- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- AN2-204-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00225-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. (toliau – I. S.) apeliacinį skundą dėl
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 25 d. nutarties I. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimu I. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 22 d., 4 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), Kaune vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,46 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi buvo atmestas I. S. skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde I. S. prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui bei sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių arba teismo nuožiūra kuo trumpesniam laiko tarpui.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nenustačius išskirtinių aplinkybių, nebuvo galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nepagrįstas, kadangi ANK 34 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja „išskirtinių aplinkybių“ nustatymo (Šiaulių apygardos teismo 2019-10-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019). Taigi, iš to seka, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors išskirtinių aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu, Tad skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis apskritai netaikytina.
3.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl neblaivumo tikrinimo procedūros, kuri reglamentuota alkotesterio naudojimo instrukcijoje, laikymosi. Alkotesterių naudojimo instrukcijose yra numatyta, kad tikrinimas alkotesterių turi būti atliekamas praėjus 15-20 minučių po alkoholio turinčių produktų vartojimo, valgio ar rūkymo. Praėjus šiam laikui, tikrinamo asmens burnoje jau nebus likę alkoholio garų, kitų medžiagų, galinčių turėti Įtakos tikrinimo rezultatams, o išmatuotas bus alkoholis, esantis iš plaučių gilumos iškvėptame ore.
3.3. I. S. skunde nurodo, kad ji baigė gerti taurę šampano likus vos kelioms minutėms iki to momento, kada pradėjo vairuoti. Ji, sėsdama prie vairo, apsvaigusi nesijautė, tuo labiau tuo metu, ji neturėjo jokios kitos galimybės, kaip tik kuo greičiau grįžti namo, kadangi vienai iš jos dukterų netikėtai pablogėjo sveikata. D. U. yra diagnozuoti lėtiniai judesių ir balso tikai, kadangi ji greitai susierzina, jai taikomos psichologo konsultacijos dirbant dėl įtampos, kurią ji patiria. Be to, jai dažnai pasireiškia nerimo reakcijos, kurios iššaukia stresinę situaciją, nekontroliuojamą emocinę būklę ir nervinius tikus, dėl ko esant tokiai situacijai, motinos buvimas šalia nedelsiant yra būtinas. Tai patvirtina medicinos dokumentų išrašas/siuntimas apie mergaitės sveikatos būklę. Esant tokioms susiklosčiusioms aplinkybėms, kai tikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas nepraėjus 15 minučių po alkoholio turinčių produktų vartojimo bei įvertinus įprastą alkotesterio paklaidą (0,02 promilės), tikėtina, kad alkotesterio duomenys nebuvo tikslūs, nes nebuvo praėję pakankamai laiko nuo to momento, kai I. S. išgėrė paskutinį gurkšnį alkoholio. Be to, kaip nurodo apeliantė, policijos pareigūnai prieš siūlydami pasitikrinti alkotesteriu neklausė, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko, o ji pati taip pat nepasisakė apie šampano vartojimą prieš vairavimą, nes net nenumanė, kad toks nedidelis išgerto šampano kiekis gali turėti reikšmės alkotesterio parodymams, be to, ji labai skubėjo kuo greičiau sugrįžti pas savo dukras.
3.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ar administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ne panaikinus skundžiamo nutarimo dalį, o tik jį pakeitus, t. y. paskyrus jai bent 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. I. S. nurodo, kad su paskirta pinigine bauda ji sutinka.
3.5. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino to, jog pažeidėja savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nepagrįstai vertino tik kaip aplinkybę, reikšmingą skiriant nuobaudą, nepaisant to, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme visiškai nevertino I. S. asmenybės, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ji viena augina dvi mažametes mergaites, kurios yra dvynukės, gimusios 2009 m. spalio 2 d., jas kiekvieną dieną reikia vežti į mokyklą, įvairius būrelius. Be to, vieną iš mergaičių nuolatos kamuoja nerimo reakcijos, įtampa, nerviniai tikai, jai bet kuriuo metu gali pasireikšti streso priepuoliai ir reikalinga vykti į gydymo įstaigą, dėl tokios jos būklės periodiškai reikalingos gydytojo konsultacijos. Atimant galimybę iš I. S. vairuoti transporto priemones tokį ilgą laiką yra neužtikrinama tinkama vaikų gyvenimo kokybė, dėl neprognozuojamų priepuolių mergaičių sveikata gali atsidurti rimtame pavojuje. Skunde apeliantė pažymi, kad dukrų tėvas M. U. yra miręs dar 2012 m. gruodžio 8 d., dėl ko I. S. niekas nepadeda auginti dviejų mažamečių mergaičių, visa našta yra ant jos pečių, ji viena jas materialiai ir išlaiko. I. S. nurodo, kad palikus galioti skundžiamą nutartį ji praras darbą bei visas gaunamas pajamas, iš kurių yra išlaikomos jos mažametės dukros.
3.6. Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teigiama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu, kartu paminint, kad viena iš tokių aplinkybių galėtų būti laikoma išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas. Esant tokiems pirmosios instancijos teismo pateiktiems motyvams, kyla pagrįstų abejonių, kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad I. S. savo darbovietės yra charakterizuojama teigiamai. Tokie byloje pateikti įrodymai, turėjo būti laikomi pakankamais, kad įrodytų teigiamas I. S. asmens savybes.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius pateikė atsiliepimą į I. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. I. S. skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Analizuojant apeliacinio skundo turinį matyti, kad I. S. neginčija padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminu ir prašo išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui bei pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kylanti už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
9. I. S. prašo išdėstyti jai paskirtos 800 Eur baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teismas jau aptarė šį klausimą, todėl apygardos teismas papildomai pakartoja, kad ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.<...> Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, paduodant prašymą Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl I. S. skundas netenkinamas.
10. Savo skunde apeliantė prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis sutrumpinti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas. Apeliantės teigimu, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies normas, nebūtina nustatyti jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų jai paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, taip pat, I. S. teigimu, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ji darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai, todėl tokie įrodymai yra pakankami, kad įrodytų teigiamas apeliantės asmens savybes. Apygardos teismas tokius I. S. skundo argumentus laiko nepagrįstais ir sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad minėtos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos.
11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad 2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė surašė I. S. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 22 d., 04.16 val., (duomenys neskelbtini), Kaune vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,46 promilių girtumas. 2019 m. gruodžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimu I. S. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, paskiriant jai 800 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių. Savo apeliaciniame skunde I. S. iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kuriuos pateikė ir apylinkės teismui, skųsdama 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimą. I. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jos neblaivumo tikrinimo procedūros, nurodydama, kad policijos pareigūnai prieš siūlydami pasitikrinti alkotesteriu neklausė, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko, o ji pati taip pat nepasisakė apie šampano vartojimą prieš vairavimą, nes net nenumanė, kad toks nedidelis išgerto šampano kiekis gali turėti reikšmės alkotesterio parodymams, be to, ji labai skubėjo kuo greičiau sugrįžti pas savo dukras. Tokie I. S. skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 04.00 val. patruliuojant, adresu (duomenys neskelbtini). Sankryžoje buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis, kuris buvo sustabdytas dokumentų bei blaivumo patikrinimui. Automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I. S.. Jos paklausus ar ji vartojo alkoholio, pareigūnams atsakė, kad nevartojo ir gali tikrintis blaivumą. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 6810, apeliantei buvo nustatytas 0,46 prom. girtumo laipsnis. Nors skunde ji ir nurodo, kad alkoholį vartojo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnams teigė alkoholio nevartojusi. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti I. S., todėl jos apeliacinio skundo argumentai atmestini. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad neblaivumo patikrinimo metu alkotesteris Alcotest 6810 turėjo galiojantį patikros sertifikatą, todėl abejoti jo duomenimis pagrindo taip pat nėra.
12. Savo prašymą dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo I. S. grindžia ir tuo, kad jai nustatytas 0,46 prom. girtumas tik nežymiai viršijo leistiną ribą, ji nesijautė apsvaigusi, o netekusi teisės vairuoti ji prarastų darbą, taip pat negalėtų nuvežti savo dukrų į mokymo įstaigą, būrelius, gydymo įstaigą ar pas senelius. Analizuojant skundžiamos nutarties turinį matyti, kad lygiai tokias pačias aplinkybes I. S. nurodė ir apylinkės teismui, skųsdamas 2019 m. gruodžio 27 d. nutarimą. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė į apeliantės skundo argumentus. Naujų aplinkybių I. S. su savo apeliaciniu skundu nepateikė. Apygardos teismas pažymi, kad vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuomet vairuotojas kelia pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Ta aplinkybė, kad apeliantei buvo nustatytas 0,46 prom. girtumas, kuris tik nežymiai viršijo leistiną ribą, savaime jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Teismo vertinimu, išgėrusi šampano ir iškart po to sėsdama vairuoti, I. S. elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Taip pat pažymėtina, apeliantė jau iki administracinio nusižengimo padarymo puikiai suvokė, kokia svarbi jai yra teisė vairuoti, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti jai galinčios kilti administracinės atsakomybės. I. S. dar iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti jai būtina norint tinkamai atlikti darbines funkcijas, nuvežti dukras į mokymosi ar gydymo įstaigas, būrelius bei pas senelius, tačiau tai nesukliudė jai išgėrusiai sėstis prie vairo. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad I. S. ne kartą anksčiau buvo bausta administracine tvarka, aptariamą nusižengimą padarė turėdama galiojančią administracinę nuobaudą. Nors jos anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, tačiau jie pasikartojantys, kas parodo atsainų I. S. požiūrį į teisės aktų reikalaujamo elgesio laikymąsi ir nesudaro pagrindo spręsti, kad švelnesnės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės padės pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad I. S. savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, todėl jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.