dėl patirto smūgio buvo apgadintas priekis, remonto darbų suma yra 900,01 Eur, įskaitant PVM. Įvykį sukėlusi transporto priemonė priklausė M. A. ir buvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biure. Raginimas taikiai išspręsti ginčą buvo išsiųstas Italijos automobilių draudikų biurui, tačiau nedavė rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kvietė atvykti pas Neapolio teisėją 2016 m. lapkričio 4 d., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pažymėjo, kad to nepadarius ir neatvykus, byla bus nagrinėjama už akių, siekiant, kad būtų paskelbta, jog visa atsakomybė už eismo įvykio sukėlimą tenka atsakovo transporto priemonės vairuotojui, dėl šios priežasties priteisti iš Italijos automobilių draudikų biuro visą padarytą žalą – 1 032,91 Eur. (t. 1, b. l. 30 – 35).

19. Liudininkės parodymuose užfiksuota, kad A. M., kurios tapatybė nustatyta asmens dokumentais (t. 1, b. l. 20, 21), parodė, jog 2015 m. balandžio 14 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ji matė eismo įvykį, kurį sukėlė užsienyje registruota baltos spalvos transporto priemonė „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio metu buvo padaryta žala keturračiui „Aixam“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam P. M.. Paaiškino, kad keturratis tvarkingai stovėjo pastatytas greta jūros esančios gatvės pakraštyje, o transporto priemonė „Fiat Panda“ stovėjusi prieš jį, norėdama išvažiuoti iš stovėjimo vietos, netinkamai atlikdama atbulinės eigos manevrą savo galine dalimi smarkiai atsitrenkė į keturračio priekį ir apgadino kėbulą (t. 1, b. l. 22, 23).

20. Siekiant pašalinti ieškinio trūkumus dėl trečiojo asmens M. A. tapatybės, P. M. atstovas advokatas G. C. 2019 m. vasario 27 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad transporto priemonės „Aixam“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, patikslino, kas įvyko bei kaip klostėsi tolimesni įvykiai, remiantis turimais duomenimis: nurodytu laiku ir aplinkybėmis kerturratis „Aixam“ tvarkingai stovėjo greta jūros esančios gatvės pakraštyje, kai transporto priemonė „Fiat Panda“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusi priešais, neatsargiai atlikdama atbulinės eigos manevrą, norėdama išvažiuoti iš stovėjimo vietos, savo galine dalimi stipriai atsitrenkė į priekinę keturračio „Aixam“ dalį padarydama žalą. Transporto priemonės „Fiat Panda“ vairuotojas, nekreipdamas į tai dėmesio, kas įvyko ir į žalą, kurią padarė, su savo transporto priemone pasišalino iš įvykio vietos, prieš tai neapsikeitęs duomenimis su ten buvusiais žmonėmis, kadangi viskas įvyko netikėtai, nebuvo galimybės paprašyti, kad įvykio vietoje įsikištų tarnybos. P. M. įgaliojo juos suformuoti reikalavimą atlyginti žalą, nurodant atitinkančius duomenis, t. y. transporto priemonės modelį ir valstybinį numerį. Reikalavimas buvo išsiųstas į UCI, transporto priemonės registracijos šalį, spėjant remiantis valstybinio numerio savybėmis. Po kelių savaičių klientas, kuris kasdien lankosi vietovėje, kurioje įvyko eismo įvykis, netoli eismo įvykio vietos, dalyvaujant liudininkams, atpažino vairuotoją, vairavusį transporto priemonę „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai buvo jaunas vyras užsienietis, akivaizdžiai susinervinęs, su kuriuo kilo konfliktas, po kurio jis prisistatė A. M. vardu. Duomenys buvo užsirašyti, tačiau daugiau duomenų niekas nepateikė, nes jis neigė keturračiui padarytą žalą, teigdamas, jog automobilio galinis buferis tik lengvai pataikė priekinę keturračio dalį (t. 3, b. l. 72).

21. Iš pirmos draudimo eksperto G. G. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ekspertizės ataskaita yra neigiama. Sugrąžinami įgaliojai atlikti pavestą užduotį jos neatlikus dėl akivaizdaus kitos šalies ir jos gynėjo aplaidumo, kurie ignoravo visus prašymus ir raginimus atlikti ekspertizę, todėl, atsižvelgiant į tai, jog praėjo daug laiko nuo įgaliojimo atlikti užduotį suteikimo, laikinai atsisakoma bylos (t. 1, b. l. 61). Iš antrosios draudimo eksperto G. G. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog ekspertizė atlikta transporto priemonei „Aixam GTO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2015 m. balandžio 14 d. eismo įvykio. Skiltyje „Žalos punktai“ nurodyta, kad keturratis buvo pateiktas apžiūrai po to, kai remonto darbai jau buvo užbaigti. Juos atlikti nurodė transporto priemonės savininkas P. M., kuris nurodytas transporto priemonių registre. Pažymėjo, jog gynėjas pateikė tik fiskalinius dokumentus, pavirtinančius atliktus remonto darbus, neturėjo žalos nuotraukų, kurios remiantis suteikta informacija, yra pamestos (t. 1, b. l. 41). Pastebėjo, jog pakeistos detalės yra šilumoje sukietėjančių medžiagų, šiuo metu neįmanoma iki galo nustatyti operacijos laipsnio. Atsižvelgė į tai, kad norint atlikti šitokį patikrinimą, reikėtų sutikrinti detalių identifikacinius kodus, kurie yra detalių vidinės pusės apačioje, šito padaryti, kai automobilio apdaila jau pritvirtinta, neįmanoma. Be to, nesant nuotraukų nėra galima patikrinti, ar buvo pašalinių pažeidimų, ir juo labiau nėra įmanoma išanalizuoti smūgio krypties ir morfologijos, kad galima būtų nustatyti, ar yra priežastinis ryšys su aprašytu įvykiu. Atsižvelgiant į visa tai, pateiktas vienintelis matas, kuriuo galima remtis: apibendrinta sąmata iš kurios nustatyta, kad atsarginių dalių kaina – 700,00 Eur, atliekų apdorojimas – 3,50 Eur. Viso su PVM 858,20 Eur. Nustatytas nuostolių atlyginimas pagal sutartį – 858,27 Eur (t. 1, b. l. 43, 45).

22. Iš 2015 m. liepos 22 d. sąmatos matyti, kad markės „Aixam“ baltos spalvos perlamutrinis sportinis aptakas – 336,00 Eur, baltos perlamutrinės spalvos priekinis kairysis sparnas 223,06 Eur, kėbulo klijų kasetė – 9,68 Eur, gruntas plastikui – 10,17 Eur, gruntas aliuminiui – 10,17, darbas – 150,00 Eur, kniedžių rinkinys – 8,00 Eur, priekinis lipdukas – 10,00 Eur, PVM – 166,58 Eur, iš viso – 923,64 Eur (t. 1, b. l. 54, 55). Iš sąskaitų faktūrų matyti, kad atlikti darbai transporto priemonei „Aixam GTO“ – važiuoklė 270,00 Eur (t. 1, b. l. 56, 57) ir 920,21 Eur (t. 1, b. l. 58, 59). Iš viso nukentėjęs P. M. patyrė 700,00 Eur dydžio teisinių išlaidų (t. 1, b. l. 14, 15, 18, 19).

23. Italijos teisme reikalavimas atlyginti materialinę žalą išspręstas tokiu būdu: 959,02 Eur materialinė žala, 700,00 Eur mokestis už ieškovui suteiktas teisines paslaugas (t. 1, b. l. 14, 15). Iš mokėjimo duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, P. M. pervedė 1 659,02 Eur kompensaciją už eismo įvykiu padarytą žalą (t. 1, b. l. 16, 17). Lydraščiu patvirtinta, kad išsiųsta 1 659,02 Eur suma ir laikoma, jog Neapolio taikos teisėjo nagrinėjama byla užbaigta taikiu susitarimu ir yra nutraukta (t. 1, b. l. 18, 19). Iš galutinės ataskaitos matyti, kad baigus nagrinėti bylą, patvirtinta, jog transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakomybė yra 100 procentų. Įvykį patvirtino pranešimo apie eismo įvykį forma, pasirašyta vienos šalies ir liudininko parodymai (t. 1, b. l. 14, 15).

24. Italijos automobilių draudikų biuras 2017 m. kovo 23 d. pateikė reikalavimą dėl kompensacijos, kuriuo prašoma, vadovaujantis Vidaus nuostatų 5 straipsniu iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atlyginti 2 034,63 Eur (1 659,02 Eur kompensacija, 126,76 Eur išlaidos ir 248,85 Eur administravimo išlaidos) žalos tvarkymo išlaidas, kurias padengė Italijos draudikų biuras (t. 1, b. l. 8, 9). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras Italijos automobilių draudikų biurui pervedė 6 010,07 Eur (t. 1, b. l. 82).

25. Vadovaujantis Privačių draudimo bendrovių kodekso 122 straipsnio 1 dalimi, motorinės nebėginės transporto priemonės, įskaitant troleibusus ir priekabas, negali važinėti viešojo naudojimo keliais ir jiems prilygstančiomis vietomis, jeigu nėra apdraustos civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, numatytu CK 2054 straipsnyje bei Kelių eismo kodekso 91 straipsnio 2 punkte (t. 3, b. l. 133 – 134). Šio kodekso 125¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės ir laivai, kurie turi būti apdrausti privalomuoju draudimu ir yra registruoti užsienio valstybėse, <...>, laikinai eksploatuojami Respublikos teritorijoje <...> privalo turėti privalomąjį draudimą, galiojantį visą buvimo Italijoje laiką. Transporto priemonės, kurių valstybinis numeris išduotas kitoje Europos Sąjungos šalyje nei Italijos Respublika, laikomos apdraustomis, kai Italijos automobilių draudikų biuras garantuoja, kad atlygins žalą, padarytą šių transporto priemonių, remiantis sutartimis, sudarytomis su atitinkamomis nacionalinėmis draudimo įstaigomis ir Europos Sąjunga pripažino šiuos susitarimus (4 dalis). Italijos draudikų biuras per tris mėnesius nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo pateikia teisę gauti kompensaciją turintiems asmenims pagrįstą žalos atlyginimo pasiūlymą arba nurodo priežastis, dėl kurių neketina pateikti pasiūlymo (5¹ dalis) (t. 3, b. l. 135 – 138).

26. Italijos CK 2043 straipsniu, asmuo, sukėlęs žalą, turi ją kompensuoti, neatsižvelgiant į tai, ar žala buvo sukelta tyčią, ar ne. Asmuo, įvykdęs tyčinį arba nesaugų nusikaltimą, kuris kitiems sukėlė neteisingą deliktinę žalą, privalo atlyginti žalą. Italijos CK 2054 straipsnis numato, kad transporto priemonės (išskyrus geležinkelio bėgiais važiuojančias transporto priemonės) vairuotojas privalo atlyginti žalą žmonėms arba materialinę žalą, kuri kilo dėl transporto priemonės eksploatavimo, jeigu neįrodo, kad padarė viską, kas įmanoma, jog išvengtų žalos (1 dalis). Susidūrus transporto priemonėms laikoma, kol nebus įrodyta priešingai, kad kiekvienas vairuotojas yra vienodai kaltas dėl žalos, nebent vienas iš jų gali įrodyti, kad atsakomybė tenka kitam vairuotojui (2 dalis). Kelių kodekso 154 straipsnio 1 dalies a punktas numato, kad vairuotojai, kurie nori atlikti manevrą ir įvažiuoti į eismo srautą, pakeisti kryptį arba juostą, apsisukti, važiuoti atbula kryptimi, pasukti į kairę arba į dešinę, įsukti į kitą kelią, įvažiuoti į vietą, neskirtą viešajam naudojimuisi, arba sustoti, privalo: a) patikrinti, ar gali atlikti manevrą nesukėlęs pavojaus arba kliūčių kitiems kelio naudotojams, atsižvelgęs į jų padėtį, atstumą ir kryptį (t. 1, b. l. 129, 131, 133).

27. Italijos CK 2697 straipsnis numato, kad asmuo, kuris nori pasinaudoti savo teisėmis teisme, turi įrodyti faktus, kuriais ji pagrįsta. Italijos CPK 244 straipsnis numato, kad liudytojų įrodymai turi būti surinkti nurodant konkrečius apklausiamus asmenis ir faktus, dėl kiurių liudytojas turi būti apklaustas (t. 1, b. l. 129, 131, 133).

28. Pagal bendrąją įrodinėjimo paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

29. Teismas, atsižvelgdamas į nuketėjusio asmens P. M. nurodytas įvykio aplinkybes kreipimesi į Neapolio teisėją, vienintelės liudytojos byloje parodymus, kurie gauti pagal Italijos CPK 244 straipsnio nuostatas, o pagal Lietuvos CPK 177 straipsnio ir 197 straipsnio nuostatas vertinami kaip rašytiniai įrodymai, į Italijos draudikų biuro nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 14, 15), advokato G. C. paaiškinimus, atsakovo Ž. J. 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus (garso įrašo intervalas 00.09.22 – 00.42.55), sprendžia, jog pagal byloje surinktus įrodymus pakanka faktą, kad atsakovui Ž. J. nuosavybės teise priklausanti ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemonė „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodama atbuline eiga ir norėdama išvažiuoti iš stovėjimo vietos, savo galine dalimi stipriai atsitrenkė į priekinę keturračio „Aixam“ dalį padarydama žalą, laikyti nustatytu.

30. Nors byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, kas konkrečiai vairavo transporto priemonę, tačiau į bylą pateikta su žalos sureguliavimu susijusi medžiaga, įskaitant ir eismo įvykio metu užfiksuotus liudytojos parodymus, be to, Ž. J. paaiškinimai, kad L. G. pasakojo, jog buvo nedidelė avarija, o kas tas M. A. nežino, patvirtina, jog transporto priemonę eismo įvykio metu galimai valdė arba pats trečiasis asmuo L. G. arba asmuo, kuriam valdymą perdavė L. G., vardu A. M..

31. Tokiais veiksmais asmuo, kuris 2015 m. balandžio 14 d. apie 18.30 val. Neapolyje (duomenys neskelbtini) gatvėje valdė transporto priemonę „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių kodekso 154 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus, kas sudaro pagrindą taikyti transporto priemonės vairuotojui civilinę atsakomybę Italijos CK 2054 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šio įvykio metu nenustatyta, kad atsakomybė būtų galėjusi kilti keturračio „Aixam“ vairuotojui, kadangi ši transporto priemonė stovėjo, dėl to taikyti CK 2054 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančio transporto priemonių valdytojų kaltės paskirstymą transporto priemonėms susidūrus, nėra pagrindo.

32. Pagal Italijos CK 2043 straipsnį, asmuo, sukėlęs žalą, turi ją kompensuoti, neatsižvelgiant į tai, ar žala buvo sukelta tyčią, ar ne. Aplinkybę, kad eismo įvykio metu keturračiui „Aixam“ buvo padaryta žala, be kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtino ir pats atsakovas Ž. J., nurodydamas, kad trečiasis asmuo L. G. paaiškino, kad nedidelė avarija buvo, žala yra apie 500,00 Eur (2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 00.09.22 – 00.42.55).

33. Visų byloje surinktų įrodymų kontekste trečiojo asmens L. G. paaiškinimus dėl 500,00 Eur žalos dydžio teismas vertina kaip savo atsakomybę lengvinančią poziciją visų kitų įrodymų kontekste, kadangi pagal atsakovo Ž. J. (duomenys neskelbtini) pasirašytą įgaliojimą šis asmuo turėjo teisę apdrausti automobilį „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šios teisės neįgyvendino (t. 1, b. l. 116 – 117).

34. Aplinkybė, kad žalos administravimo Italijoje metu ir teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu transporto priemonę „Fiat Panda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairavusio asmens A. M. tapatybė nebuvo nustatyta nepaneigia fakto, kad eismo įvykis buvo, žala padaryta ir apie šį eismo įvykį yra žinoma teisėtam transporto priemonės valdytojui trečiajam asmeniui L. G.. Šios bylos kontekste, kai reiškiamas regresinis reikalavimas transporto priemonės savininkui dėl prievolės apdrausti transporto priemonę nevykdymo, neturi esminės teisinės reikšmės asmens tapatybės rekvizitų nustatymas, kadangi transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę patvirtinantis faktas yra nustatytas.

35. Vadovaujantis Italijos Prezidento 2002 m. gegužės 30 d. dekretu Nr. 115 (Oficialusis leidinys, Nr. 139/2002), kuriame yra pateikiamas suvestinis tekstas, susijęs su teisinėmis išlaidomis, ir nurodyta, kad pralaimėjusioji šalis turi atlyginti laimėjusiajai šaliai jos patirtas išlaidas ir mokesčius advokatui (http://ec.europa.eu/civiljustice/legal_aid/legal_aid_ita_lt.htm) (CK 1.10 straipsnio 1 dalis, 1.12 straipsnio 1 dalis) ir Italijos CK 2043 straipsniu, žalą patyręs asmuo gali reikalauti kompensacijos už dėl eismo įvykio patirtas išlaidas, t. y. transporto priemonės remonto išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

36. Nukentėjusiojo P. M. atstovo advokato G. C. paaiškinimais nustatyta, kad iš įvykio vietos pasišalino transporto priemonę vairavęs asmuo, P. M. įgaliojo juos suformuoti reikalavimą atlyginti žalą, nurodant atitinkančius duomenis, ir reikalavimas buvo išsiųstas Italijos draudikų biurui. Šios aplinkybės patvirtina teisinių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismo vertinimu, išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti susidarė dėl transporto priemonę vairavusio asmens kaltės, bet ne dėl Italijos draudikų biuro, kaip atsisakiusio patenkinti nukentėjusiojo asmens reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kaltės. Pagal Privačių draudimo bendrovių kodekso 5¹ dalį Italijos draudikų biuras per tris mėnesius nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo turi teisę pateikti pagrįstą žalos atlyginimo pasiūlymą (t. 3, b. l. 135 – 138). Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M. kreipėsi į teismą po 2015 m. balandžio 14 d. eismo įvykio dėl žalos atlyginimo, tačiau anksčiau nei 2016 m. birželio 30 d., kadangi šia data buvo parengti šaukimai į teismą, pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2016 m. lapkričio 4 d. (t. 1, b. l. 24 – 27). 2015 m. rugpjūčio 5 d. Italijos draudikų biuro ekspertas siuntė raginimą nukentėjusiam asmeniu P. M. atvykti įvertinti žalos dydį. Nukentėjęs asmuo P. M. neatvyko, dėl to 2015 m. rugsėjo 17 d. buvo priimta neigiama ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaita ir išrašyta sąskaita – faktūra dėl 32,70 Eur už ekspertizių administravimo ir koordinavimo paslaugas (t. 1, b. l. 30 – 67). Pakartotinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas 2015 m. lapkričio 16 d. (t. 1, b. l. 40 – 43). Šios aplinkybės iš esmės paneigia prielaidas, kad dėl Italijos draudikų biuro veiksmų atsirado poreikis nukentėjusiajam samdytis advokatą, ir kad Italijos draudikų biuras buvo aplaidus žalos administravimo procese.

37. Jeigu žalos faktas įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neapolio teisėjas patvirtino taikų susitarimą dėl 959,02 turtinės žalos atlyginimo. Iš rašytinių duomenų apie atliktą ekspertizę žalai nustatyti ir sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 43, 45, 54, 55, 58, 59) matyti, kad sąskaitos faktūros yra išrašytos už 2 114,06 Eur, o pakartotinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) turtinės žalos dydis siekia 858,27 Eur įvertinus tik detales, tačiau neįvertinus su važiuokle susijusių darbų. Kadangi byloje yra nustatytas žalos padarymo faktas, aplinkybė, jog tiksliai nustatyti žalos dydžio Italijos draudikų biuro ekspertas neturėjo galimybės dėl nukentėjusiojo atlikto remonto transporto priemonei, vis tik nepaneigia pačios žalos padarymo fakto, dėl to teismas žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus. Teismo vertinimu, pagal sąskaitos-faktūrų duomenis į 959,02 turtinės žalos atlyginimą nėra įskaičiuoti atlikti darbai, susiję su važiuokle, todėl, atsižvelgus į tai, kad ekspertas tik detales įvertino 858,27 Eur, o darbo kaina siekė 150,00 Eur (t. 1, b. l. 55), 959,02 turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas.

38. Lietuvos draudikų biurui Vidaus nuostatais nustatyta pareiga kompensuoti eismo įvykio valstybės draudikų biuro nukentėjusiems asmenims atlygintas sumas ir su žalos dėl eismo įvykio administravimu susijusias išlaidas, inter alia (be kita ko), ir išlaidas, susijusias su teismo procesais. Už ekspertizių administravimo ir koordinavimo paslaugas 2015 m. rugsėjo 22 d. išrašyta sąskaita faktūra 32,70 Eur sumai (1 t. 1, b. l. 66, 67). Sąskaita faktūra patvirtina, kad už ekspertizių administravimo ir koordinavimo paslaugas transporto priemonei, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėta 94,06 Eur (1 t., b. l. 46, 47). Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusio (-ių) asmens (-ų) turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti (t. 1, b. l. 69). P. M. žalai atlyginti buvo skirta 1 659,02 Eur dydžio draudimo išmoka, todėl žalos administravimo mokestis yra 248,85 Eur ir 126,76 Eur išlaidos už ekspertizes Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimas (2003/564/EB), 1 t., 70–80, 2004 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimas (2004/332/EC), 1 t., b. l. 81).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai galimai už eismo įvykį atsakingiems asmenims nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą eismo įvykio vietos valstybėje, jie išlaiko savo teisę Lietuvos draudikų biuro (kaip kreditoriaus reikalavimo perėmėjo) atžvilgiu naudoti visus atsikirtimus, kuriuos būtų galėję pareikšti pirmajam kreditoriui – asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesą, bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiškinimų bei atsikirtimų neteikė, tokią situaciją bylą dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumą ir nesidomėjimą eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybą ribojimą. <...> CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

40. Lietuvos draudikų biuras 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą Ž. J. apie administruojamą žalą dėl Italijoje įvykusio eismo įvykio (t. 1, b. l. 135). Atsakovas Ž. J. Lietuvos draudikų biurui 2015 m. rugpjūčio 7 d. pateikė įgaliojimą, suteikiantį teisę valdyti transporto priemonę trečiajam asmeniui L. G. (t. 1, b. l.). Daugiau duomenų, kad šalys būtų bendradarbiavę žalos administravimo procese, nėra. Taigi, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie Italijoje vykstantį eismo įvykio tyrimą, jame nedalyvavo ir savo paaiškinimų bei atsikirtimų neteikė. Tokį atsakovo elgesį teismas vertina ne kaip teisės į teisminę gynybą ribojimą, o kaip nepagrįstą pasyvumą ir nesidomėjimą eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis.

41. Pagal pateiktus duomenis ieškovas įrodė atsakovo būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, pateikė išsamius duomenis apie faktines aplinkybes, Italijos teisę, susijusią su žalos administravimu, paskaičiavimu bei atlyginimu, todėl įgijo teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ieškovo ieškinio pagrįstumo, taip pat nepateikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų (CPK 12 straipsnis). Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovo ieškinys tenkinamas ir priteisiamas ieškovui iš atsakovo 2 034,63 Eur nuostolių atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CPK 6.37, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

42. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo priteisti 61,00 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 90), 599,34 Eur už vertimo paslaugas (t. 1, b. l. 86, 89, t. 2, b. l. 178, 179, 3 t., b. l. 77, 78, 144, 145), 22,20 Eur kelionės išlaidų (3 t., b. l. 186, 187, 188 – 189,190, 191). Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, dėl to teismas prašomas priteisti 682,54 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisia kaip būtinas ir pagrįstas (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

43. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 21,02 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 034,63 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt trijų centų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 034,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 682,54 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimt keturių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,02 Eur (dvidešimt vieno euro ir dviejų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.