Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-904-899/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-14
Bylos Nr.
1-904-899/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01113-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
M. R.
Nukentėjusysis
I. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-904-899/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01113-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,kaltinamajam M. R.,nukentėjusiajai I. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017-01-18 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2) 2017-09-13 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 epizodai) laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę I. R., o būtent: laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 6 d. 19.00 val. iki 2019 m. sausio 7 d. 18.00 val. su pertraukomis, bute (duomenys neskelbtini), tyčia, kumščiu suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajai I. R. į įvairias kūno vietas, spirdamas jai koja daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, sugriebdamas jai už kaklo, ištempdamas iš lovos ant grindų, koja prispausdamas jos galvą prie grindų, tampydamas už plaukų, užgesindamas cigaretę prie kairės akies, sukėlė nukentėjusiajai I. R. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, dešiniojo kampo projekcijoje, kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kairiojo užausio srityje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešiniojo žasto užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairiojo žasto priekiniame paviršiuje, kairiojo žasto viduriniame trečdalyje, kairiojo žasto apatiniame trečdalyje, kairiojo žasto išoriniame paviršiuje, kairės alkūnės – žasto srityje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairėje blauzdoje; odos defektą kairės akiduobės srityje; odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, kairiame kelyje.

Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. sausio 6 d. vakare adresu (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas su žmona I. R.. Buvo stipriai neblaivus, o konfliktas kilo dėl jos dukters, bendrų pinigų ir žmonos neištikimybės. Konfliktas peraugo į smūgius, kiek kartų sudavė, nepamena, nes buvo išgėręs. Paskui pakvietė ją važiuoti į naktinę parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Grįžus vėl kilo konfliktas. Vėliau nuėjo miegoti. Ryte vėl prasidėjo konfliktas, už kaklo ją ištempė iš lovos, koja prispaudė prie grindų, sudavė į galvą, pešė už plaukų. Kiek sykių trenkė, nepamena, galėjo būti suduota 10-12 smūgių. Paskui nuėjo į balkoną ir balkone į ją užgesino cigaretę. Pripažįsta atlikęs visus kaltinime minimus veiksmus. Sutinka, kad sužalojimai padaryti jo veiksmų pasekoje, taip pat pripažįsta sukėlęs fizinį skausmą. Iš pradžių kaltės nepripažino, nes buvo neišsiblaivęs, tik vėliau pradėjo suvokti, kas įvyko. Dėl savo elgesio labai gailisi, prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, ateityje pasižada nusikaltimų nebedaryti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes M. R. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. R. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-01-07 apie 18.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) sutuoktinis M. R. vartojo alkoholį. Kadangi tai darė jau antrą dieną iš eilės, pasakė jam, kad nebegertų. Tada vyras labai supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. R. ją pradėjo mušti, jai apie 4 kartus sudavė į galvos sritį ir kairį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šio konflikto manė, kad vyras nurims. Tada jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alaus, grįžęs toliau vartojo alkoholį, vėl būdamas dar girtesnis pradėjo konfliktuoti, dar kartą ją užsipuolė ir dar kartą kumščiu apie 6 kartus sudavė į krutinės sritį ir kairį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Per vakarą jai viso sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Po šio antro konflikto išsigandusi pasislėpė vonios kambaryje ir paskambino broliui N. R. paprašyti pagalbos. Dėl fizinio skausmo sukėlimo kreipėsi į medikus, jai buvo nustatytas galvos, krūtinės ir kairio žasto sumušimai, po apžiūros paleista gydytis ambulatoriškai. Su M. R. kartu gyvena apie 3 metus, bendrų vaikų neturi. Dėl vyro naudojamo smurto pareiškimą yra rašiusi ir anksčiau, paskutinį kartą prieš metus laiko. Dėl panaudoto smurto prieš ją prašo sutuoktiniui taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (1 t., b. l. 13-15). Papildomai apklausta nukentėjusioji I. R.parodė, kad ji pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, tačiau nori juos šiek tiek papildyti, paaiškindama, kad, kaip jau minėjo ankstesnėje savo apklausoje, jos vyras jau dvi paras, t. y. 2019 m. sausio 6 d. ir 2019 m. sausio 7 d., namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. kiek matė gėrė alų, vyną bei balzamą. Vakar, t. y. 2019 m. sausio 7 d., apie 18.00 val. tarp jos su vyru įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl to, kad, kaip jau minėjo, antrą parą jis vartojo alkoholinius gėrimus. Taip žodis po žodžio ji su juo susipyko ir tada jos vyras pradėjo ją mušti, t. y. kumščiu sudavė jai nemažiau kaip keturis kartus į galvos sritį bei nemažiau kaip tris kartus į kairįjį petį. Tokiu savo elgesiu jos vyras jai sukėlė fizinį skausmą, tačiau į policiją ji nesikreipė, nes galvojo, kad vyras apsiramins, tuo viskas ir baigsis. Po šių savo veiksmų, t. y. sukėlęs jai fizinį skausmą, jos vyras išėjo į parduotuvę. Grįžo iš parduotuvės maždaug po 10 minučių ir pradėjo toliau vartoti alkoholinius gėrimus, t. y. gerti alų, kurį parsinešė iš parduotuvės. Iš karto kaip ir viskas buvo ramu. Kažkur apie 18.45 val. vyras vėl pradėjo kabinėtis prie jos ir tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje jis kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus sudavė jai į krūtinės sritį bei ne mažiau kaip du kartus sudavė jai į kairiąją ranką. Ankstesnėje savo apklausoje sakė, kad antrą kartą jos vyras jai sudavė į kairįjį petį, tačiau po to apmąsčiusi visas įvykio aplinkybes bei pamačiusi kraujosruvas ant kairės rankos, suprato, kad jai buvo suduota ne į petį, o į ranką. Kadangi dėl tokio savo vyro elgesio pajuto fizinį skausmą, tai norėdama išvengti tolimesnių jo smurto išpuolių, nuėjo į vonios kambarį (tualetas ir vonia yra bendra patalpa) ir užsirakino duris. Būdama vonios kambaryje paskambino broliui N. R. ir jis iš jos balso suprato, kad jai yra blogai, nors ji asmeniškai savo broliui kas vyksta nieko nepasakojo, tik pasakė, kad nori bėgti iš čia. Dar jos brolis pasakė, kad iškvies policiją, ji jam pasakė, kad nekviestų, nes sakė, jog pasiskambins savo dukrai G. A. ir paprašys jos, kad ji atvažiuotų ir pasiimtų ją iš čia. Tada ji taip ir padarė, t. y. paskambino savo dukrai, kuri netrukus ir atvažiavo. Dukra atvažiavo maždaug dešimties minučių laikotarpyje nuo jos skambučio jai. Kadangi vonios kambario durys užsitrenkė ir niekaip nebuvo galima jų atidaryti, tai jos dukra pakvietė kaimyną ir jie atidarė vonios kambario duris. Jos dukra jai pasakė, kad jo brolio žmona J. R. iškvietė policiją ir ji su dukra išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, o jos vyrą, kiek žino, sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Jos vyras ją mušė tik kumščiais. Kojomis spardoma nebuvo. Jei policijos pareigūnai parašė, kad vyras ją spardė, tai paprasčiausiai arba ne taip ją suprato, arba ji ne taip kažką paaiškino. Įvykio metu buvo susinervinusi, sutrikusi dėl viso šio įvykio. Nors nuo savo vyro veiksmų ir patyrė fizinį skausmą, tačiau pati į policiją neskambino ir nebūtų skambinusi, nes tiesiog galvojo, kad viskas praeis ir toliau tekės sava vaga. Jos brolio žmona be jos prašymo iškvietė policiją. Po šio įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet buvo ir sužalota. Visas šis įvykis įvyko, t. y. tiek vieną, tiek ir kitą kartą, buto miegamojo kambaryje. Minėto įvykio tikrai niekas nematė, nes namuose jie buvo dviese su vyru (1 t., b. l. 55-58). Papildomai apklausta nukentėjusioji I. R.parodė, kad pasilieka prie visų ankščiau savo duotų parodymų, tačiau nori juos papildyti, paaiškindama, kad, kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, vyras, t. y. M. R. smurtavo prieš ją ne tik 2019 m. sausio 7 d. nuo 18.00 val., bet smurtas prieš ją prasidėjo nuo 2019 m. sausio 6 d. Tą dieną apie 12.30 val. ji nuėjo susitikti su savo dukra G.. Būnant jai su dukra apie 11.46 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną atėjo žinutė, kad grįždama į namus vyrui parneštų penkias skardines alaus. Dar pagalvojo, kad viskas gerai, vyras ant jos nepyksta, kad išėjo susitikti su dukra, tai parneš jam alaus. Jis labai nemėgsta jos dukros ir tiesiog nenori, kad su ja susitikinėtų. Todėl kai gavo iš jo tokią SMS žinutę, pagalvojo, kad viskas gerai ir nutarė pareidama nupirkti alaus. Taip ir padarė. Į namus grįžo apie 14.30 val. Kai grįžo, jos vyras gėrė alų, o ji žiūrėjo televizorių. Laikotarpyje tarp 19.00 val. ir 20.00 val., kada tiksliai, pasakyti negali, nes neprisimena, kai jos vyrui baigėsi alus, jis jai pradėjo sakyti, kad eitų dar parnešti alaus. Ji jam pasakė, kad jau viskas, t. y. parduotuvės uždarytos, tai tada tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tada vyras jai pradėjo priekaištauti, kad ji jo neklauso, išėjo be jo leidimo pas dukrą ir tokiu savo elgesiu jį žemina. Po to vyras pradėjo ją žeminti, priminti jai praeitį, moralizavo jai dėl visko, ji, aišku, taip pat jam nenusileido ir dėl visko priekaištavo. Moralizuodamas jai, jos vyras savo pyktį išliedavo ant jos, t. y. jis kumščiu sudavė ir ne vieną smūgį jai į įvairias kūno vietas, kokias – pasakyti negali, ir kiek kartų - taip pat pasakyti negali, tačiau tai buvo ne vieną ir ne du kartus. Spjaudė jai ant veido ir vis grasino sakydamas, kad su tokiomis (necenzūrinis žodis) dar ne taip susidorojama, dar ne tokias į vietą padėjo, kad ją reiktų paimti už plaukų ir vilkti per sniegą. Mano, kad jo tie grasinimai tikrai yra realūs, nes tai akivaizdžiai matosi, nes jis nuolat prieš ją smurtauja, o smurtaudamas ją ir sužaloja. Ji jo tikrai bijo ir bijodavo kreiptis pagalbos, nes tikrai galvoja, kad jis gali su ja susidoroti. Visi jo grasinimai, jos mušimas tęsėsi maždaug iki 23.00 val., kai jie kartu, nes jis liepė jai su juo važiuoti, išsikvietę taksi automobilį išvažiavo į naktinę parduotuvę, kadangi jis dar norėjo nusipirkti alaus. Per tą visą laiką, kai vyras prieš ją smurtavo, grasino, ji tyliai, kai jis nematydavo, dėjosi daiktus ir norėjo išeiti. Norėjo išvengti tolimesnių konfliktų bei jo pykčio priepuolių prieš ją, t. y. jo smurto jos atžvilgiu bei grasinimų. Vienu metu jai pavyko išeiti iš namų, tačiau kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali, nes nežino, jis ją pasivijo ir parsivedė atgal į namus. Kaip jau minėjo, išvažiavo į parduotuvę, o kai grįžo, vyras toliau gėrė. Jis gėrė alų bei vyną. Po to viskas prasidėjo iš naujo, t. y. vyro grasinimai jai, smurtas prieš ją, t. y. jis, kaip jau minėjo, savo pyktį kumščiais suduodamas jai į įvairias kūno vietas, taip išsiliedavo. Tada jis ją dar ir spardė, t. y. vieną kartą įspyrė jai į krūtinę, vieną kartą į pilvą, vieną kartą į kairę ranką bei du kartus į nugaros sritį. Dar jos vyras ją sugriebė už kaklo, ištempė iš lovos ant grindų, o kadangi ji jam priešinosi, tai jis koja prispaudė jos galvą prie grindų ir kol ji nepradėjo šaukti, jos nepaleido. Tada ji susižalojo kairę koją. Tai tęsėsi ilgai, tačiau iki kada tiksliai, net neprisimena, bet gal iki kokios 2019 m. sausio 7 d. 06.00 val. ryto, kai, jos nuomone, jis pavargo ir netgi pats pasakė, kad reikia baigti pyktis ir ji su tuo sutiko. 07.00 val. jos vyras vėl išvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų, o grįžo apie 09.30 val. Kol jo nebuvo namuose, ji numigo. Grįžęs pabaigė gerti ir apie 11.00 val. nuėjo miegoti. Atsikėlė jis apie gal 16.00 val. ir viskas prasidėjo iš naujo. Kaip ir kas buvo 2019 m. sausio 7 d., papasakojo ankstesnės apklausos metu. Negali tiksliai pasakyti, kada ir kiek kartų kumščiu bei į kurias kūno vietas jai sudavė, nes tikrai neprisimena. Vyras ją pastoviai tampė už plaukų, užgesino cigaretę ir prie kairės akies, tačiau kokiu metu tai įvyko, net negali pasakyti. Buvo kankinama savo vyro pusantros paros laiko, t. y. nuo 2019 m. sausio 6 d. laikotarpio, t. y. 19.00 val. iki 20.00 val., ir visa tai tęsėsi iki 2019 m. sausio 7 d. 18.00 val., kol nebeištvėrė. Tikslaus laiko tikrai nurodyti negali. Viskas vyko ilgą laiką, todėl valandas bei kiek, kur buvo jai suduota ir kada, tikrai pasakyti negali. Dėl visų jos vyro veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet buvo ir sužalota. Jos vyras smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, ji du kartus prieš tai kreipėsi į policiją dėl savo vyro veiksmų, o paskutiniu metu tiesiog tylėdavo ir niekam nieko nesakydavo. Ji tikrai labai bijo savo vyro, mano, kad jo grasinimai tikrai yra realūs ir jis tikrai kada nors jai ką nors padarys. Be to, jis ir daro, t. y. nuolat smurtauja prieš ją (1 t., b. l. 61-64);

- liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019-01-07 19.00 val. dirbant ekipaže ,, (duomenys neskelbtini)“ kartu su vyriausiuoju patruliu L. J., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, kieme sutiko moterį, kuri prisistatė I. R., kuri nurodė, kad 2019-01-07 apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinis M. R. kilusio žodinio konflikto metu ją sumušė, t. y. kumščiu sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą, pasakodama įvyko aplinkybes matėsi, kad moteris susijaudinusi, išsigandusi. Vizualiai apžiūrėjus nukentėjusiąją, buvo matyti ant galvos, dešinėje pusėje, smilkinio srityje patinimas. I. R. buvo blaivi, nustatytas (0,00 prom.) girtumas. Nukentėjusioji bute nurodė įvykio vietą, kurioje buvo sumušta, vėliau atvykusi medikų brigada apžiūrėjo I. R., kurią išsivežė į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. Įtariamasis M. R. buvo sulaikytas 19.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir pristatytas į Šiaulių AVPK OVS patalpas (1 t., b. l. 112-115);

- liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. sausio 7 d. apie 18.45 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos vyras N. R. ir pasakė, kad skambino jo sesuo I. R. ir jis iš jos balso suprato, kad jai kažkas negerai. Jos vyras sesers paklausė, kas jai nutiko, o sesuo jam atsakiusi, kad ją muša. Tada jos vyras seseriai, t. y. I. pasakė, kad jis šiuo metu dirba, atvažiuoti negali, todėl iškvies policiją arba liepė jai eiti iš namų. I. savo brolio prašė, kad jis policijos nekviestų, nes ji pasiskambins savo dukrai ir ji ja pasirūpins. Be to, jos vyras jai sakė, kad ji eitų iš namų, tačiau ji pasakė, kad išeiti negali, kadangi yra užsidariusi vonioje. Tai išgirdusi, t. y. savo vyro pasakojimą apie pokalbį su seserimi, ji pasakė, kad iškvies policiją, ką ir padarė. Nors paties įvykio nematė, kas nutiko, nežino, tačiau numanė, kad I. vyras smurtauja prieš ją, nes jei ji yra užsidariusi vonioje, vadinasi, bijo savo vyro ir ten tikrai kažkas vyksta. Kai iškvietė policiją, kiek žino, po to ten atvyko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie ją išvežė į ligoninę, o ten kartu su vyru nuvyko ir jie. Kai pamatė I., ji labai verkė ir tiesiog pasakė, ar matote „kaip aš atrodau, dar tokia baisi nesu buvusi“. Ką norėjo jos vyras, tą su ja darė. I. pasakojo, kad vyras ją mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, rovė plaukus, gesino cigaretes į ją ir dar minėjo, kad jis rankomis nuolat ją liečia per veidą ir nuo to jai darėsi negera. Kas liečia užgesintą cigaretę, t. y. ji rodė, kad jis ją užgesino prie kairės akies. Tai ne pirmas kartas, todėl nieko ir negalvojusi ji iškvietė policiją. Yra girdėjusi, o tiksliau I. pati pasakojo, kad jis nuolat be jokios priežasties prieš ją smurtauja, tačiau ji jo bijo, yra įbauginta, todėl niekur dėl jo veiksmų nesikreipė ir niekada nesikreiptų (1 t., b. l. 118-121);

- liudytojo N. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. sausio 7 d. 18.37 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo sesuo I. R., kuri jo paklausė, ką jis veikia. Jis atsakė, kad dirba. Iš sesers balso suprato, kad ji verkia. Tada sesers paklausė, kas atsitiko, o ji jam atsakė, kad ją muša. Kas ją muša, t. y. vardo to asmens ji neminėjo, tačiau jis iš karto suprato, kad tai jos vyras M. R.. Tada jis seseriai pasakė, kad jis kviečia policiją. Sesuo jam pasakė, kad nekviestų, nes, pasak jos, ji pasiskambins dukrai. Iš sesers pokalbio jis suprato, kad seseriai kažkas tikrai negerai ir paskambinusi jam ji tiesiog norėjo jo pagalbos, o kadangi jis jai pasakė, kad dirba ir negali niekuo jai padėti, tai po pokalbio su seserimi jis paskambino savo žmonai J. R. ir papasakojo apie sesers skambutį jam ir ką ji jam sakė. Tiesiog norėjo su žmona pasitarti, ką daryti, nes sesers skambutis tikrai jį labai sujaudino. Jo žmona pasakė, kad iškvies policiją, ką ir padarė. Kai baigė darbą, kartu su žmona nuvažiavo į ligoninę pasižiūrėti bei pakalbėti su seserimi, kas jai nutiko. Kai tik pamatė savo seserį, ji labai verkė, visa drebėjo, matėsi, kad yra išsigandusi. Sesuo pasakojo, kad vyras, t. y. M. R. prieš ją smurtauja jau antra para laiko. Sesuo pasakojo, kad ji užsidarė vonios kambaryje vien dėl to, kad vyras puolė prieš ją su peiliu ir net perdūrė chalatą, tačiau jos nesužeidė. Todėl ji labai išsigando dėl savo gyvybės, tai ir užsidarė vonios kambaryje. Po to ji pamatė ant jos veido ties kaire akimi rudą dėmę. Kai paklausė jos, kas nutiko, sesuo atsakė, kad jos vyras toje vietoje užgesino cigaretę. Daugiau nieko sesers nebeklausė, tačiau ant jos veido matėsi šviežios sumušimo žymės, matėsi ir ant kaklo žymės, o kai paklausė jos, iš kur tos žymės, sesuo tiesiog atsakė, kad vyras ją smaugė. Po to sesuo dar pasakojo, kad jos vyras buvo paguldęs ją ant žemės, prispaudė ją prie žemės su keliu, spjaudė jai į veidą bei grasino ją nužudyti. Jis viso to įvykio nematė, tačiau viską pasakoja iš sesers pasakojimų. Jos vyras, t. y. M. R., prie I. R. smurtauja ne be pirmą kartą. Tai tęsiasi eilę metų. Jo sesuo jo bijo, pareiškimų nerašo, nors prieš tai du kartus buvo parašiusi. Sesuo yra labai įbauginta savo vyro, o jis, kaip brolis, tikrai bijo dėl jos sveikatos ir gyvybės. Ji ir dabar sako, kad jis atseit yra jos brolis, tai ji papasakoja, kas jai yra, tačiau policijos pareigūnams to nepasakos, nes tai šeimos reikalai, o, be to, ji bijo, kad jos vyras jai ko nors nepadarytų. Asmeniškai labai bijo dėl savo sesers sveikatos, net gyvybės, nes, kaip ji pasakoja, jei jis prieš ją puola su peiliu, tai tikrai gali jai ką nors padaryti. Dar sesuo pasakojo, kad jai vyras sakęs, jog jei ji parašys pareiškimą, jį uždarys, tai atsiras jo kažkokie draugai, kurie ją vis vien nužudys. Kaip minėjo, labai bijo dėl sesers gyvybės, todėl prašo imtis visų priemonių, kad sesers vyras būtų atskirtas nuo jos (1 t., b. l. 124-127);

- liudytojos G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019 m. sausio 7 d. laikotarpyje tarp 18.00 val. ir 19.00 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos mama I. R. ir pasakė, kad ją M., t. y. jos vyras, muša, puola, šiuo metu yra užstrigusi vonioje ir negali išeiti. Mama dar pasakė, kad labai bijo ir prašė padėti. Pakalbėjusi su mama ji nuvažiavo pas ją pasižiūrėti, kas ten vyksta. Buto duris atidarė M. R.. Iš karto jis buvo ramus, atsisėdo virtuvėje ir pradėjo ją be jokios priežasties įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi vonios durų niekaip negalėjo atidaryti, o ten buvo jos mama, tai nuėjo pas kaimyną ir paprašė, kad jis ateitų bei jai padėtų atidaryti vonios duris. Kol kaimynas laužė vonios duris, M. R. puolė ją stumdyti, nuo pastūmimo ji vieną kartą atsitrenkė į sieną, po to stumdamas iš alkūnės sudavė jai į kairę ranką. Dėl tokio M. R. elgesio ji patyrė fizinį skausmą, tačiau jokie rimti sužalojimai jai nebuvo padaryti ir į medicinos darbuotojus dėl to ji nesikreipė ir nesikreips. Nesikreips ir į teismo medicinos ekspertus, nes jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Kaimynas, išlaužęs duris, iš karto išėjo, o mama išėjusi iš vonios kambario nuėjo dėtis daiktų. Kai mama išėjo iš vonios kambario, ji buvo apsiverkusi, ant veido matėsi mėlynės, o prie kairės akies rudos spalvos dėmė. Ji paklausė mamos, kas jai čia yra, o ji atsakė, kad M. R. jai gesino cigaretę į akį. Po to mama susidėjo daiktus ir ji ją norėjo išsivežti, tačiau M. R. nenorėjo jos išleisti ir prirėmęs prie sienos kažką tyliai jai sakė. Ką tiksliai jis sakė mamai, nežino, tačiau kai paklausė po to, ką jai sakė M. R., ji atsakė, kad nedaryti tokių nesąmonių. Po to su mama jos išėjo į lauką ir laukė policijos, kurią iškvietė mamos brolio žmona J. R.. Kai atvyko policija, kartu atvyko ir medicinos pagalbos darbuotojai, kurie mamą išsivežė į ligoninę. Tada ji išvažiavo į namus ( 1 t., b. l. 130-133);

- liudytojo M. T. ikiteisminio tyrumo metu duoti parodymai, kad 2019 m. sausio 7 d. apie 18.00 val. pas jį į namus atėjo kaimynės dukra. Ji jo paprašė, kad jis padėtų atidaryti vonios kambario duris, nes ten viduje yra užsitrenkusi jos mama ir negali išeiti. Jis sutiko pagelbėti. Kai atėjo pas juos į butą t. y. 34, čia buvo ir kaimynės, kuri buvo užsitrenkusi vonios kambaryje, vyras. Kaimyną žino tik iš matymo. Kol jis bandė atidaryti vonios kambario duris, o tai stengėsi padaryti kuo greičiau, visą tą laiką kaimynas su kaimynės dukterimi konfliktavo. Jie vienas kitą įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Be to, kiek pastebėjo, kaimynės dukra ar tai apsimetė, ar tai iš tikrųjų filmavo kaimyną mobiliuoju telefonu. Ko kaimynas su mergina pykosi, t. y. dėl ko, nežino. Kai atidarė duris, išleido iš vonios kambario kaimynę ir iš karto išėjo į namus ir kas ten vyko toliau, nežino (1 t., b. l. 136-139);

- liudytojo G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. R. jis pažįsta. Pažįsta jį apie metus laiko, kai jis dirbo kartu su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie aštuonis mėnesius laiko M. jų bendrovėje jau nedirba, tačiau jis kartas nuo karto su juo pabendrauja, t. y. palaiko šiokį tokį ryšį. Su M. nėra draugai, tik pažįstami. 2019 m., sausio mėnesi, gali būti, kad 7 d., apie 07.00 val. ryte jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino M. ir sakė, kad nori pasiimti iš jo kepurę, kurią prieš porą dieną, kai buvo atėjęs pas jį į namus, buvo palikęs. Jis M. pasakė, kad kepurę pasiims su savimi į darbą ir jis gali ateiti pas jį į darbą jos pasiimti. Kiek buvo tiksliai valandų, dabar tiksliai pasakyti negali, bet gal apie kokią 08.30 val. pas jį į darbą atėjo M., o kadangi tuo metu jis buvo lauke prie automobilio, kur dirbo, tai jis tiesiog nuėjo, paėmė M. kepurę, kurią jam padavė ir jis išėjo. Kadangi turėjo darbo, tai nieko daug su juo ir nepašnekėjo. Po to karto daugiau M. sutikęs nebuvo. Apie jokį konfliktą su žmona M. jam nepasakojo ir apie tai nieko nežino (1 t., b. l. 142-145);

- 2019-01-07 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-31);

- policijos pareigūno L. J. 2019-01-07 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame surašyti faktiniai duomenys įvykio vietoje (1 t., b. l. 39-42);

- 2019-01-07 asmens apžiūros protokolas, kuriame aprašyti ant I. R. vizualiai matomi sužalojimai: galvos srities, dešinės pusės smilkinio srityje, matosi patinimas (1 t., b. l. 45-47);

- 2019-01-31 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas liudytojos G. A. pateiktas vaizdo ir garso įrašas (1 t., b. l. 48-50);

- 2019-01-09 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistatai suvesti nukentėjusioji I. R. ir įtariamasis M. R. davė parodymus (1 t., b. l. 65-68);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. R.poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, dešiniojo kampo projekcijoje, kairiojo apatinio žandikaulio kampo projekcijoje, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kairiojo užausio srityje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, krūtinės priekinio paviršiaus kairėje, dešinio žasto priekiniame paviršiuje, dešiniojo žasto užpakaliniame paviršiuje, dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame petyje, kairiojo žasto priekiniame paviršiuje, kairiojo žasto viduriniame trečdalyje, kairiojo žasto apatiniame trečdalyje, kairiojo žasto išoriniame paviršiuje, kairės alkūnės – žasto srityje, kairės alkūnės – dilbio srityje, kairėje blauzdoje; odos defektą kairės akiduobės srityje; odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, kairiame kelyje. Neatmetama galimybė, kad I. R. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios papildomai nurodytomis aplinkybėmis bei nurodytu laiku. I. R. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 13 trauminių poveikių. I. R. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi (1 t., b. l. 91-92).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. R. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 177-179), tiek teisme, nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti detalizuoti parodymai apie M. R. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, liudytojų E. S., J. R., N. R., G. A., M. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog M. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę I. R.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus I. R. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. R. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė teismui susitaikymo protokolą, M. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. negalimas dėl to, kad M. R. sistemingai daro smurtines nusikalstamas veikas. Taigi, neišpildyta LR BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta sąlyga, t. y. nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 2 kartus teistas (2 t., b. l. 11-21, 150-162). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 28-31), registruotas užimtumo tarnyboje. Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. R., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, linkusiam daryti smurtinius nusikaltimus, už naujos smurtinės nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:2), kaltinamojo asmenybę ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014 ir kt.) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012 ir kt.).

Nors įstatymas ir nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeis nusikalstamus M. R. polinkius. Kaip jau buvo minėta, M. R. iki tol buvo teistas du kartus už trijų smurtinių nusikaltimų padarymą. Kaip ir šiuo atveju, visi nusikaltimai įvykdyti to paties asmens – I. R. atžvilgiu. Taigi, ankstesniais nuosprendžiais M. R. skirtos bausmės teigiamo poveikio pastarajam nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Be to, jis du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. nuostatas, paskutinį kartą – 2014 metais (2 t., b. l. 11). Nagrinėjamas nusikaltimas įvykdytas praėjus vos 3 mėnesiams po išregistravimo iš probacijos tarnybos registro (2 t., b. l. 13), pagal atliktų veiksmų pobūdį itin brutalus, žmogų kankinantis: daugybiniai smūgiai nukentėjusiajai, cigaretės gesinimas į jos veidą ir kt., trukęs pakankamai ilgą laiko tarpą. Byloje yra duomenų, kad net ir po paskutinio pradėto ikiteisminio tyrimo jo netinkamu elgesiu skundėsi nukentėjusioji I. R. (2 t., b. l. 22-24). Be to, M. R. yra nedirbantis, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, už ką yra trauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju M. R. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad M. R. savo veiksmų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl bausmės vykdymo atidėjimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Taigi, nėra pagrindo taikyti LR BK 75 str. nuostatų.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas M. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2019-01-07, 19.30 val. iki 2019-01-09, 11.45 val., t. y. 2 paros (1 t., b. l. 152-155).

M. R. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R., dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194-1199, 2 t., b. l. 5-7) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji I. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 73). 2019-02-28 nutarimu I. R. buvo pripažinta civiliniu ieškove šiai sumai (1 t., b. l. 76-77). Teisiamojo posėdžio metu I. R. nuo civilinio ieškinio minėtai sumai atsisakė, todėl priimtinas jos atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 77,44 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai I. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 95-96). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b. l. 97-98), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios I. R. sveikatai buvo padaryta M. R. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 77,44 Eur - priteistina iš M. R..

2019-03-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 2 100 Eur, esančias M. R. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78-80). Kadangi nukentėjusioji I. R. atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas šiai sumai naikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-14.

Prokuroro 2019-04-12 nutarimu (1 t., b. l. 106-108) skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. R. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 77,44 Eur sumai, laikomas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo Šiaulių teritorinei ligonių kasai klausimas (realiai atlyginta visa padaryta turtinė žala).

Dokumentai, daiktiniai įrodymai:

- kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, esanti prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - paliktina prie bylos;

- M. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, pradėjus bausmės vykdymą, - gražintina M. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. R. nustatyti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę M. R. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. R. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-07, 19.30 val. iki 2019-01-09, 11.45 val. (2 paras).

M. R. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. R., dokumento paėmimo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priimti nukentėjusiosios I. R. atsisakymą nuo pareikšto civilinio ieškinio dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš M. R. 77,44 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 44 euro centus) už nukentėjusiajai I. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-14, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas – 2 100 Eur, esančias M. R. AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. R. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 77,44 Eur sumai, laikomas AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti atlyginus Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą 77,44 Eur dydžio turtinę žalą.

Dokumentus, daiktinius įrodymus:

- kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, esančią prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, - palikti prie bylos.

- M. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, pradėjus bausmės vykdymą, - gražinti M. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas