Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. (J. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. G. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pakeisti 2005-12-13 ieškovo J. G. su atsakovu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 0760518071136-11, nustatant kredito grąžinimo atidėjimą devyniems mėnesiams, paliekant per tą laikotarpį mokėti tik palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2005-12-13 su atsakovu sudarė kredito sutartį, pagal kurią gavo 2 601 000 Lt kreditą; pagal 2007-12-27 susitarimą šalys sutarė pakeisti kredito valiutą užfiksuojant naują kredito sumą valiutos pakeitimo dieną – 681 543,57 eurų. Nurodė, kad iki 2009 m. pavyzdingai vykdė įsipareigojimus atsakovui; vėliau nors ir vėluodamas ir ne pilna apimtimi, tačiau vykdė mokėjimus. Pradelstas įsiskolinimas sudaro tik 38 921,31 Lt, todėl atsižvelgiant į viso įsipareigojimo sumą, galimas banko sutarties nutraukimo inicijavimas būtų neprotingas.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009-09-30 nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. G. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Teismas nustatė, kad ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl 2005-12-13 kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškinio pateikimo teismui dieną negrąžinto kredito suma sudarė 2 201 000 Lt. Teismas laikė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl teisinių santykių modifikavimo, kuriuo siekiama pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, o būtent: ieškovo piniginės prievolės dėl negrąžinto 2 201 000 Lt dydžio kredito atsakovui įvykdymo sąlygas. Teismas nustatė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra turtinio pobūdžio, nes prašoma pakeisti jo piniginės prievolės, būtent negrąžintos paskolos bankui įvykdymo grafiką. Teismas laikė, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-30 nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį ir perduoti Vilniaus m. 3 apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nesutinka su teismo išvada, jog pareikštas turtinis reikalavimas, kadangi neprašoma priteisti pinigų suma; tam tikras turtas. Nurodo, jog tenkindamas ieškinio reikalavimus teismas nepriteistų apeliantui 2 201 000 Lt; todėl teismas nepagrįstai remiasi šia suma kaip ieškinio kainos nustatymo kriterijumi. Apelianto nuomone, neįmanoma nustatyti ieškinio kainos analizuojant ieškinio reikalavimą, kadangi neįmanoma nustatyti turtinės naudos, kurią gaus apeliantas, kadangi nusprendus nukelti paskolos grąžinimą, reikėtų skaičiuoti kokių sumų nepraras apeliantas prašomu laikotarpiu nemokėdamas paskolos; sunku nustatyti turtinę naudą, kurią gautų apeliantas ieškinio patenkinimo atveju, kadangi pabrangtų pats kreditas. Apelianto įsitikinimu, nors ginčas ir susijęs su turtiniais santykiais, tačiau turėtų būti pripažintas neįkainotinu CPK 85 str. 1 d. prasme. Todėl teismas be pagrindo laikė, kad ieškinio suma nustatytina pagal negrąžintą kredito likutį ir taikė CPK 27 str. 1 d.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-09-30 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagrindinis ieškinio reikalavimas pagal savo prasmę akivaizdžiai turtinis.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 str. įtvirtina mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo būdus: turtiniame ginče yra mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis priklauso nuo ieškinio sumos, neturtiniuose ginčuose – paprastasis žyminis mokestis, kuris yra išreiškiamas tikslia suma ir nuo ginčo dalyko vertės nepriklauso. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Žinant ieškinio ribas, nustačius ginčo pobūdį, nustatomas ir žyminis mokestis.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys pareikštas ydingas, nes ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka pareikšto materialinio reikalavimo. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2005-12-13 ieškovo J. G. su atsakovu AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 0760518071136-11, nustatant kredito grąžinimo atidėjimą devyniems mėnesiams, paliekant per tą laikotarpį mokėti tik palūkanas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalaujama modifikuoti šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo kredito sutartis AB SEB banko nutraukta dar iki ieškinio pateikimo teismui bei yra pradėta priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto procedūra. Todėl konstatuotina, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimus. Esant tokiai situacijai, negalima nustatyti, ar ieškovo reikalavimas yra turtinis, ar neturtinis, koks žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį ir kokiam teismui teisminga bylą; šiuo atveju kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimo vertinimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija laiko, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo 2009-09-30 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.