Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus m. sav., LR pilietis, rusas, išsiskyręs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1995-03-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo, pagal BK 271 str. 2 d., - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.1996-08-20 Vilniaus m. l apylinkės teismo, pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 4 d.- laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 43 str. pagal 1996-08-20 Vilniaus m. l apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 1995-03-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 6 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius 1995-12-21 statymo Nr. I-1153 „Dėl amnestijos" 4 str. l d., bausmė sumažinta 1/3. Galutinė bausmė -laisvės atėmimas 4 metams 10 dienų.1998-05-19 Vilniaus m. l apylinkės teismo, pagal BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 278 str. l d. - laisvės atėmimas 3 metams ir bauda 14000 Lt, su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 str., dalinai prijungta neatlikta 3 mėn. bausmė, pagal Vilniaus m. l apylinkės teismo 1996-08-20 nuosprendį- Galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su turto konfiskavimu ir 14000 Lt bauda.1998-09-21 Trakų r. apylinkės teismo, pagal BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimas l metams. Vadovaujantis BK 42 str., 1998-09-21 Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 1998-05-19 Vilniaus m. l apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams su turto konfiskavimu, bauda 14000 Lt.

2002-02-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo, pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. l d. Vadovaujantis BK 42 str. - laisvės atėmimas l metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu.2002-05-10 Vilniaus m. l apylinkės teismo, pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. l d. Vadovaujantis BK 42 str. - laisvės atėmimas l metams 2 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu.

2004-01-21 Vilniaus m. l apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. – laisvės atėmimas l metams.2007-06-20 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 284 str. l d. – areštas 70 parų.2007-10-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. - laisvės atėmimas l metams 8 mėnesiams.

10) 2009-02-21 Vilniaus m. l apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 178 str. 4 d. - areštas 30 parų.

11) 2009-09-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 178 str. 4 d. - areštas 35 paros.

2010-02-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., - laisvės atėmimas l metams 8 mėnesiams.2010-02-19 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. l d., - laisvės atėmimas l metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 2010-06-21nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2010-02-18 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams.

14) 2012-02-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 178 str. 4 d. - areštas 30 parų.

2012-04-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., BK 178 str. 4 d. - areštas 40 parų.2012-05-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 164 str.- laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. l d. l p., 2012-05-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-02-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų.

17) 2012-12-04 Kauno m. apylinkės teismas pagal BK 178 str. l d. - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 2012-12-04 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-05-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-10-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi, galutinė bausmė - laisvės atėmimas l metams l mėnesiui.

18) 2014-03-12 Vilniaus m. apylinkės teismas pagal BK 180 str. l d. - laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 2014-03-12 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014-06-04 Vilniaus m. apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su 2012-12-04 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. 2014-08-22 paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio l dalyje, 284 straipsnio l dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. R. panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-09-16, apie 20 val., kieme prie nakvynės namų, esančių A. K. g. 50, Vilniuje, kaltinamasis reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo A. S.. Nukentėjusiajam atsakius, kad jis pinigų neturi, kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą: stumdydamas, suplėšydamas striukę, bei durdamas A. S. peiliu į kairę ir į dešinę kojas, bei tuo padarydamas A. S. nežymų sveikatos sužalojimą, o būtent durtines-pjautines žaizdas kairės ir dešinės kojų šlaunų priekiniuose paviršiuose, pagrobė iš A. S. 12 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 30 Lt bei Vilniečio kortelė ir pasišalino iš nusikaltimo padarymo vietos.

Taip pat A. R. pažeidė viešąją tvarką. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-09-17, apie 17.30 val., viešoje vietoje, važiuodamas 74 maršruto autobusu - S. B. gatve, Vilniuje, A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje grasinimais ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kitų žmonių akivaizdoje garsiai keikėsi, sukėlė konfliktą su E. R., kurį stumdė, pargriovė ant grindų, o kai autobuso vairuotojas abu išlaipino stotelėje „Pučkorių atodanga", tęsdamas konfliktą su nukentėjusiuoju, vieną kartą sudavė kumščiu E. R. į krūtinę, turėtu peiliu dūrė pastarajam į kairės kojos šlaunį, padarydamas nukentėjusiajam kairės šlaunies išoriniame paviršiuje durtinę-pjautinę žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. R. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies ir nurodė, kad kaltinamą dėl chuliganizmo pripažįsta pilnai, nepripažįsta kaltinimo dėl plėšimo. Nurodė, kad 2014-09-16 vakare, važiuodamas autobusu, sutiko S. M., su kuriuo bandė įeiti į nakvynės namus, bet kadangi buvo išgėrę, jų neįleido. Jiems buvo pasakyta, kad palauktų iki 22 val. ir jeigu elgsis gerai, tuomet įleis. Kieme, į kurį išėjo, buvo nukentėjusysis, su kuriuo susitikdavo anksčiau, nes tuose nakvynės namuose gyvena kaltinamojo mama ir brolis. Priėjęs prie A. S., paprašė, kad šis išeitų iš stotelės, nes nakvynės namų budintysis nuolatos išeidavo ir stebėdavo teritoriją. A. niekur neišėjo, todėl vieną kartą dūrė peiliu jam į dešinę koją. Šis visiškai nereagavo, todėl antrą kartą dūrė jam į kairės kojos šlaunį. Kadangi pastarasis vėl visiškai nereagavo, pakėlė jį už striukės atlapų ir liepė eiti. A. nuėjo į Naujosios Vilnios pusę. Ten dar sėdėjo jo pažįstamas, su kuriuo pasikalbėjo ir tik po to išėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad po to, kai jam pasakė, kad nebegali likti nakvoti, nuėjo prie užtvankos ir ten gatvėje nakvojo. Iš nukentėjusiojo nieko nepaėmė. Tą dieną buvo blogos nuotaikos, todėl pasielgė blogai, tačiau savo poelgio paaiškinti negali. Peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam turėjo keletą dienų. Nenorėjo taip stipriai sužaloti, tiesiog taip gavosi, kad sužalojo abi kojas. Nukentėjusiojo piniginės neėmė, nebent ji iškrito tuo momentu, kai tempė pastarąjį už atlapų, suplėšytos striukės nematė. Nukentėjusįjį iš nakvynės namų teritorijos ir prieigų norėjo išvaryti todėl, kad jeigu būtų atvažiavęs vienas į nakvynės namus, vėliau būtų įleistas. Nežino, kodėl nukentėjusysis tvirtina, kad paėmė jo piniginę. Kurį momentą matė budintysis, nežino, nes buvo priėjęs tik vieną kartą. Mano, kad budintysis matė tik tą momentą, kai jie susikibo.

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes nemažai kartu pragyveno nakvynės namuose. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų. Maždaug prieš 2-3 metus, kaltinamasis iš nukentėjusiojo ištraukė 200 litų ir niekada negražino, o dabar pakartojo tą patį su peiliu. Rugsėjo 16d. pardavęs surinktus grybus Halės turguje apie 17 val. atvažiavo į nakvynės namus, į kuriuos įleidžia tik nuo 18 val., todėl atsisėdęs ant suoliuko, laukė. Priėjęs A. pareikalavo, kad nukentėjusysis iš ten išeitų. Kai nukentėjusysis pasakė, kad pasėdės stotelėje ir palauks kol įleis į nakvynės namus, A. peiliu dūrė jam į vieną ir į kitą kojas. Įdūrė stipriai, nes pradėjo kraujas bėgti. Kai perėjo į kitą pusę, kaltinamasis nuėjo paskui ir pradėjo jį stumdyti. Striukė, kurią tuo metu vilkėjo, buvo su užtrauktuku. Kai kaltinamasis apčiuopė turimą piniginę, išplėšė užtrauktuką ir ją paėmė. Kai nugriuvo dėl to, kad pasidarė silpna, kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė, paskui nuvežė į komisariatą, o paskui į „Salą". Tą dieną buvo išgėręs alaus, tačiau nebuvo visai girtas, todėl viską atsimena. Piniginėje, kurios vertė 12 litų, buvo apie 30 litų. Palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad tą vakarą į nakvynės namus neužėjo. Mano, kad kaltinamasis jį nuo suolelio varė todėl, kad suoliukas yra filmuojamas ir žmonės ten vaikščioja, stūmė tam, kad lengviau būtų apiplėšti, nes perėjus į kitą kelio pusę, kamera nepasiekia. Ta stotelė, kurioje sėdėjo nukentėjusysis yra prieš nakvynės namus.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. S. visiškai patvirtino duotus parodymus (t.l, b.1.69-72). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. S. atpažino įtariamąjį A. R. kaip asmenį, kuris 2014-09-16, apie 20.00 val., prie nakvynės namų adresu A. K. g. 50, Vilniuje, dūrė jam peiliu į kairę ir dešinę kojas, bei pagrobė iš jo piniginę su 30 Lt ir Vilniečio kortele (t. l, b. 1. 64-68). Akistatos tarp nukentėjusiojo A. S. ir įtariamojo A. R. metu nepavyko pašalinti prieštaravimų jų parodymuose (t. l, b. 1. 73,74).

Nukentėjusysis E. R. teismui nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami iš nakvynės namų. Praeitą rudenį, tiksliau laiko neprisimena, tarp jų autobuse kilo konfliktas, kuris tęsėsi stotelėje. Dėl ko kilo konfliktas, kurio metu jis buvo sužalotas peiliu, neprisimena. Prieš tai abu kartu gėrė alkoholį. A. R. jį sužalojo durdamas peiliu į koją. Kadangi tuo metu buvo girtas, todėl neprisimena įvykio detalių. Ligoninėje jam tik susiuvo žaizdą ir paleido.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis E. R. visiškai patvirtino savo parodymus (t. l, b. 1.17-20). Daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. R. neginčytinai atpažino peilį, kuriuo 2014-09-17, apie 17 val., S. B. g., Vilniuje esančioje „Pučkorių atodanga" stotelėje A. R. jam dūrė į koją. (t. l, b. 1. 21,22).

Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-09-17, apie 17.30 val., nuo stotelės „Rudens" iki stotelės „Pučkorių atodanga", Vilniuje ji važiavo 74 maršruto autobusu. Kai įlipo į autobusą, matė, kad salono viduryje stovi du neblaivūs, apleistos išvaizdos vyrai. Vienas iš jų buvo be marškinėlių, nuogas iki pusės, mūvėjo džinsus. Jam apie 30 metų, normalaus kūno sudėjimo, gan aukšto ūgio, jo veidas buvo kruvinas. Veido bruožų, plaukų spalvos, neįsidėmėjo. Kitas vyras taip pat buvo gan aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ant galvos turėjo tamsios spalvos vasarinę sportinę kepuraitę su snapeliu, buvo apsirengęs tamsios spalvos rūbais, veido bruožų neįsidėmėjo. Vyriškiai bendraudami tarpusavyje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Abu vyrai buvo girti, bet vyras, kuris buvo be marškinėlių buvo labai girtas, blogai stovėjo ant kojų. Po to vyras, kuris buvo su kepuraite, pradėjo stumdyti vyrą be marškinėlių, užgulė ant jo, bandydamas pargriauti jį ant grindų. Šis priešinosi, bet visgi nugriuvo ant grindų, o kai norėjo atsistoti, vyras su kepuraite neleisdavo, vis stumdė, guldė ant grindų. Po to vyras be marškinėlių atsistojo, ir jie vėl susikibo. Vyras, kuris buvo su kepuraite, buvo agresyvus, o kitas - daugiau gynėsi. Šie vyrai stumdėsi, mušėsi, griuvinėjo ant žmonių. Žmonės autobuse buvo šokiruoti tuo, kas vyksta, pradėjo šaukti vairuotojui, kad jis sustotų ir kviestų policiją, bet vairuotojas važiavo toliau. Žmonės buvo išsigandę, šaukė, ypač moterys, šaukė vairuotojui daug kartų, bet vairuotojas pasakė, kad neturi teisės sustoti. Važiuojant prie stotelės „Pučkorių atodanga" kažkokie du vyrai iš keleivių neapsikentė ir, kai sustojus minėtoje stotelėje, vairuotojas atidarė duris, jie išstūmė besimušančius vyrus iš autobuso, bet ir patiems teko išlipti, nes tie vyrai priešinosi, bandė įsiveržti atgal į autobusą. Girdėjo, kad kažkokia moteris šaukė vienam iš mušeikas išstūmusių vyrų: „Nelįsk prie jo, jis turi peilį". Apie kurį iš tų girtų vyrų kalbėjo, ji nežino, nes kai jie dar buvo autobuse, ji nei pas vieną iš jų peilio nematė. Ji irgi turėjo išlipti „Pučkorių atodanga" stotelėje, bet negalėjo to padaryti, nes ten buvo sumaištis išstumiant mušeikas iš autobuso, todėl išlipo sekančioje stotelėje „Pučkorių". Grįždama atgal link stotelės „Pučkorių atodanga" ir praėjusi pusę kelio, pamatė, kad vyras be marškinėlių sėdi ant žemo betoninio suoliuko, o vyras su kepuraite stovėjo priešais. Ji tai matė maždaug 100 m atstumu. Ji matė, kad vyras su kepuraite su koja sudavė sėdinčiam vyrui iš priekio, bet į kokią kūno vietą, nematė. Matė, kad sėdintis vyras nuo smūgio stipriai atsilošė atgal, bet atsirėmė rankomis ir nenugriuvo. Tada vyras su kepuraite išėjo ant kelio ir ten blaškėsi, jam signalizavo mašinos. Tam, kad nueitų iki savo namų, ji turėjo praeiti pro tuos vyrus, ir kadangi labai bijojo, tai paskambino bendru pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, ji priėjo prie jų papasakojo, ką matė dėl įvykio autobuse ir stotelėje. Minėtų neblaivių vyrų elgesys sukėlė jai stiprias neigiamas emocijas. Buvo labai išsigandusi, bijojo, kad agresyvus vyras su kepuraite nepradėtų smurtauti prieš kitus autobuso keleivius (b.t.l, b. 1.23-27).

Liudytojas policijos pareigūnas D. B. teismui nurodė, kad praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, neprisimena visų detalių. Prisimena, kad pagal gautą pranešimą vyko į S. B. g. Pranešimas buvo apie tai, kad autobusu važiuoja du neblaivūs vaikinai ir grasina žmonėms peiliu. Po to buvo dar vienas pranešimas apie tai, kad jie jau išlipo iš autobuso ir, kad juos sulaikė antros kuopos pareigūnai. Jiems atvykus pas vieną iš vyriškių matėsi durtinė žaizda. Įvykio vietoje buvo mergina, kuri ir pasakė, kad buvo peilis, todėl jo ieškojo. Tarnybinis šuo rado peilį, kuris buvo atlenkiamas, berods medine rankena, tamsus, matėsi nežymios kraujo dėmės.

Liudytojas V. M. teismui nurodė, kad kaltinamąjį A. R. pažįsta, nes jis yra nakvynės namų, kuriuose dirba liudytojas, gyventojas. Įvykio dieną, apie 19 val., A. buvo paprašytas išeiti, nes buvo neblaivus. Tą vakarą taip pat buvo neįleistas ir S. M., kuris taip pat buvo neblaivus. Paties įvykio nematė, tik iš atvykusių pareigūnų sužinojo, kad lygtai (duomenys neskelbtini) yra peiliu sužalotas žmogus, pradėjo atsukinėti vaizdo kameras ir žiūrėti. Iš vaizdo įrašų matė, kad nakvynės namų teritorijoje A. R. nurengė S. M., paėmė striukę, piniginę ir atsisėdo prie stalo. Prie stalo S. M. buvo suduoti pora smūgių. A. S., taip pat atėjo išgėręs, todėl jam buvo pasakyta, kad pabūtų lauke iki 22 val. Jis irgi išėjo į lauką, per kameras buvo matyti, kaip A. R. kraustė A. S. kišenes, ar tuo metu buvo suduota peiliu, negali pasakyti, nes kameros nelabai kokybiškos. Vėliau peržiūrint vaizdo įrašus, matėsi, jog A. S., lyg tai, pradėjo šlubuoti. Vaizdo įrašus peržiūrinėjo tik nakvynės namų darbuotojai, nes pareigūnai tik paprašė peržiūrėti, kurie asmenys buvo neįleisti. Atsukdami kamerų įrašus pareigūnams parodė veidus asmenų, kurie tuo metu buvo neįleisti ir galėjo kažką padaryti. Vaizdo įrašuose akivaizdžiai matėsi, kad buvo apieškomos (kraustomos) visos A. S. kišenės. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad vaizdo įrašuose matė, kad A. S. sėdėjo autobusų stotelėje, o A. R. stovėjo iš priekio ir kraustė jo kišenes, kad A. S. buvo suduoti keli smūgiai. Pagal tai, ką matė įraše, mano, kad smūgiai ranka buvo suduoti į krūtinę. Tą vakarą jie nebegrįžo į nakvynės namus. A. R. į nakvynės namus atėjo prieš savaitę, buvo žinoma, kad jis buvo kalėjime, jį galėtų apibūdinti kaip konfliktišką, agresyvų žmogų. Liudytojas kategoriškai teigia, jog matė, kaip kaltinamasis kraustė nukentėjusiojo A. S. kišenes, bet ar ten ką surado- nežino, nes vaizdo įrašuose to nesimatė. Šiuo metu negali pasakyti, ar pareigūnai jo klausė apie nukentėjusiojo apiplėšimą. Vaizdo kamerų įrašas nebuvo paimtas, pareigūnai pavėlavo tai padaryti, nes įrašai saugomi iki mėnesio laiko, o paskui viskas ant viršaus rašoma. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, liudytojas patvirtindamas savo ankstesnius parodymus kategoriškai teigė, kad negali būti, kad nukentėjusiojo daiktai iškrito tuo metu, kai kaltinamasis jį kėlė ir patikslino, kad kaltinamasis prieš tai atėjo agresyvus, pradėjai konfliktuoti su S. M., kuriam taip pat buvo suduota ne vieną kartą.

Liudytojas R. A. teismui nurodė, kad prisimena tik tai, kad dirbant Vilniaus miesto 4 PK teritorijoje, buvo gautas iškvietimas, kad važiuoja autobusas nuo miesto centro link Naujosios Vilnios ir stotelėje S. B. g. yra du vyriškiai, iš kurių vienas kruvinas. Atvykus į iškvietimo vietą buvo rasti du vyriškiai, vienas iš kurių buvo kruvinas. Šie vyriškiai atitiko požymius, kuriuos pranešėja buvo pasakiusi. Ten buvo ir pati pranešėja, kuri nurodė, kad būtent jie mušėsi tarp savęs. Šie piliečiai buvo sulaikyti. Kiek pamena, tuokart buvo kalbama, kad vienas vyriškis turėjo peilį. Iškvietus kinologus su šunimi - šuo netoli stotelės surado peilį.

Teismas pagarsina liudytojo S. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos metu liudytojas nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki spalio pradžios gyveno nakvynės namuose, esančiuose A. K. g. 50, Vilniuje. Su juo tuose namuose taip pat gyveno A. R., kuris nesenai grįžo iš kalėjimo, taip pat ten gyveno vaikinas vardu E. (jo pavardės nežino). Atsimena, kad nakvynės namuose taip pat gyveno pagyvenęs vyras vardu A., kurį visi vadino S., bet ar jo pavardė S., nežino. Su A. R. jis kartais kartu išgerdavo, su juo konfliktų niekada neturėjo, jis jo niekada nemušė, nežalojo. Jo akivaizdoje A. R. neturėjo konfliktų nei su E., nei su S., nieko iš jų A. R., jam matant, sužalojęs ar sumušęs nebuvo. Kiek žino, R. niekur nedirbo, iš kur jis imdavo pinigus alkoholiui, nežino, galbūt jam padėdavo motina, kuri gyvena tuose pačiuose nakvynės namuose. Jam matant, A. R. iš nieko pinigų nereikalavo. Ar A. R. turėjo kažkokį peilį, jis nežino, peilio pas jį niekada nematė. Jis atsimena, kad kažkokią dieną 2014 m. rugsėjo viduryje, tai gali būti ir rugsėjo 16 d., jis iš ryto buvo su R. Vilniuje, prie Geležinkelio stoties. Jie ten visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, ir kas buvo vakare, jis jau labai blogai atsimena, jie lyg tai važiavo su R. (ar buvo dar kas nors - neatsimena) autobusu į Naująją Vilnią, į nakvynės namus, tačiau kaip važiavo ir ar išvis atvažiavo - neatsimena. Jis atsimena tik, kad kitos dienos ryte, būdamas prie Halės turgavietės, Vilniuje (kaip jis ten atsidūrė - neatsimena) pamatė, kad yra sužalota jo kairė ranka, ten buvo durtinė žaizda, kuri buvo prasiplėtusi ir kraujavo. Tada jo draugai iš miesto (ne iš nakvynės namų) pasakė, kad jam reikia kreiptis į ligoninę. Jis atsimena tik, kad atsidūrė Lazdynų ligoninėje, kur jam susiuvo tą žaizdą ir paleido. Kur ir kas sužalojo jam ranką, nežino (b.t l, b. 1. 77,78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. apžiūrėjus nukentėjusiojo A. S. medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad pastarajam nustatytos durtinės - pjautinės žaizdos kairės ir dešinės šlaunų priekiniuose paviršiuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t. l, b. 1. 90). Apžiūrėjusi nukentėjusiojo E. R. medicininius dokumentus - pateikė išvadą, kad jam nustatyta durtinė-pjautinė žaizda kairės šlaunies išoriniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turinius duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.t.l, b. 1.36).

Apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuris buvo pridėtas prie Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-io būrio patrulio 2014-09-17 tarnybinio pranešimo (b.t. l, b. 1. 37-39). Vilniaus aps. VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2014-10-23 specialisto išvadoje Nr. 51-14 nurodyta, kad lenktinis peilis yra kelioninis, buitinis peilis. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, buitinės paskirties peiliai nešaunamiesiems ginklams nepriskiriami, tai pateiktas tyrimui peilis nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Pateiktas tyrimui peilis pagamintas pramoniniu būdu. (t. l, b. 1. 42-44).

Kaltinamojo A. R. nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. l d., 180 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai - jis pažeidė viešąją tvarką bei, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis A. S. tik sužalojo, bet jo neapiplėšė, laikytini pasirinkta gynybos pozicija, kadangi yra visiškai paneigti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų.

Teismas, skirdamas bausmę A. R., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. A. R. teistas, teistumas neišnykęs (b.t.2, b.1.11-29), baustas administracine tvarka (b.t.2, b.l.80,84), tris kartus gydytas Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 1990-10-15 iki 1990-11-08, diagnozė: pseudopsichopatinis sindromas po perinatalinio galvos smegenų pakenkimo ir galvos smegenų traumos (t. 2, b. 1. 99); nuo 2009-09-07 įrašytas į Priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (t. 2, b. 1. 100); Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. 1. 101).2014-10-30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus l teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad A. R. nėra nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas nei silpnaprotystė, veikos metu jam nepasireiškė laikino psichikos sutrikimo požymiai (objektyvioje medžiagoje nėra tam būdingų požymių), jis buvo neblaivus. Jam praeityje nustatyti sutrikimai neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek šiuo metu), todėl A. R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, (t. 2, b. 1. 106). Kaltinamasis naujas nusikalstamas veikas padarė netrukus po to, kai buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikaltimą, praeityje teistas 18 kartų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jis tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realias laisvės atėmimo bausmes, jų dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijose numatytų bausmės vidurkių.

Vadovaujantis BK 66 str. kaltinamajam A. R. į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2014-09-17, 17.40 val. (b.t.l, b. 1.127-129).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl A. S. gydymo išlaidų atlyginimo 26,47 EUR ( 91,42 Lt) (t. l, b. 1. 82-84). A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 26,64 EUR (92 Lt) turtinės ir 289,62 EUR (1000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo (t. l, b. 1. 62). Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini visiškai.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio l dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus - į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis sąmoningai siekė sužaloti nukentėjusįjį. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus į prieš tai buvusius nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius, į nukentėjusiojo neapdairumą, bei susiklosčiusios teismų praktikos tendencijas panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, įvertinant jo patirtą neturtinę žalą 100 EUR dydžio pinigine išraiška.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo", kuriuo prašo priteisti iš A. R. 311,70 EUR dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Prašymas netenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio l dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio l dalies l ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Taigi nuo 2014 m. sausio l d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio l dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Šioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis buvo suimtas, gynėjo būtinas dalyvavimas yra įtvirtintas BPK 51 straipsnio l dalies 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartimi kaltinamajam buvo paskirtas gynėjas teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vokas su peiliu, saugomas į Vilniaus aps. Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (t. l, 45,46)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei LR BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 , 426-432 str. str., teismas,

nusprendė:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio l dalyje ir nubausti jį l metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę 3 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2014-09-17 iki 2015-05-18.

Kaltinamajam A. R. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. S. - 26,64 EUR turtinės ir 100 EUR neturtinės žalos atlyginimui.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo", atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su peiliu, saugomus į Vilniaus aps. Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.