Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad pastaruoju metu santykiai su sutuoktiniu labai pablogėjo. Šeimoje vis dažniau ėmė kilti šeimyniniai barniai, ginčai. Dėl atsakovo netinkamo elgesio 3 kartus kvietė policiją, paskutinį 2019-01-07 buvo pripažinta nukentėjusiąja (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01113-19, Šiaulių apylinkės teismas baudžiamoji byla Nr. 1-904-899/2019, nuosprendis bus priimtas 2019-05-14), nes buvo sužalota atsakovo. Be to, atsakovas nesirūpina šeima, neremia šeimos nei materialiai, nei moraliai, negerbia nei jos, nei santuokinio gyvenimo. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių gyvenimas yra nebeįmanomas su atsakovu. Šeima iširo galutinai ir susitaikyti nėra jokių galimybių. Po santuokos nutraukimo prašys ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę - „R.“, o sutuoktiniui „R.“. Yra sveika ir darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo nutraukiant santuoką neprašys. Atsakovas taip pat yra sveikas ir darbingas. Be to, būdamas kaltas dėl šeimos iširimo neturi teisės į išlaikymą. Santuokoje bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis jokio nekilnojamojo turto neįgijo. Dalintinų kilnojamųjų daiktų nėra. Iki santuokos sudarymo ieškovės vardu įgytas asmeninės nuosavybės teise esantis turtas: butas, adr. (duomenys neskelbtini); 0,1455 ha žemės sklypas, adr. (duomenys neskelbtini); 0,2000 ha žemės sklypas, adr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas nedalintinas, nes įgytas iki santuokos ir po santuokos nutraukimo lieka jos asmenine nuosavybe. Gyvenant santuokoje ieškovė jokių kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims nėra prisiėmusi, asmeninių skolų neturi. Apie atsakovo asmenines skolas bei kreditorinius įsiskolinimus nėra žinoma.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2016-11-12 sudarė santuoką (b. l. 6). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys savo vardu neturi įregistravusios transporto priemonių (b. l. 8-9). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė turi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, kurie paveldėti iki santuokos sudarymo (b. l. 10-15). Tarp šalių sudaryta ikivedybinė sutartis (b. l. 16-21). Pateiktas nutarimas pripažinti ieškovę nukentėjusiąja (b. l. 22). Atsakovo vardu 2019-05-14 priimtas nuosprendis (b. l. 35-44).

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką, palikti jai jos pavardę, taip pat spręstinas tarpusavio išlaikymo klausimas. Dalintino tarp šalių registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, nepilnamečių vaikų nėra, kreditorių nėra.

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena. Atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl pavartoto prieš ieškovę smurto, atsakovas kaltę pripažino. Atsakovas sutinka su ieškovės ieškiniu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nagrinėjamu atveju matyti, kad santuoka akivaizdžiai iširusi, šeimos iširimą patvirtina ir atsakovo pozicija procese – atsakovas neprieštaravo dėl santuokos nutraukimo.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 str. 1 d., 3.61 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena, negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, atsakovas nuteistas laisvės atėmimo bausme. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad santuoka iširo, todėl imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga (CK 3.64 str. 1 d.), kadangi tai neatitiktų reikalaujančio nutraukti santuoką sutuoktinio interesų (CK 3.64 str. 3 d.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovui neginčijant, taip pat santuoką nutraukiant dėl jo kaltės, ieškovei paliktina pavardė – R., atsakovui – R.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas tokio reikalavimo byloje taip pat nepateikė. Santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

Ieškovės vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas yra paveldėtas, todėl tarp šalių nedalintinas.

Byloje susidarė 1,79 Eur pašto išlaidos, kurios neviršija nustatyto dydžio, dėl ko iš atsakovo nepriteistinos.

Ieškovei byloje buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Ieškovės atstovė prašė priteisti 188,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, ieškovė taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistina 188,50 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų bei 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str., 85 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 711, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – R., atsakovui – R..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo ieškovės I. R. asmeninės nuosavybės (paveldėjimo) teise įgytas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,1455 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), lieka ieškovės asmenine nuosavybe.

Priteisti iš atsakovo M. R. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių Eur) žyminį mokestį valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo M. R. valstybės naudai 188,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis Eur 50 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų advokatui. Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.